Mindaugo Vorutos beieškant
"Voruta" yra Lietuvos istorijos savaitraštis. Prenumeratos kaina (su pristatymu) metams yra 62,20 Lt. Užsienyje metams: oro paštu - 50 USD, 70 AusD, 32 GBP, 80 DEM; paprastu paštu: 30 USD, 42 AusD, 20 GBP, 47 DEM.
Vardinius čekius siųsti adresu: "Vorutos" laikraštis, A. Jakšto 9, Vilnius 2600, Lietuva

Vorutos kalendorius

9 d.

• 1263 m. naktį įvyko Daugavgryvos (Estija) mūšis, kuriame Treniota laimėjo prieš Livonijos ordiną ir Rygos miestiečių kariuomenę. Žuvo ordino riterių (Gudavičius, Kryžiaus karai, 142).
• 1547 m. gimė Kristupas Radvila Perkūnas, valstybės ir karo veikėjas. 1572-1579 m. lauko etmonas. 1579-1584 m. LDK pakencleris ir Trakų kaštelionas. Nuo 1579 m. vienas LDK kariuomenės vadų per Livonijos karą (1558-1583). Nuo 1584 m. Vilniaus vaivada, nuo 1589 m. dar ir didysis etmonas. 1601 m. atrėmė Švedijos kariuomenės puolimą Latvijoje ties Kuoknese (Dauguvos deš. krante), išvadavo Cėsių pilį. Pastatydino Biržų pilį. Mirė 1603 11 20 (PSB, XXX/2, 64; TLE, III, 485).
• 1855 m. gimė Juozas Ambraziejus (Ambrozevičius), Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas, kunigas. Iki 1904 m. vadovavo lietuvių sambūriui Vilniuje. 1900 m. suorganizavo liet. chorą prie šv. Rapolo bažnyčios, sukūrė jam giesmių. Redagavo ir leido žurnalus "Lietuvos bitininkas", "Šviesa". Išleido elementorių (1906), lenkų-lietuvių-rusų kalbų žodyną. "Trumpas Rymo katalikų katekizmas" (1906) už raginimą klausyti tik lietuvių vyskupų buvo įtrauktas į "Index librorum prohibitorum". Mirė 1915 06 27 Vilniuje (TLE, I 57).
• 1873 m. Kratiškiuose (Biržų r.) gimė Jonas Baronas, pedagogas, leksikografas, vadovėlių autorius. Mirė 1952 10 16 Vilniuje (ten pat, 213).
• 1911 m. Baškių k. (Breslaujos aps.) gimė Juozas Lekas, vienas Vilniaus krašto lietuvių sąjungos kūrėjų. Mirė 1993 08 25. Pl. žr.: "Voruta", 1993, Nr. 39(129).
• 1913 m. Tilžėje (dab. Sovetskas) mirė Kristupas Urėdaitis (g. 1871 11 25) Mantvilaičiuose (Šilutės r.), visuom. veikėjas. Nuo 1895 m. "Birutės" draugijos narys. Su kitais įsteigė Lietuvininkų susivienijimą Prūsuose (1901-1905), nuo 1912 m. vilniškės LMD, M. Lietuvos draugijų atstovybės "Santara" valdybos narys. Finansavo draugijų leidybinę veiklą (TLE, IV, 386).
• 1920 02 09-12 vokiečių kariuomenė palieka Klaipėdą (Gelžinis, 559).

10 d.

• 1452 m. Lucke (Volynės sr.) mirė Švitrigaila (g. apie 1370 m.), DLK (1430-1432) (TLE, IV, 247; pl. žr. "Vorutą" 1992, Nr. 5(47) ir 6(48).
• 1624 m. kai kurie Lenkijos-Lietuvos senatoriai priėmė protestaciją, kurioje pareiškė, kad neleidžia pradėti karo su Švedija. Iš 35 protestaciją pasirašiusiųjų 23 buvo iš LDK (Vitkus, 221).
• 1706 m. Lietuvoje gimė Kazimieras Vazgirdas (Vizgirdas), filosofas, teologas jėzuitas. VU dėstė poetiką ir retoriką, 1742-1745 m. - filosofiją, 1750-1753 m. - teologiją ir kanonų teisę. Buvo Kražių, Varšuvos, Gardino jėzuitų kolegijų rektorius. 1763-1766 m. VU rektorius. VU laisvųjų mokslų ir filosofijos bei teologijos daktaras. Mirė po 1773 m. (LFMIŠ, I, 315).
• 1752 m. Vilniuje mirė Pranciškus Michalovskis, filosofas pranciškonas. 1716-1717 m. dėstė filosofiją Kauno pranciškonų mokykloje, 1718-1719 m. - Nesvyžiuje (ten pat, 205).
• 1758 m. Vienoje gimė Johanas Lobenveinas, gydytojas anatomas. 1815-1820 m. dėstė VU anatomiją; profesorius (1789). Nuo 1809 m. dėstė dar ir teismo mediciną. 1799-1820 m. (su petr.) universiteto medicinos fakulteto dekanas, 1815-1817 m. dar ėjo ir rektoriaus pareigas. 1805 m. su kitais įkūrė Vilniaus med. draugiją, aktyviai dalyvavo jos veikloje, buvo jos pirmininkas. Mirė 1820 m. Vilniuje (TLE, II, 652).
• 1848 m. gimė Bogdanas Oginskis, visuomenės veikėjas. Rietave apie 1874 m. įsteigė šešiametę muzikos mokyklą, steigė įmones, rengė žemės ūkio parodas. Rietave 1892 m. pasistatydino pirmąją Lietuvoje elektrinę. Mirė 1909 04 05 Rietave (III, 323).
• 1864 m. suimamas paskutinis vyriausias sukilėlių "Lietuvos provincijoje" vadovas K. Kalinauskas (Aleksandravičius, 323).
• 1876 m. Santakuose (Šakių r.) gimė Pranas Vaičaitis, poetas. Mirė 1901 09 21 ten pat (TLE, IV, 406).
• 1911 m. Norkūnuose (Rokiškio r.) gimė Antanas Dambrauskas, vertėjas, kalinys. Mirė 1995 11 21 Druskininkuose.

11 d.

• 1903 m. Suvalkijoje gimė Juozas Balkus, poetas. Mirė 1932 m. lapkričio mėn. Kalvarijoje.
• 1905 m. Juknėnuose (Utenos r.) gimė Antanas Miškinis, poetas. Mirė 1983 12 16 Vilniuje (TLE, III, 108).
• 1917 m. Kiršuose (Vilkaviškio r.) gimė Kazys Bradūnas, poetas.

12 d.

• 1870 m. Šonių k. (Alsėdžių vls., Telšių aps.) gimė Jonas Smilgevičius, ekonomistas. Vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signataras. Mirė 1942 09 27 Kaune (Banevičius, 121).
• 1872 m. Vanaguose (Klaipėdos aps.) gimė Jurgis Arnašius, M. Lietuvos spaudos darbuotojas. Mirė 1934 06 23 Klaipėdoje (TLE, I, 106).
• 1910 m. Pilypuose (Švenčionių r.) gimė Pranė Stukėnaitė-Dundulienė, etnologė, etnografė, ist. m. dr. (1969), VU profesorė (1971). Mirė 1991 m.

13 d.

• 1430 m. DLK Vytauto laiškas Jogailai dėl konflikto tarp Lietuvos ir Lenkijos feodalų dėl sumanymo vainikuoti karaliumi DLK (Vitkus, 128).
• 1706 m. K. J. Sapiega, Zaviša ir kiti švedų sąjungininkai įsiveržė į Alytų, sumušė Lietuvos kardininko K. Sienickio vadovaujamus konfederatus (ten pat, 292).
• 1756 m. Nemirkiemyje (M. Lietuva, Įsručio apyl.) gimė Kristupas Danielius Hasenšteinas, ev. kunigas, drauge su L. Rėza rengė 1825 m. dainyną, liet. raštijos darbuotojas. Mirė Piktupėnuose 1821 12 17 (Aleksandrynas, II, 219).
• 1777 m. Šakynos par., Kražių apyl., gimė Juozas Fedaravičius (Fedorovičius), kunigas, botanikas, meteorologas. Mirė 1860 04 16 Alūkstoje (dab. Ilūkstėje, Latvijoje) (ten pat, 343).
• 1882 m. Šiauliuose gimė Vladimiras Zubovas, visuomenės veikėjas. Grafas. Dvarininkas. Mirė 1933 06 23 Medemrodėje (Akmenės r.) (TLE, IV, 625).
• 1893 m. Prienlaukyje (Prienų r.) gimė Pranas Mockapetris, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (III, 118).
• 1906 m. Grybeliuose (Utenos r.) gimė Adolfas Šapoka, istorikas, ist. daktaras (1938), žymiausios liet. istoriografijoje sintezės "Lietuvos istorija" (1936) vienas autorių ir redaktorių. Moto: "Raskime lietuvius Lietuvos istorijoje". Mirė 1961 03 09 Toronte (Kanada).

14 d.

• 1365 m. DLK Algirdas, Kęstutis nužygiavo Kuršių marių link, į Sembos pusiasalį (Budreckis, 314).
• 1734 m. gimė Valentinas Hincas, filosofas jėzuitas. 1766-1767 m. VU dėstė etiką, 1767-1770 m. dėstė filosofiją Kražiuose. VU laisvųjų mokslų ir filosofijos daktaras (LFMIŠ, I, 116).
• 1817 m. Tilžėje (dab. Sovetskas) gimė Karolis Rudolfas Jakobis (Jacoby), ev. kunigas, lituanistas. Mirė 1881 02 24 Klaipėdoje (Aleksandrynas, III, 258-259).
• 1864 m. Ručiniuose (Pakruojo r.) gimė Liudmila Malinauskaitė-Šliūpienė (slap. Eglė). Mirė 1928 04 07 Kaune (TLE, II, 684).
• 1889 m. Pakrovo k. (Jiezno vls., Trakų aps.) gimė Aleksandras Mikaila, kunigas, Vilniaus krašto veikėjas. Mirė 1957 09 06 Kartenoje. Pl. žr. "Vorutą", 1995, Nr. 11(197).
• 1907 m. Stebeikiuose (Pasvalio r.) gimė Bernardas Brazdžionis, poetas (TLE, I, 281).
• 1993 m. Lietuvos Respublikos prezidentu išrinktas Algirdas Brazauskas.

15 d.

• 1386 m. Jogailos ir Vytauto krikštas Krokuvoje (Vitkus, 99).
• 1495 m. Vilniaus katedroje susituokė DLK Aleksandras ir DMK Ivano III duktė Elena (TLE, I, 507).
• 1823 m. Skapiškyje mirė Laurynas Bortkevičius, domininkonas, rel. raštijos darbuotojas (LE, III, 150).
• 1824 m. gimė Antanas Zaleskis, dailininkas grafikas. Studijavo Vienoje, Florencijoje 1845-1847 m. Iki 1863 m. gyveno Kasčiukiškėse (Kaišiadorių r.). Dalyvavo 1863 m. sukilime. Ištremtas į Viatkos guberniją. Po amnestijos gyveno Varšuvoje. Dirbo dailininku. Mirė 1885 10 04 Florencijoje (TLE, IV, 611).
• 1884 m. Alūkstoje (dab. Ilūkstėje, Latvijoje) mirė Anupras Jasevičius (Jasaitis) (gimė 1809 m. Žostautuose, Pernaravos vls.), kunigas, poetas. 1863 m. sukilimo metu, į Ariogalą atvykusiems sukilėliams reikalaujant, perskaitė bažnyčioje sukilimo manifestą. Už tai ištremtas į Sibirą, atimta kunigystė. 1884 m. grįžo į Lietuvą (Aleksandrynas, III, 199).
• 1885 m. Mažojoje Lietuvoje įkurta kultūros draugija "Birutė" (veikė Tilžėje iki 1914 m.) (TLE, I, 256).
• 1892 m. Pavilosto k. (Kuldigos aps., Latvija) gimė Kazys Bizauskas, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, valstybės ir visuomenės veikėjas. Sušaudytas 1941 06 26 netoli Minsko (Banevičius, 44).
• 1895 m. Švėkšnoje gimė Vincas Budrikas, teisininkas, išeivis (LE, III, 317).
• 1902 m. Linkonyse (Švenčionių r.) gimė Kazys Veikutis, visuomenės veikėjas, išeivis (LE, XXXIII, 278).
• 1908 m. Mediniuose (Pasvalio r.) gimė Vincas Vileišis, ekonomistas, istorikas. 1930-1940 m. Centrinio statistikos biuro demografijos skyriaus viršininkas. 1935 m. baigė VDU. Vienas Lietuvos Vakarų sąjungos steigėjų (1935) ir vadovų. 1941 m. birželio mėn. ištremtas. Svarb. veikale "Tautiniai santykiai Mažojoje Lietuvoje" (1935) plėtojo koncepciją, kad lietuviai yra M. Lietuvos autochtonai, davė atkirtį germanizatorių teorijoms. Pateikė vertingos statistikos apie XIX a. II pusės - X a. pr. M. Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal gimtąją kalbą ir tikybą. Mirė 1942 07 25 Sverdlovsko sr. (TLE, IV, 518).

16 d. Lietuvos valstybės atkūrimo diena

• 1270 m. ties Karuse (V. Estija) ant užšalusio Baltijos jūros Muhaus sąsiaurio ledo įvyko Lietuvos kariuomenės mūšis su Livonijos vokiečių ir danų kariuomene. Traidenio vadovaujamiems lietuviams, grįžtantiems iš antpuolio Saremos saloje, kelią pastojo Livonijos vyskupų riteriai su pagalbine kariuomene ir danai iš Talino. Jų raitelių atakuojami lietuviai pasitraukė už rogių užtvaros, išbaidė įsipainiojusius į tarpus riterių žirgus ir sutriuškino priešą. Eil. Livonijos kronikos duomenimis, žuvo 52 riteriai, danų vadas Eilartas ir apie 600 eilinių karių. Karusės mūšis - trečioji žymiausia XIII a. lietuvių pergalė prieš vokiečių riterius (po Saulės ir Durbės mūšių) (TLE, II, 229; Gudavičius, Kryžiaus karai, 181).
• 1704 m. Varšuvoje Lenkijos primas kardinolas Radzejevskis subūrė generalinę konfederaciją. Ji skelbė, kad Augustas II detronizuojamas ir skelbiami naujo karaliaus rinkimai (LTI1, 188; Vitkus, 289).
• 1886 m. Skerpiejų k. (Laukeliškio vls., Vilkaviškio aps.) gimė Albinas Rimka, valstybės ir visuomenės veikėjas. 1919 m. dienraščio "Lietuva" redaktorius. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį seimą. 1921-1923 m. studijavo Frankfurto prie Maino (Vokietijos) visuom. ir prekybos mokslų akademijoje. XIII M. Sleževičiaus Ministrų kabinete finansų ministras. VDU profesorius (1930), ekonomikos daktaras (1939); nuo 1940 m. VU profesorius. 1941 m. LSSR MA akademikas. Redagavo įv. ekonominės pakraipos žurnalus. Nuo 1939 m. Lietuvos ekonomistų draugijos pirmininkas. LDP, Socialistų liaudininkų (demokratų), Valstiečių (liaudininkų) sąj. narys. Mirė 1944 02 27 Vilniuje (Banevičius, 110).
• 1891 m. Matikių k. (Vabalninko vls., Biržų aps.) gimė Juozas Breiva, kunigas, spaudos platintojas. Mirė 1939 01 21. Pl. žr. "Vorutą", 1994, Nr. 36(174).
• 1927 m. Vilniuje mirė Jonas Basanavičius, tautinio atgimimo patriarchas. Gimė 1851 11 23 Ožkabaliuose (Vilkaviškio r.).

17 d.

• 1370 m. lietuviai, vadovaujami Kęstučio ir DLK Algirdo, užėmė Rudavos pilį, esančią 18 km nuo Karaliaučiaus (LKK, 228).
• 1387 m. DLK Jogaila įsteigė Vilniaus vyskupiją; patvirtino 1388 03 11 pop. Urbonas VI (TLE, IV, 556).
• 1688 m. Dovydėliuose prie Juodlaukių (M. Lietuva) gimė Fabijonas Ulrichas Glozeris (Glaseris), ev. kunigas, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Mirė 1747 11 17 Didlaukiuose (Įsručio aps.) (Aleksandrynas, II, 43).
• 1702 m. švedų karalius Karolis XII, užėmęs Raseinius, su vyriausia būstine įsikūrė netoli Raseinių, Bilevičių dvare (dab. Biliūnų k., Girkalnio apyl.) (Vitkus, 283).
• 1806 m. Logoiske (Minsko sr. dab. Baltarusijoje) gimė Konstantinas Tiškevičius, archeologas, etnografas, geografas. Grafas. 1828 m. baigė VU Vilniaus laikinosios archeologijos k-jos ir kitų mokslo draugijų narys. Kasinėjo Vilniaus ir Minsko gub. pilkapynus. 1857 m. suorganizavo ekspediciją Nerimi nuo versmių iki žiočių, tyrė vagos gylį, plotį, rėvas, rinko medžiagą apie pakrančių archeol. paminklus, užrašinėjo tautosaką. Duomenys paskelbti monografijoje "Neris ir jo krantai" (1871). Parašė darbų apie Lietuvos pilkapynus ir piliakalnius, išleido senų Lietuvos graviūrų albumą. Mirė 1868 07 13 Minske (TLE, IV, 322).
• 1869 m. (Kudirkos) Naumiestyje gimė Kazys Samajauskas, advokatas, lietuvių spaudos bendradarbis, vertėjas. Mirė 1937 05 24 Kaune (LE, XXVI, 379).
• 1904 m. Niujorke (JAV) mirė Stasys Homolickis, visuom. veikėjas, poetas (g. 1868 m. netoli Rokiškio) (TLE. II, 35).
• 1905 Lourence (JAV) gimė Bronė Šalinaitė-Sukackienė, kompozitorė. Mirė 1975 m. (XXIV, 318).
• 1917 m. šv. Sostas visame kat. pasaulyje buvo paskelbęs už Lietuvą maldų ir piniginės rinkliavos vajų, davusį ligi 1921 m. daugiau kaip 3 mlj. frankų (XV, 148).