Daugiaveidis Marsas

Pirmasis žinomas filmas apie Raudonąją planetą iš tikro buvo apie skrydį į Mėnulį. Pavadinimu „Kelionė į Marsą“ Amerikos kinopiratai 20 a. pradžioje suko neužmirštamą Žoržo Maljeso juostą „Kelionė į Mėnulį“ (1902). Dangaus laivas, 1917 1910 m. filmą nupirko Edisono kino kompanija ir kiek patvarkiusi vėl išleido į pasaulį tuo pačiu „Kelionės į Marsą“ pavadinimu.

O tikrą filmą apie skrydį į Marsą „Dangaus laivas“ 1917 m. susuko danai. Režisierius Forestas Holger- Madsenas panaudojo to paties pavadinimo danų rašytojo S. Michaeliso romaną. Nebylus 1,5 val. trukmės filmas demonstravo visas skrydžio laive peripetijas. Laivą pastatė prof. Planetarijus, o vedė išdidus kapitonas Avanti. Kelis mėnesius skridę Žemės gyventojai išsilaipino Marse ir ten sutiko draugišką civilizaciją, jau senai atsisakiusią nuo mėsos vartojimo ir blogų įpročių. Vietinio vado dukra sutinka su keliautojais skristi į Žemę, kad nuneštų meilės ir taikos žodį.

O po 3 m. toje pačioje Danijoje nupirko minėtą Ž. Maljeso juostą, papildė keliais epizodais ir vėl išleido senu pavadinimu. Ji pasakojo apie pakvaišusio profesoriaus skrydį, Marse radusį kalbančius medžius ir milžinų rasę.

Tuo metu filmą „Kelionė į Marsą“ (išradingumu pavadinimuose nepasižymi) sukūrė italai. Jame vaizduojama Marso bendruomenė, kurios nariai vaikšto apsitaisę baltai, nedirba ir aplamai gyvena vienuose malonumuose. Tačiau ir joje atsiranda princesė, sutikusi palikti gimtąjį lizdą, kad žmonijai atneštų žinią apie idealią visuomenę.

1921 m. pagaliau prabudo ir amerikiečiai, pastatydami „Į Marsą pasiųstą laivą“ (rež. R. Grifičas), kurio siužetas, tiesa, visai neoriginalus – pasiruošimas skrydžiui ir pats skrydis. Tuo tarpu ryškiausią tos tematikos filmą sukūrė Tarybų Sąjungoje – 1924 m. Jakovas Protazanovas ekranizavo A. Tolstojaus „Aelitą“ (apie ją skaitykite >>>> ). Tiesa, šis filmas pačiam A. Tolstojui nelabai patiko – tikriausiai todėl, kad jis iškraipo pagrindinę idėją. Romane skrydis iš karo nualintos Rusijos simbolizuoja proveržį į naujų komunizmo atveriamų galimybių sferą, tuo tarpu filme skrydis vyksta buities problemose susipainiojusio prof. Losio liguistoje vaizduotėje. Išsisklaidžius iliuzijoms, Losis sudegina laivo brėžinius. Žiūrovas lieka nesupratęs – prie ko čia Marsas ir Aelita (daugiau apie filmą >>>> ).

Vis tik Marso tema 3-o dešimtm. kine nebuvo aktuali. Čia, Žemėje, vyko gerokai įdomesnis socialinis eksperimentas. Flash Gordon`s Trip to Mars, 1938 Tad po „Aelitos“ verta paminėti tik vieną juostą – amerikiečių sagą apie komiksų superherojų Flešą Gordoną, gelbstintį pasaulį nuo įvairiausių blogiečių. 1938 m. pasirodė 5-ių serijų „Flešo Gordono kelionė į Marsą“ (dar vadinta „Flešas Gordonas: Marsas puola Žemę“). Siužetas visiškai atitinka Flešo Gordono dvasią – t.y., jokio tikrumo. Imperatorius Mingas Negailestingasis sumanė sunaikinti Žemės atmosferą, panaudodamas tam tikrą įrangą, sukurtą vadovaujant karalienei Azurai.Flešas Gordonas su komanda vyksta į Marsą, kur sutrukdo įgyvendinti tuos kėslus. Nepaisant medinių dekoracijų ir pasibaisėtino aktorių vaidinimo (beje, F. Gordono vaidmuo buvo skirtas olimpiniam plaukimo čempionui Basteriui Krebui [Larry Buster Crabbe]), serialas buvo populiarus tarp paauglių ir komerciškai pasiteisino. 1966 m. JAV televizininkai nusprendė jį atgaivinti, išleisdami miniserialą „Marso mirties spindulys“, tačiau remeikas nesurinko gausios auditorijos.

Prieš Antrąjį pas. karą astronomai padarė nemalonų atradimą – Marsas yra sausa šalta, gyvenimui netinkama planeta, nors šiokia tokia gyvybė, vis tik, joje galėjo atsirasti. Naują Marso vaizdinį iškart pasigavo fantastika. Amerikiečių rež. Kurto Noimano „Raketa X-M“ (1950) šiandien kelia šypseną, tačiau tada buvo tiesiog šedevras. Nenuostabu, kad pelnu jis stipriai aplenkė „Paskirties vieta – Mėnulis“ (1950). Siužeto centre – skrydis, bet į Mėnulį. Tačiau dėl klaidos skaičiavimuose jis nuskrenda toliau ir nukrenta į Raudonąją planetą, kur astronautai randa civilizacijos, žuvusios per branduolinį karą, griuvėsius bei agresyvius laukinius, iškart nužudančius du ekipažo narius. Likę trys pakyla skrydžiui į Žemę, tačiau pasibaigia kuras ir laivas sudūžta besileisdamas. Be stilingų kostiumų ir dekoracijų, juodai-baltas filmas pritraukė dėmesį ir originaliu atradimu – scenos Marse nufilmuotos specialioje juostoje, perteikiančioje rausvus tonus, sukuriant ypatingą svetimo pasaulio atmosferą. Šį triuką režisieriai tebenaudoja iki šiol. Filmas buvo labai populiarus, periodiškai rodomas per TV, o 8-me dešimtm nufilmuoti papildomi epizodai panaudojant naujausius vizualius efektus.

Netrukus, 1951 m., JAV pasirodė ir Leslio Selandero „Skrydis į Marsą“, kur pas kaimynė skrenda kariškių užsakytas atominis raketoplanas. Ten randami požeminiame mieste gyvenantys marsiečiai. Pasirodo, kad buvo išeikvoti planetos resursai ir civilizacija ant išnykimo ribos. Paskutinė viltis – įsiveržti į Žemę, o tam būtina užgrobti žemiečių laivą. Tačiau žavi marsietė Elita, įsimylėjusi ekspedicijos vadą, perspėja žemiečius, kurie paskubomis evakuojasi. Nors buvo ir spalvotas, nusileido „Raketai X-M“.

Kosminis bumas kinematografe pagimdė eilę prastos kokybės pamėgdžiojimų, tarp kurių ir Čarlio Lemonto komedija „Abotas ir Kostelo vyksta į Marsą“ (1953). Du komikai-„idiotai“ Lesteris ir Orvilas skrenda į Marsą, tačiau patenka į karnavalą Naujajame Orleane, o vėliau į Venerą, kur viešpatauja žavios amazonės. Filmas gana toli nuo mokslinės fantastikos (kaip, deja, ir nuo humoro) – ir nufilmuotas tik vyriškos publikos paklausos erotinėms fantazijoms patenkinti.

Savo žodį apie Marsą tarti nusprendė ir Baironas Haskinas, išgarsėjęs „Pasaulių karais“ (1953), o 1955 m. pateikęs „Kosmoso užkariavimą“, kurio kūrimui pasitelkė astronautikos specialistus. Filmas skirtas ne tik skrydžiui į Marsą, bet ir apie būsimą kosmoso užkariavimą: orbitinės stoties statybą, išsilaipinimą Mėnulyje ir t.t. Į Marsą susiruošiama visai netikėtai – žinodamas apie Marso Ir Žemės suartėjimą, generolas Samuelis The Call of Sky, 1959 Meritas surengia „skubią“ ekspediciją, tačiau pakeliui išprotėja, girdi „Dievo balsą“, kuris draudžia leistis, ir visaip kenkia laivui bei įgulai...

1959 m. Eibas Melchioras sukūrė filmą „Pikta raudonoji planeta", įtraukdamas pabaisų temą – tos pirmos atskrido į Žemę. Grįžta laivas, su kuriuo buvo prarastas ryšis. Pasirodo, kad Marse žemiečiai susidūrė su monstru – šikšnosparnio ir krabo-voro deriniu. Jis vos nesunaikino laivo, o pirmas sutiktas marsietis jiems patarė: „Žemiečiai, likite namuose“.

Pirmasis Žemės palydovas padidino susidomėjimo kosmine fantastika TSRS – ir pasirodė du filmai: „Dangus šaukia“ (1959) bei „Svajonę pasitinkant“ (1963). Pirmasis, A. Kozyrio ir M. Kariukovo pasakoja apie dviejų laivų, tarybinio ir amerikiečių, “kosmines lenktynes”. Amerikiečiai skuba išsilaipinti Marse, tačiau apsiskaičiuoja ir krenta į Saulę. Tada tenka keisti kursą ir gelbėti juos tarybiniam. Galiausiai, į Marsą niekas nepatenka, o visiems kartu tenka ieškoti prieglobsčio Ikaro asteroide. Antrą filmą režisavo M. Kariukovas dalyvaujant Otarui Koberidzei. Šįkart Marse susitinka dviejų civilizacijų atstovai – žemiečių ir Centurijos gyventojai, kurių laivas patiria avariją, o įgula išsigelbsti Fobose, kur ją ir randa tarybiniai kosmonautai. Beje, šiame filme pirmąkart nuskambėjo E. Dolmatovskio daina su priedainiu: „Ir Marse obelys žydės!“ Abu filmai neįtikėtinai gerai nufilmuoti (kaip tam laikmečiui) – be ideologinių pasapaliojimų. O specialių efektų (šiandien atrodantis „vaikišku“) lygį gerai įvertino konkurentai – abi juostas nupirko vakarų kompanijos, o „Dangus šaukia“ įkvėpė F. Kopolą, 1963 m. pateikusį savą „kosmoso lenktynių“ variantą – „Mūšį po Saule“.

Beje, tuo metu Holivudas stipriai griebėsi Marso temos, tačiau režisierių žinios apie Marsą gerokai skyrėsi nuo astronominių duomenų. 1964 m. iškart pasirodė net trys filmai: B. Haskino „Robinzonas Kruzas Marse“ (apie avariją patyrusį astronautą), N. Vebsterio „Santa Klausas užkariauja marsiečius“ (žalių marsiečių pagrobtas Santa Klausas išaiškina, koks gėris yra Kalėdos), B. Haskino „Nematomas priešas“ (vystoma pabaisų, ryjančių astronautus tema).

1965 m. pasirodė D. Hevito „Marso burtininkas“ – ir vėl avarija Marse, paslaptingi griuvėsiai, senoviniai kanalai ir gudrūs monstrai. 1966 m. žiūrovai galėjo pasimėgauti Deivido Leino „Audrošaukliai SKRENDA“ (britų pilnametražis lėlių filmas apie „Zero-X“ statybą ir skrydį į Marsą – neapsieita be milžiniškų gyvačių) ir Kurčio Haringtono „Kraujo planeta“ (panaudoti „Svajonę pasitinkant“ siužeto elementai) .

Tačiau zondų duomenys, kad Marsas yra iššalusi negyva planeta, atvėsino fantastikos dėmesį jam. 8-ojo dešimtm. Capricorn-One, 1978 Pradžioje suskambo jau visai kitokios natos – jau R. Levio „Astronaute“ (1972) keliama falsifikacijos mintis: astronautas žūsta išsilaipindamas Marse, tačiau dėl prioriteto JAV vyriausybė liepia filmuoti išsilaipinimą Marse paviljone, o į žuvusio astronauto šeimą sugražina antrininką. Temą išvysto P. Cheimsas „Vienaragyje-1“ (1978), kuriame falsifikacija globalesnė – filmuojama viskas nuo pradžių, o laivui sudūžtant „besileidžiant“ į Žemę, astronautai, tvarkingai vaidinę pastatyme, supranta, kad yra pasmerkti, ir surengia pabėgimą.

Laimei, zondai gražino ir viltį – rastos išdžiūvusių upių vagos ir patvirtinta galimybė, kad Marse gali egzistuoti primityvi gyvybė. Ir pamatėme kitokį Marsą – jis visiškai priklauso žemiečiams, kurie ją įsisavina ir tiria. Tokį įvaizdį sustiprino filmai: „Raudonoji planeta“ (1994), „Kosmosas 2063“ (1995), Projektas ‚Sibiras‘“ (1995), „Ketvirtoji planeta“ (1995), „MARSAS 2056“ (1996), „Specialus reportažas: žurnalistas Marse“ (1996), „Žmogus-raketa“ (1997), „Svetimas krovinys“ (1999), „Pabėgimas iš Marso“ (1999), „Marso misija“ (2000), „Marso odisėja“ (2002). Visi sužinojo, kad ten nėra jokių kanalų, jūrų ir atmosferos. Bet nwet toksai lieka iššūkiu žmonijai. Tik jį nugalėję, atversim kelią į žvaigždes.

Dar 9-me dešimtm. Mokslininkai prakalbo, kad Marsas gali būti teraformuotas, t.y. transformuotas į antrąją Žemę. Ir tikrai, ten yra pakankamai vandens ledo ir oksidų pavidalu. Atšildžius planetą ir išlaisvinus deguonį, per kokius 200-300 m. Raudonoji planeta gali sužaliuoti. Ir atsiras reali galimybė ją apgyvendinti. Ta idėja fantastams patiko – ir jau 1990-ais pasirodė puikus Pauliaus Verchuveno filmas „Viską prisiminti“ pagal klasikinį F. Diko apsakymą „Prisiminimų pardavimas didmenine kaina“ (1966). Kalnietis Duglas Kuveitas, kurį vaidina A. Švarcnegeris, ne tik vyksta į Marsą, kad primintų praeitį, bet ir ateivių įrenginio pagalba teraformuoja jį per rekordinį laiką – 5 min.

Vienu ar kitu lygiu teraformuotas Marsas parodomas animaciniuose filmuose, skirtuose ateities konfliktams: „Ermitaže III“ (1994), “Didžiajame kare" (1997),. “Kaubojus Bibopas” (1998). O parodijoje “Futurama” (1999) Marsas tiesiog primena milžinišką Teksaso fermą. O dar pastatytas ir universitetas žmonėms bei robotams,

Ghosts of Mars, 1978 Tačiau Marso teraformavimas gali būti susijęs su sunkumais ir pavojais. Rimtos problemos iškyla žemiečiams Entoni Hofmano filme “Raudonoji problema” (2000) – progresas kertasi su planais, o delsimas gresia žmonijos išmirimu. Baisius padariniu Marso perdarymas sukelia Džono Karpenterio filme „Marso vaiduokliai“ (2001) – į laisvę išsiveržia senosios marsiečių dvasios, naikinančios via, kas gyva.

Marso kolonizacija Andžėjaus Bartkoviako filme „Žūtis“ (2005) pagal kultinį kompiuterinį žaidimą „Doom“ irgi sukelia liūdnas pasekmes – Raudonoji planeta virsta tikru pragaru, apgyvendintu vaikščiojančiais negyvėliais ir siaubingais monstrais.

Neabejotinai Marso tema nėra išsemiama – ir pirmiausia todėl, kad tai mūsų pokalbis su jumis: apie mūsų svajas, problemas, baimes.... Mėnulis, Marsas, Venera - kol kas tik jo įsivaizdavimai. Tai, kas svarbiausia, žmogui visada lieka Žemėje. Kad tik neužmiršus grįžti!

Filmografija:

  • Kelionė į Marsą (A Trip to Mars, 1903, 1910, 1920 [dan.])
  • Dangaus laivas (dan., Himmelskibet, 1917)
  • Kelionė į Marsą (ital., 1920)
  • Į Marsą pasiųstas laivas (The Ship that was sent off to Mars, 1921)
  • Aelita, 1924
  • Kelionė į Marsą (anim, 1924)
  • Iki Marso (Up to Mars, anim., 1930)
  • Flešo Gordono kelionė į Marsą / Flešas Gordonas: Marsas puola Žemę (Flash Gordon‘s Trip to Mars / Flash Gordon: Mars attacks the World, 1938)
  • Skrepio kelionė į Marsą (Scrappy‘s Tip to Mars, anim., 1938)
  • Raketa X-M (Rocketship X-M, 1950)
  • Skrydis į Marsą (Flight to Mars, 1951)
  • Abotas ir Kostelo vyksta į Marsą (Abott & Costello go to Mars, 1953)
  • Kosmoso užkariavimas (Conquest of Space, 1955)
  • Skrydis į Marsą (Die Fahrtzum Mars, 1957)
  • Marsas ir toliau (Mars and Beyond, anim., 1957)
  • Pikta raudonoji planeta (The angry Red Planet, 1959)
  • Dangus šaukia (TSRS, 1959)
  • Paskirtis – kosmosas (ital, 1960)
  • Kosmoso patrulis (Space patrol, 1962)
  • Svajonę pasitinkant (TSRS, 1963). Red Planet, 2000
  • Robinzonas Kruzas Marse (Robinsin Crusoe on Mars, 1964)
  • Santa Klausas užkariauja marsiečius (Santa Claus conquers the Martians, 1964)
  • Nematomas priešas (Invisible Enemy, 1964)
  • Kraujo planeta (Queen of Blood, 1966)
  • Audrošaukliai SKRENDA (JK, Thunderbirs Are GO, anim., 1966)
  • Marso mirties spindulys (Deadly Ray from Mars, 1966)
  • Marsas (TSRS, 1968)
  • Marso misija (Mission Mars, 1968)
  • Astronautas (The Astronaut, 1972)
  • Marso kronikos pranc., (Les Chroniques Martiennes, 1974)
  • Devyni katino Frico gyvenimai (The Nine Lives of Fritz the Cat, anim., 1974)
  • Vienaragis-1 (Capricorn One, 1978)
  • Marso kronikos (The martian Chronicles, )
  • Marso gyventojai (taivan., Mars Men, 1980)
  • Nepaprasta Makroso tvirtovė (The Super Dimiension Fortress Macross, 1982)
  • Mirtis kosmose (JAV-Kanada, Meurtres dans l’espace, 198)
  • Žvaigždžių kristalas (Star Crystal, 1986)
  • Prisiminti viską (Total Recall, 1990)
  • Ekzo-būrys (Exosquad, anim., 1993-95)
  • Raudonoji planeta (Red Planet, 1994)
  • Gyveno kartą... Ateities pirmeiviai (pranc., Il etait une fois... Les sescouvreurs/////// Demain est deja la, 1994)
  • Ermitažas III (jap., Armitage III, anim., 1995)
  • Kosmosas 2063 (Space 2063, 1995)
  • Projektas ‚Sibiras‘ (Project Siberia, 1995)
  • Ketvirtoji planeta (TSRS, 1995)
  • MARSAS 2065 (MARS 2056, 1996)
  • Specialus reportažas: žurnalistas Marse (Special Report: Journey to Mars, 1996)
  • Įpėdinis Nedesiko Marse (jap., Martian Successor Nadesico, anim., 1996)
  • Žmogus-raketa (Rocketman, 1997) The Rocketman, 1997
  • Marsas vilioja (Mars attracts, 1997)
  • Didysis karas (jap., Big Wars, anim., 1997)
  • Rūšis 2 (Species II, 1998)
  • Drasus mažasis tosteris vyksta į Marsą (The Brave Little Toaster Goes to Mars, anim., 1998)
  • Kaubojus Bibopas (jap., Cowboy Bebop, anim., 1998)
  • Marsietis Nedesiko: tamsos princas (jap., Martian Nadesico; The prince of darkness, 1998)
  • Svetimas krovinys (austral., Alien Cargo, 1999)
  • Pabėgimas iš Marso (JAV-Kanada, Escape from Mars, 1999)
  • Prisiminti viską , 2070 (Total Recall, 2070, 1999)
  • Futurama: Marso universitetas (Futurama: Mars university, anim., 1999)
  • Marso misija (Mission to Mars, 2000)
  • Raudonoji planeta (Red Planet, 2000)
  • Marsas ir toliau (Mars and Beyond, 2000)
  • Marso vaiduokliai (Ghosts of Mars, 2001)
  • Fantastiniai Herberto Velso pasauliai (The Infinite Worlds of H.G. Wells, 2001)
  • Marso odisėja (ispan., Strand ..., 2002)
  • Paskutinis Marse (Lost on Mars, 2002)
  • Projektas ‚Angis‘ (Project Viper, 2002)
  • Grėsmės imperija (Empire of Danger, 2003)
  • Kalėdos Marse (Christmas on Mars, 2003)
  • Nuostabos dvasia (jap., Spirit of Wonder, anim., 2003)
  • BBC: Kosminė odisėja: kelionė po planetas (JK, BBC: Space Odyssey – Voyage to the Planets, 2004)
  • Žūtis (Doom, 2005)
  • Į Marsą! (Taivan., Go Mars!, 2005)
  • Tomas ir Džeris: Skrydis į Marsą (Tom et Jerry: Blast off to Mars, anim., 2005)

Papildomai skaitykite:
Space Odyssey – Voyage to the Planets, BBC, 2004 Šambalos paieškos
Mėnulio kronikos
Kino ufologija
Bėgimas į kosmosą
Tarpplanetinė komunikacija
Kosminės operos bangomis
Planetų judėjimo pakeitimai
Pirmoji tarpžvaigždinė kelionė
Mitologija Visatos masteliu
Ar „Marsietis“ nuves į Marsą?
Mūsų anūkai pasieks žvaigždes...
Ateitis nebus tokia kaip buvo...
Kosminė opera ir Marsas
Lao Še. Užrašai apie kačių miestą
Terra Incognita ir Terra Fantastica
Atgal į ateitį: laivai kelioms kartoms
Spindulinė energija rašytojų akimis
Psichikos jėga, atomo energija ir reaktyvine raketa
Ž. A. Roni-vyresnysis. Nepažintasis pasaulis
Ar pametėsit į visatos pakraštį?
Bendra kosmoso ir muzikos istorija
Filmas iš jūros bangos sūkurio
Žmogus, kuris nukrito į Žemę
Žvaigždžių žmonės: pastabos dabar
Ž. A. Roni-vyresnysis. Žvaigždžių klajūnai
Į žvaigždes – pas kitus protus
Mokslininkų indėlis fantastikai
Rusų fantastai apie Marsą
Žvaigždžių karų belaukiant
Apie ufologiją kine
Lenino marsiečiai
Požemių pasaulis
Vartiklio naujienos