Partizanų karo kronika
Read English version: War Chronicles of the Lithuanian Partisans,
vertė Gintautas Kaminskas

Pirmąkart Lietuvos istorijoje pradėta skelbti Algio Rupainio parengtas "Partizanų karo kronikas", kuriose diena po dienos išvardijami visi mūsų tautos pasipriešinimo okupantams žygiai. Mūsų tautos istorijai tai neįkainojamas dokumentas. (Vartiklio redaktorius: -js-)

"Kronikoje" pateikti partizanų karo įvykiai, surinkti iš pastarųjų metų literatūros, kurios sąrašas - "Kronikos" pabaigoje. Parenkant įvykius, buvo siekiama kuo visapusiškiau nušviesti partizanų veiklą visoje Lietuvoje. Todėl pateikti ir kai kurie mažiau reikšmingi įvykiai. Tuo labiau kad žinių kiekis iš skirtingų Lietuvos regionų nevienodas. Kai įvairių literatūros šaltinių tam tikri duomenys nesutampa, variantai įrašyti skliaustuose (); skliaustuose nurodytos ir variantų santrumpos. Vietovardžiai peržiūrėti pagal įvairius Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo žinynus, o vietovių administracinis priklausomumas nurodytas taip, kaip rašoma šaltiniuose, dažniausiai pagal aprašomo įvykio laikotarpį. Visi aprašyti įvykiai išdėstyti chronologiškai. Po kiekvieno įvykio paryškinti šriftu įrašytos santrumpų reikšmės.

Santrumpos

 
ALA  - Algimanto apygarda
BDLS - Bendrasis demokratinis
       Lietuvos sąjūdis
BDPS - Bendrasis demokratinio
       pasipriešinimo sąjūdis
DA   - Dainavos apygarda
DKA  - Didžiosios Kovos apygarda
DKR  - Didžiosios Kovos rinktinė
GP   - Gynybos pajėgos
JKA  - Jungtinė Kęstučio apygarda
KA   - Kęstučio apygarda
KLT  - Karo Lauko teismas
LF   - Lietuvių frontas
LGK  - Lietuvos gynimo komitetas
LIK  - Lietuvos išlaisvinimo komitetas
LIT  - Lietuvos išlaisvinimo taryba
LLA  - Lietuvos laisvės armija
LLKS - Lietuvos laisvės kovų sąjūdis
LPS  - Lietuvos partizanų sąjunga
LTT  - Lietuvių tautinė taryba
OS   - Organizacinis LLA sektorius
       (vėliau - organizacinis skyrius)
PA   - Prisikėlimo apygarda

PL   - Pietų Lietuva
PLP  - Pietų Lietuvos partizanai
RA   - Raudonoji armija
RL   - Rytų Lietuva
ŠA   - 3-oji LLA Šiaurės apygarda
ŠRL  - Šiaurės-Rytų Lietuva
TA   - Tauro apygarda
TAR  - Tėvynės apsaugos rinktinė
TGS  - Tautos gelbėjimo sąjunga
VA   - Vytauto apygarda
VČA  - Vyčio apygarda
VGPŠ - Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas
PGPV - Vyriausioji ginkluotųjų
       pajėgų vadovybė
VL   - Vakarų Lietuva
VLIK - Vyriausiasis Lietuvos
       išlaisvinimo komitetas
VLKSO - Vieningos laisvės kovos
       sąjūdžio organizacija
VS   - Veikiantysis LLA sektorius (Vanagai)
ŽA   - Žemaičių apygarda
ŽL   - Žemaičių legionas

Skaitykite Partizanų karo kronikos tęsinį

Mes buvome priversti išeiti ginti savojo krašto, savųjų sodybų, bočių ir tėvų krauju aplaistytos žemės; mes, kaip žmonės, pasipriešinome prieš žmogaus teisių mindžiojimą, prieš aukščiausiojo laipsnio vergiją; mes negalime sutikti su melu, apgaule, klasta ir tautą žudančiomis nedorybėmis. Mūsų žingsniai yra taurūs. Mes savo kovoje esame teisingi ir tiesūs prieš visą kultūringą pasaulį, o Aukščiausiojo palaima rems ir laimins mūsų darbą".
(J. Kasperavičius)



  Partizanų karo kronika:
  • 1944 06 24 Paskelbtas gen. P. Kubiliūno pareiškimas dėl Apsaugos komandų (30-40 vyrų) prie apskričių vietos komendantūrų sudarymo; tuo legalizuotas balandžio pr. Vietinės rinktinės štabo pradėtas savigynos kūrimas. LKA 11-49. VV.
  • 1944 07 09 Vienintelis Lietuvoje likęs VLIK'o Karo tarybos narys gen. M. Pečiulionis ėmėsi organizuoti pasipriešinimą krašto okupacijai. L-124. VV.
  • 1944 07 13 Raudonoji armija (RA) užėmė Vilnių. LPK-13. OK.
  • 1944 07 15 Lietuvos SSR NKGB atvyksta į Vilnių. LPK-38. OK.
  • 1944 07 17 Šiauliuose gen. M. Pečiulionis-Miškinias pasirašė direktyvą Nr 1: jei RA nepavyks sustabdyti, LLA karinėms pajėgoms įsakoma slėpti ginklus ir pereiti į pogrindį; liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA perskirta į 2 sektorius: veikiantį (VS ir organizacinį (OS) - rezervą, VS vadu paskirtas kpt. A. Karalius, LLA vado pavaduotoju - A. Eidimtas. L-124.260.LK-57. VV.
  • 1944 07 24 LKP(b) CK nutarimas visose apskrityse įkurti naikintojų batalionus iš partinio-sovietinio ir komsomolo aktyvo, buv. sovietų diversantų, NKVD ir RA karių, neatitraukiant jų nuo tiesioginio darbo. (LKA 17-94, LPK-329). OK.
  • 1944 vasara Batakių mst., Tauragės a., veikė LLA žvalgybininkų mokykla, vadovaujama vokiečių; lietuvių grupės vadas - P. Čeponis-Leonas; artėjant rusų-vokiečių frontui lietuviai su ginklais ir apranga išėjo partizanauti. RŽ-50. KA.
  • 1944 vasara Atsirado pirmieji Suvalkijos partizanų būriai, vadovaujami kpt. S. Staniškio-Antanaičio (Marijampolės a. Palių miškai), ltn. M. Kuzmicko-Briedžio (Prienų apyl.), A. Abromaičio-Spyglio (Kazlų Rūdos miškai) V. Gavėno-Vampyro (Marijampolės-Kijos apyl.). LKA 1-3. TA.
  • 1944 08 01 Lietuvoje savo veiklą pradėjo SSRS NKVD kariuomenės 4-oji šaulių divizija, vadas - gen. mjr. P. Vetrovas. AL-160. OK.
  • 1944 08 01 Okupantų administracija pradėjo 1908-1926 m. gimusių vyrų mobilizaciją. AL-160, LKA 17-5. OK.
  • 1944 08 03 Jungtinis J. Dovydėno ir H. Šembergo partizanų būrys užpuolė Siesikų miestelį Ukmergės a., apšaudė valsčiaus įstaigas. LKA 10-6. VČA.
  • 1944 08 Ukmergės a. LLA vadai susirinkime, įvykusiame Atkočiūnų k, Deltuvos vls., apskritį padalino į 6 rajonus; 1-ojo LLA rajono (Pagirių, Siesikų, iš dalies Deltuvos vls.) vadas - ltn. D. Vaitelis, 2-ojo (Taujėnų, iš dalies Deltuvos vls.) - kpt. J.taponis; šių rajonų pagrindu kūrėsi Vyčio apygarda. L-315, LKA 10-5. VČA.
  • 1944 08 Gen. M. Pečiulionis, LLA vadas ltn. K. Veverskis ir inž. Snarskis įkūrė Lietuvos gynimo k-tą (LGK), pretendavusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms. L-125. LKA 14-10. VV.
  • 1944 08 Telšių a., apie Platelius, veikė LLA Vanagų grupė; štabas - Skirpsčių k., Alsėdžių vls., A. Pociaus sodyboje. LKA 7-46. ŽA.
  • 1944 08 15(17) Zarasų ap. Vanagų vadas kpt. A. Kazanas ir A. Streikus su sūnumis Izidoriumi ir Juozapu sutelkė 150-350 kovotojų, puolė Zarasų kalėjimą, mėgino išvaduoti suimtus žmones. L-239. (LKA 14-51. LKA 16-68). VA.
  • 1944 08 19 Zarasų a. V. Šuto partizanų būrys nuginklavo Antalieptės milicininkus, paėmė 8 automatus, 10 granatų, daug šovinių. LKA 14-58.
  • 1944 08 pab. Trakų a. ir Ukmergės a. Musninkų vls. veikę J. Misiūno, A. Galinio-Juodosios Kaukės, E. Kavaliausko-Klouno, Z. Kacevičiaus-Genio partizanų būriai susijungė į rinktinę. Rugsėjo mėn. ji pavadinta Didžiosios kovos rinktine (DKR); vad J. Misiūnas-Žalias Velnias. L-325, VDr. DKA.
  • 1944 08 31 Zarasų a. Antazavės vls., tarp Maniuliškių ir Lygalaukių kaimų, A. Streikaus vadovaujami partizanai surengė pasalą baudėjams, sunkiai sužeidė Antazavės milicijos įgal. P. Timofejevą, milicininką ir 2 kareivius. LKA 14-53. LKA 16-74.
  • 1944 09 01-06 Alytaus a. kariniai daliniai per masines sodybų ir miškų kratas sulaikė ir išsiuntė į karinius komisariatus apie 500 besislapstančių vyrų. LKA 17-5. DA.
  • 1944 09 04 Partizanai užėmė Ukmergės a. Siesikų vls. vykdomąjį k-tą ir milicijos būstinę, sunaikino dokumentus. L-325. 491. VČA.
  • 1944 09 09 Pakeliui iš Pagirių miestelio į Ukmergę partizanai pasaloje likvidavo LSSR AT deputatą, partijos Pagirių vls. k-to sekr. A. Dambrauską, vykd. k-to pirm. Vasiliauską ir apskrities LLKJS k-to sekr. Ragauskaitę. AKL-28. VČA.
  • 1944 09 13 Alytaus a. Merkinės vls., prie Bugonių k., susirinko apie 100 vyrų, nutarė priešintis okupantams su ginklu, pasidalijo į 2 būrius; vadovavo Julius Mikalonis ir Jonas Kudarauskas, abudu iš Klepočių k. L-188. DA.
  • 1944 09 15 Iš Alytaus a. Alovės-Merkinės valsčiuose veikusių partizanų susikūrė būrys, vadovaujamas A. Krajausko; organizavo žygį apsirūpinti ginklais. L-187. LKA 17-5. DA.
  • 1944 09 Švenčionių a. Saldutiškio vls. B. Zinkevičius-Skudutis subūrė 18 partizanų, davusių LLA priesaiką, būrį. LKA 16-19. VA.
  • 1944 ruduo. Trakų a. Onuškio vls. veikė Jono Matukevičiaus-Vilko 40 partizanų būrys. L-188, LKA 17-9. DA.
  • 1944 10 01 NKVD kariuomenė sunaikino Zarasų a. Dusetų vls. veikusį J. Savicko 18 kovotojų būrį; per kautynes žuvo vadas ir jo brolis, keletas partizanų pateko nelaisvėn. LKA 16-70. VA.
  • 1944 10 07 Tėvynės apsaugos rinktinė (TAR) Vokietijos-Sov. Sąjungos fronte kovojo su RA Mažeikių a., ties Seda; žuvo per 100 TAR kareivių ir karininkų. KVP. ŽA.
  • 1944 10 P. Kecoriaus būrys užėmė Ukmergės a. Vadoklių miestelį, iš areštinės išvadavo 6 kalintus gyventojus. L-321, 491. VČA.
  • 1944 10 22 Suformuota LLA Tigro rinktinė, veikusi Zarasų, Švenčionių, Utenos a.; vadas - L. Vilutis-Arūnas, štabo viršininkas - J. Bulka-Deimantas, Karo Tribunolo pirmininkas - kun. P. Liutkus-Juodasis Petras; spalio 23 d. paskirta 13 kuopų va 4. 489. LKA 16-7. 130. LPK-497. VL-115. VA.
  • 1944 10 26 Partizanai iš Biržų apskrities daboklės išlaisvino 48 suimtus žmones. L-23. 491. VČA.
  • 1944 09-12 Zarasų a. veikė 20 partizanų būrių, vadovaujamų P. Žemaičio, J. Zavacko, V. Šuto, M. Medinio-Lokio, A. Ivaškos, K. Ramanausko, A. Slapšinsko, J. Savicko, M. Paškonio-Don Kichoto ir kt. LKA 16-68. VA.
  • 1944 11 10 S. Aleksos vadovaujamas partizanų būrys puolė Trakų a. Valkininkų miestelį, sušaudė apylinkės tarybos pirmininką, sudegino kai kuriuos valstybinių įstaigų pastatus. L-23. 481. KDK. LKA 17-14. DA.
  • 1944 11 11 J. Matukevičiaus-Vilko būrys užėmė Trakų a. Onuškio miestelį, sunaikino milicijos pastatą. KDK. L-23. LKA 17-14. DA.
  • 1944 11 Mykolas Kazanas, savo tėvo kpt. A. Kazano įpareigotas, atvyko į Antazavės miškus ir pradėjo vienyti Zarasų a. partizanus. LKA 16-72. VA.
  • 1944 11 Prie Ginučių piliakalnio Ignalinos vls. įvyko pirmasis LLA Tigro rinkt. susirėmimas su okupantu; mūšiui vadovavo ltn. J. Gimžauskas-Beržas; partizanai aukų neturėjo; paskatinti sėkmės, vadovaujami J. Tumėno, partizanai puolė Utenos a. Alantos miestelį, sudegino vykdomojo k-to pastatą, stribų štabą, nukovė apie 13. sov. aktyvistų. L-295. 489. LKA 16-7. 8. VL-131. VA.
  • 1944 11 17 A. Kubilius, baigęs vokiečių žvalgybos mokyklą, su 4 draugais, nuleistas parašiutu į Telšių a. Alsėdžių valsčių, atkūrė organizacines LLA struktūras, vėliau pavadintas Žemaičių legionu (ŽL). LKA 15-293. LKA 18-17. 57. ŽA.
  • 1944 11 22 Laikinojoje Vanagų dalinių aprūpinimo instrukcijoje nurodoma: pirmiausia turtas imamas iš valstybinių ūkių, po to iš tautai pavojingų asmenų, vėliausiai - iš eilinių piliečių, išduodant jiems nustatytos formos kvitus. L-83. VV.
  • 1944 pab. Raseinių a. Kelmės vls. įkurtas Vėgėlės rinkt. štabas; vadai - P. Podolskis ir A. Zaskevičius. L-235. 485. LKA 12-6. KA.
  • 1944 pab. Iš Jurbarko 1941-1944 veikusios "Lietuvos laisvės gynėjų sąjungos" ir LF padalinio narių P. Paulaitis ir V. Gudavičius įkūrė "Aido" partizanų būrį, tapusį Lietuvos laisvės gynėjų rinktinės užuomazga. L-234. RŽ-43. 44. KA.
  • 1944 pab. Panevėžio a. Šimonių girioje ir Troškūnų miškuose susikūrė dideli partizanų daliniai; aktyviausi organizatoriai ir kovotojai - broliai Antanas, Bronius ir Stasys Slučkos, Jonas, Albertas ir Vytautas Stanevičiai, A. Pasmokis, P. Tunkevičius, S. Jočys, aviacijos ltn. V. Girdenis, ltn. A. Malinauskas-Margis, ltn. Laplovas-Ąžuolas. PAK. ALA.
  • 1944 pab. (12) Ukmergės a. iš 1-ojo ir 2-ojo LLA rajonų sudaryta Vyčio partizanų apygarda (VČA) su 4 būriais, apie 250 kovotojų; vadai - J. Krištaponis, D. Vaitelis, A. Vaičiūnas ir J. Požėčęka; pirmasis Vyčio apyg. vadas - J. Krištaponis, pav vyr. ltn. D. Vaitelis-Briedis, štabo nariai - ltn. A. Danyla-Kernius, B. Eglinskas-Saulius, M. Smetona-Ripka, J. Dambrauskas, J. Survila-Šarūnas, B. Kadžys-Vytautas. L-315. LKA 10-5. (L-491. G-154). VČA.
  • 1944 pab. Raseinių a. veikė 19 partizanų būrių, iš viso apie 2 tūkst. žmonių. L-235. LKA 12-7. KA.
  • 1944 12 01 A. Eidimto vadovaujami partizanai užėmė Seredžių; nukauti 9 valsčiaus aktyvistai, išvaduoti kaliniai, žuvo 1 partizanas; pakartotinai Seredžius užimtas 1945 06 07-08. AKL-21. L-23. 485. RŽ-60. KA.
  • 1944 12 03 LSSR "liaudies" komisarų tarybos ir LKP(b) CK nutarimas kiekviename LSSR valsčiuje įkurti naikintojų (stribų) būrius po 30-40 žmonių iš partinio-sovietinio aktyvo. LKA 17-94. LPK-332. OK.
  • 1944 12 04-05 A. Stašaičio partizanų būrys užpuolė Raseinių a. Girkalnio miestelį; sutrtukdyta imti vyrus į sov. armiją, išvaduoti kaliniai, nukautas 1 valsčiaus aktyvistas. L-235. 486. LKA 12-7. RŽ-60. KA.
  • 1944 12 07 Eišiškėse išvaduotas 31 kalinys. L-23. DA.
  • 1944 12 08 P. Paulausko-Šarūno partizanų būrys puolė Alytaus a. Butrimonių miestelį, išlaisvino 6 kalintus žmonės. KDK. L-481. LKA 17-15. DA.
  • 1944 12 10 LLA įsakymu Nr. 4 dėl kovos taktikos nurodyta likviduoti tiktai visų pavojingiausius sov. valdžios pareigūnus, kitus perspėti, kad nevykdytų savo pareigų. L-24. LK-67. VV.
  • 1944 12 12 Partizanai užėmė Rokiškio a. Panemunio miestelį. L-23. VA.
  • 1944 12 15 Suformuota LLA Lokio rinkt. iš Zarasų a. Antazavės, iš dalies Dusetų, Kriaunų ir Obelių valsčių partizanų; vadas - Mykolas Kazanas-Mutka, Siaubas, vado pavaduotojas - B. Galvonas, štabavietė - Antazavės šile; išleistas pirmasis "Lai "Nepriklausomybės" laikraščio numeris. L-293. 489. LKA 16-72. VA.
  • 1944 12 15 Partizanai užėmė Kėdainių a. Grinkiškio miestelį. L-23. 488. KA.
  • 1944 12 Marijampolės a. Balbieriškio miške veikė V. Raškausko partizanų būrys. LKA 9-87. DA.
  • 1944 12 Į Švenčionių a. miškus nuleista vokiečių diversinės m-klos parengta 12 žmonių desanto grupė, vadas - J. Basys-Putinas; dalis desantininkų papildė LLA Tigro rinktinę. LKA 16-8. 9. LKA 18-41. VA.
  • 1944 12 Zarasų a. Bikūnų miške okupantų pajėgų užpultas ir sumuštas ltn. A. Slapšinsko 24 partizanų būrys; žuvo vadas ir 5 kovotojai, keletas pateko į nelaisvę, likusieji perėjo į kitus būrius. LKA 14-54. VA.
  • 1944 12 16 Kauno a. Čekiškės vls. partizanai 8 valandų mūšyje sunaikino 3 ir sužeidė 6 enkavedistus; iš keršto okupantai gruodžio 17-21 sudegino Butkiškių, Vosbutų, Baukių, Juodaičių kaimų 29 sodybas, nužudė 56, suėmė 68 žmones. AL-198. KA.
  • 1944 12 16 Pušynės mūšis Kėdainių a. Krakių valsčiuje. Apie 300 V. Pabarčiaus partizanų visą dieną gynė miške įtvirtintą stovyklą nuo okupantų kariuomenės; padėjo iš Paliepių miškų kpt. K. Bendžiaus ir Liepkalnio būrio (vadas A. Sibičius) partizanai; nukovė apie 80-90 kareivių ir karininkų; V. Pabarčius pasitraukė į Lenčių miškus. L-18, MK2-88. KA.
  • 1944 11 18 - 12 22 Į Panevėžio a. nuleistos 3 vokiečių -žvalgybos m-klas baigusių desantininkų grupės; vadai - ltn. A. Šilas-Kovas, ltn. V. Jazokas-Petraitis, ltn. S. Girdžiūnas-Gegužis; vėliau šios grupės sudarė 3-osios Šiaurės LLA apyg. pamatą. LKA 10-10. LKA 18-40. 41. ŠA.
  • 1944 12 25-26 Anykščių vls. Burbiškio miške okupantų kariuomenė puolė partizanų junginį, sudarytą iš Anykščių, Kurklių, Kavarsko, Skiemonių būrių, vadovaujamą Lietuvos kariuomenės puskarininkio Kazio Tylos; partizanai be mūšio pasitraukė į Ramuldavos miškus ir išsiskirstė mažomis grupelėmis; K. Tyla 1945 04 28 - okupantų suimtas, įvarytas į Rubikių ežerą ir sušaudytas. TRr. RL.
  • 1944 12 26 (27) Lokio rinkt. partizanus Zarasų a. Antazavės šile apsupo okupantų kariuomenė; po visos dienos mūšio naktį 85 partizanai ištrūko iš apsupties, žuvo J. Kairys, sužeistas vadas M. Kazanas; priešo nuostoliai nurodomi įvairiai; po mūšio partizanai išsiskirstė ir per žiemą slapstėsi. DL-29. L-293. (L-489. LKA 16-73.) VA.
  • 1944 12 28 Kauno a. prie Raudondvario žuvo LLA vadas K. Veverskis-Senis. L-126. 261. LK-621. RŽ 50. VV.
  • 1944 pab.-1945 pr. Raseinių a. Šiluvos vls. įsikūrė Žebenkšties rinktinė, vadai - J. Žemaitis-Dainius, J. Čeponis-Budrys, P. Bartkus; prie štabo veikė 60 ginkluotų vyrų būrys. L-234. LKA 12-6. KA.
  • 1945 01 08 Pasitraukę iš Zarasų a. Antazavės šilo, Lokio rinkt. V. Kuzmos-Užburtuolio būrio partizanai ties Baršėnų k. susidūrė su okupanto kariuomene, traukėsi Sartų ež. ledu, žuvo 9, išsigelbėjo V. Kuzma ir dar 3 partizanai. DL-32. LKA 16-73
  • 1945 01 12 Žuvo pirmasis VČA Vadas J. Krištaponis mūšyje su NKVD kariuomene Ukmergės a., Taujėnų vls. , Užulėnio miške; kartu žuvo 23 partizanai, nukauta apie 80 sov. kareivių. L-491. LKA 10-7. MK2-145. VČA.
  • 1945 01 15 Didžiosios Kovos rinktinė (DKR), turėjusi 7 būriuose apie 500 kovotojų, pertvarkyta į 5-ąjį LLA rajoną, priskirtą atkuriamam LLA Vilniaus apyg. štabui; sunaikinus Vilniaus apyg. štabą, rajono štabo sudėtis liko nepatvirtinta. L-325. 326. . 74 VDr. DKA.
  • 1945 01 Panevėžio a. Troškūnų miške įvyko Troškūnų, Viešintų, Šimonių, Anykščių, Kavarsko, Traupio, Taujėnų, Raguvos apylinkių partizanų susirinkimas; įkurta Šarūno rinktinė, vadas-ltn. A. Slučka-Šarūnas, pavad. ir štabo viršininkas - ltn. V. Girdenis-Lakūnas, vado adjutantas - ltn. A. Laplovas-Ąžuolas; dalyvavo per 200 vyrų; po susirinkimo partizanai be pasipriešinimo užėmė Trškūnus. PAK ALA
  • 1945 01 Okupantų kariuomenės užpulti Tauragės a. Gaurės vls. Birbiliškės miške kovėsi partizanai, vadovaujami A. Joniko-Rolando; daug partizanų žuvo; iki šių kautynių partizanai valdė apylinkę. GM-188. 189. LKA 18-267. KA.

Skaitykite Partizanų karo kronikos tęsinį


"Partizanų karo kronikos" autorius Algis Rupainis. Jo istorija:

1932 02 01 - gimė Lapainios kaime, Kruonio vls., Kaišiadorių aps.
1939 - 1948 05 22 - gyveno Stankiškių kaime, Švėkšnos vls., mokėsi Švėkšnos gimnazijoje.
1948-1958 - tremtyje Krasnojarsko krašte; dirbo miško kirtėju, sielininku, vežėju, krovėju; baigė Bogučanų vidurinę mokyklą ir Sibiro miško technikos institutą (mašinų ir mechanizmų specialybė).
1958-1995 - Vilniuje dirbo konstruktoriumi, moksliniu bendradarbiu, sargu.
Šiuo metu - pensininkas.
Vedęs, žmona Ona - mokslo darbuotoja.

Partizanų karo kronikos tęsinys
"Vorutos" pagrindinis puslapis
"Vartiklio" pagrindinis puslapis
"Vartiklio" naujausias numeris
Skelbimų ir naujienų lenta