Severas iš Antiochijos

"Buvau ir esu kaip tarpininkas taip šventosios Aleksandro miesto ir Antiocho miesto bažnyčių; laikydamas dešiniąsias rankas abiejų, aš neatskiriamai laikysiu bendruose išpažinimuose, net peržengęs Hado ar gyvenamų žemių ribas." Gades

Tai, kad visi Severo darbai išliko vien sirų kalba, trukdo tyrinėjimams. Žinoma, jį buvus charizmatine asmenybe, jam priskiriamas sugebėjimas išvaryti demonus, pranašauti ir daryti stebuklus.

Rūpinimasis apeigomis

6 metus buvęs Antiochijos patriarchu (512-518), Severas labai rūpinosi apeigomis eucharistinės liturgijos kontekste. Jo veikla neapsiribojo Antiochija – lankėsi ir aplinkiniuose vienuolynuose bei vyko į kitus miestus, kur sakė pamokslus ta tema. Apeigomis laikytina krikštas, įšventinimas (į kunigus ir vyskupus), patepimas ir atgaila, t.y. veiksmai, padedantys atsivertimui iš erezijos (Chalcedonializmas).

Palikimas

Severo likę raštai gali būti suskirstyti į 4 grupes: veikalai ar poleminiai traktatai, pamokslai, laiškai ir liturginiai darbai. Įdomu, kad pirmos grupės darbų nėra iki jo pašalinimo iš pareigų (518), išskyrus Chalcekodijos vienuolio Nephalius pažiūrų (Adversus Nephalium) ir Kirilo iš Aleksandrijos veikalų (Philalethes) kritiką. Būnant tremtyje poleminius veikalus rašyti buvo nesaugu ir net pats Severas prasitaria, kad "Contra impium grammaticum" įvadinė dalis parašyta taip, kad sudarytų įspūdį, kad rašyta buvo dar jam buvus patriarchu. Tie veikalai buvo skirti siaurai auditorijai.

Tuo tarpu pamokslai buvo skirti gerokai platesnei auditorijai. Jis juos sakė įvairiose bažnyčiose, koplyčiose, vienuolynuose, kankinysčių vietose. Puikus pavyzdys, kaip Severas panaudojo pamokslą kaip priemonę plėsti mokymą tarp ne chalcekodoniečių, yra Pamokslas CXIX, pasakytas 518 m. sausio 6 d. Jis skirtas vestuvių šventei Cana mieste. Kartu demaskuojama Romanus, Rhosus vyskupo (Cilicia), doktrina. Romanus buvo aistringas Juliano iš Halicarnassus pasekėjas ir buvo parašęs traktatą "Laiptai", dažnai cituotą Severo jo pamoksle. Anot Severo, Romanus sakė, kad paleistuvystė yra erezija savo prigimtimi ir kad vaikai, prieš kylant kitoms aistros, siekia griauti ir būti sugadinti. Dalis tvirtinimų buvo ir apie tai, kad vedybos, lytiniai santykiai ir giminės pratęsimas yra nešvarūs ir gėdingi - iš to išvedant, kad vestuvių puota Cana mieste buvo proga nevaržomam ištvirkavimui, gašlumo demonstravimui, kas buvo atliekama su vandens pakeitimo vynu pagalba. "'Laiptų' dailidė" (dar Severas sakęs, kad tai laiptai į pragarą) naudojosi alegorija, pagal kurią, pavyzdžiui, Marija norėjusi gašlių pojūčių, nes skatino sūnų padaryti vandens pakeitimo vynu stebuklą.

Severo dvasiniai nurodymai asmenims bei mažoms grupelėms perteikti jo laiškuose. Jie buvo skirti įvairiems asmenims: vyskupai, archimandritai, vienuoliai ir vienuolės, klerikalai, ne Chalcedonijos bendruomenės, pasauliečiai, valdininkai, aristokratės bei imperatoriai. Juose kalbama apie Šv.Rašto aiškinimus, seksualinį ir socialinį moralumą, ortodoksininę doktriną.

Adresatai - valdžios atstovai daugiausia buvo ne iš Chalcedokijos. Tarkim, Conon iš Silentiary, klausęs kokį savo dukters gerbėją rinktis, taipogi domėjosi apie pirmąją nuodėmę (Conon'o teologinis domėjimasis žinomas ir iš kito laiško, kuriame sakoma, kad jis aptarinėjo teologinius klausimus su Konstantinopolio patriarchu Jonu II, 518-520). Trys laiškai skirti Oecumenicus ir juose smulkiai aptariama Kristaus darbai ir savybės - dažnai nurodant Kirilą iš Aleksandrijos bei Gregory iš Nazianzus. Jis pasisakė prieš atskyrimą nuo bažnyčios tų, kurie pripažįsta Kristaus darbus ir savybes. Taip pat atrodo, kad Izidorius buvo susirūpinęs Trejybės klausimais, nes trijų laiškų fragmentuose Severas jam aiškina apie Trejybės asmenų bendrą prigimtį. Taip pat Izidoriui rūpėjo kai kurių Šv.Rašto dalių supratimas.

Įspūdingas Severo atsakymas į devynis Eupraxius klausimus apimantis virš 60 puslapių ir labiau primenantis traktatą nei laišką. Trys svarbūs klausimai susiję su Šv.Rašto aiškinimu: kaip ir kokiu būdu Dievo žodis tapo žmogumi? Kaip Aukščiausiasis dievas gali tilpti Kristuje? Kaip galima paaiškinti, kad tuo pačiu ir kentėjo, ir liko nekentėjęs.

Biblijos skyrius Origenas apie Trejybę
Eusebijus iš Cezarėjos
Šv. Grigalius Nazianzietis
Pirmieji krikščionių raštai
Šv.meilės palaimintoji aistra
Kristaus dieviškumo pagrindimas šv.Jono rašiniuose
Patristika: Klemensas Aleksandrietis
Vėlyvoji pagonybė: Makrobijus
Ankstyvoji krikščionybė Egipte
Religijų, krikščionybės ir Biblijos temų forumas
Senovės Rytų bažnyčios vienuolių apžvalga
Skaisčiosios Mergelės Marijos globa JAV
Šv.Jono iš Jeruzalės hospitalieriai
Logosas Filono Aleksandriečio raštuose
Procopius. Nuslėptoji istorija
Filosofija iš antropologinio taško
Mano sielos liūdesiai
Nikėjos susirinkimas
Bonaventūras
Susanos istorija
Filosofijos puslapis