[<<<<ankstesnis fragmentas]

- ... Mokslas ir magija, žingsniuojantys už parankės, tiesa? Puiki mintis. Ką gi, reikėtų sumažinti tų pasišlykštėtinų variklių ir įdėti daugiau Mandreikų. Koks nors velnio pasirodymas, tarkim, auksiniame fone.
- Nenorėčiau perdėti. Juk tai nuostabioji metalų istorija. Neįprasti dalykai atrodo gerai tik pateikti savo vietoje.
- Nuostabioji metalų istorija visų pirma privalo būti klaidų istorija. Įdedame gražią keistenybę, o vėliau paaiškinimuose parašome, jog tai falsifikatas. Bet jis jau ten, ir skaitytojai žavisi, matydami, kad ir didieji žmonės klysta taip kaip jie patys.

Papasakojau apie keistą nuotykį... Įėjau į vieną knygyną, tiesiog spinduliavusį šizofrenija iš dviejų simetriškų vitrinų. Vienoje leidiniai apie kompiuterius ir elektronikos ateitį, kitoje vien okultiniai mokslai. Tas pat ir viduje: Apple ir Kabala.
- Neįtikėtina, - nusistebėjo Belbas.
- Akivaizdu, - tarė Diotalevis. - ... Mašinų pasaulis bando atrasti kūrybos paslaptį: raidės ir skaičiai.

Garamontas tylėjo... Paskui suplojo delnais:
- Visa tai, ką šiandien pasakėte, patvirtina mano mintį, kuri jau keletą dienų... Bet viskam savo laikas... Įdėkite, įdėkite daugiau Kabalos ir kompiuterių. Juk kompiuterius gaminant naudojamas silicis, ar ne?
- Bet silicis ne metalas, o metaloidas.
- Norite smulkintis dėl galūnių? Kas tai, gal rosa rosarum? Kompiuteris. Ir Kabala.
- Kuri nėra metalai, - užsispyriau.

Jis palydėjo mus iki durų. O ties slenksčiu tarė:
- Kazaubonai, leidyba tai menas, ne mokslas... Įdėkite Kabalą.

Rosa rosarum

Verčiant iš lotynų kalbos būtų 'rožė tarp rožių" ir naudojama apibūdinant [moters] grožį (Tu kai rožė tarp rožių, gėlė tarp gėlių). Tokie posakiai-palyginimai labai paplito nuo 12 a. poezijoje lotynų kalba (žr. P.Dronke. Medieval Latin and the Rise of European Love-Lyric, 1965).

Pasaulietinė kabalos istorija

Kabalos pagrindą sudaro dvi knygos: Zohar (Pašvaistė) ir "Sepher Yetzirah" (Sukūrimo knyga). Moksliškai nenustatyta jų autoriai, bet "Sepher Yetzirah" neabejotinai parašyta iki 6 a., - greičiausia rabino Akiba, iškilaus žydų mistiko, apie 100 m.

Kabalos mokymas buvo slaptas iki pat 13 a., kol staiga išpopuliarėjo Ispanijoje. Kažkur tuo metu parašyta "Sepher Bahir" (Spindesio knyga). 14 a. rabinas Moses de Leon paskelbė "Zohar" versiją, kuri tapo prieinama to meto mokslininkams.

Viduramžiais Kabala plito Europoje, bet ypač stipri buvo Pažadėtosios žemės Safed mieste. 16 a. pabaigoje susiformavo dvi Kabalos kryptys (mokyklos) - vadovaujamos Moses Cordova ir Izaoko Lurijos (Isaac Luria). Ir nors ortodoksai draudė Kabalą bijodama jos jėgos, ir neblogai laikėsi pogrindyje.

18 a. viduryje didysis mokytojas Israel ben Eliezer, žinomas kaip Baal Shem Tov (Besht) įkūrė hasidų (hebr., 'tikrieji') šaką ir kabalos mokymą padarė prieinamu visuomenei. Bet ortodoksai tebedominavo ir kabala toliau liko pogrindyje.

Pastaba:
Rabinas Mošė ben-Šem-Tov iš Ispanijos Leonės (1250-1305) laikomas "Zoharo" autoriumi, nors tradicija jį priskiria rabinui Simeon bar Yohai (Shimon bar Yochai). Jis 30 pragyveno Guadalajara, o po to persikėlė į Avila, kur praleido likusias savo dienas.

Mitinė kabalos kiltis

Pradžioje Kūrėjas angelams perdavė slaptą išmintį. Po žmonių (Adomo ir Ievos) nuopuolio, angelai nusprendė ją duoti žmonėms, kad padėtų rasti kelią į Rojų (Edeną). Tik keli įsiklausė ir pritaikė tas žinias, visi kiti nusprendė gyventi pasaulietišką mirtingųjų gyvenimą. Tos žinios netrukus išnyko mirus jas žinantiems.

Po kelių kartų toji išmintis, kaip dalis Kūrėjo susitarimo su Abraomu, perduota kaip Kabala. Abraomas tas žinias vėliau perdavę Izaokui ir Jokūbui, o vėliau jas gavo Juozapas, kuris numirė neturėdamas kam toliau jas perduoti. Laimei, Abraomas svarbiausius dalykus buvo surašęs "Sepher Yetzirah" knygoje, kurią paslėpė oloje.

Kūrėjas tada nusprendė, kad tos žinios bus duotos tik žmonijai pasiekus aukštesnį lygį. Tokiu žmogumi tapo Mozė, kuriam Viešpats perdavė 10 įsakymų ir slaptą mokymą (Kabalą). Mozė nusprendė savo supratimą perteikti pasauliečiams nesuprantamu būdu per paraboles, kodus ir simbolius. Tai sudaro pirmąsias 4 Biblijos knygas.

Vėliau susikūrė slapta draugija, kuri nagrinėjo Mozės palikimą bei Abraomo knygą, kuri buvo rasta oloje. Žinios buvo perduodamos tik oraliniu būdu ir niekada neužrašomos.

Simeon bar Yohai

Jis buvo rabinas iš Palestinos, gyvenęs romėnų valdymo laikotarpiu po Antrosios Šventyklos sugriovimo. Jis buvo iškiliausias rabino Akivos (imperatoriaus Adriano nuteisto mirčiai) mokinys. Anot legendos, jis kritikavo Romą, 161 m. pasmerktas Varna ir buvo priverstas kartu su sūnumi slapstytis urve daugelį metų. Pasakojama apie carob medį ir stebuklingai urve atsiradusį šaltinį. Studijos urve leido jam įgauti talmid hakham, Toros žinovo statusą, suvokiant, kas yra hayyei olam, "amžinas gyvenimas", bei labai padidinti dvasinę jėgą.

Vėliau jie išėjo iš urvo ir gautą dvasinę galią naudojo sunaikinimui haolam hazeh , "šio [laikino] pasaulio", neskirdami gėrio ir blogio. Tad, pagal legendą, abu vėl grįžo į urvą, šįkart, kad apsvarstytų savo darbus. Rabinas Simeon, skirtingai nuo sūnaus, pagaliau suprato, kad Dievo Apvaizda, valdanti šį pasaulį, yra Dievo valia, o hayyei olam yra neatskiriamas nuo hayyei ša'ah, "laikino pasaulio". Taip įvyko rabino Simeon tikkun, "pataisymas" ir kartu tikkun olam, "pasaulio pataisymas".

Tada jie apsigyveno Tiberijuje ir kituose Galijos miestuose. Turėjo stebukladario reputaciją ir, anot legendos, buvo nuvežtas į Romą, kur iš imperatoriaus dukters išvarė demoną. Jis daug padarė aiškinant Įstatymą ir jam priskiriami pamokslai "Sifre" bei "Mekhilta". Taip pat Simeon bar Yohai priskiriamas "Zoharo" ("Penkiaknygės" komentarų ir pagrindinės žydų mistikų knygos) sukūrimas.

Daugiau apie jį >>>>>