Turime keletą trumpų tekstukų, kurių nėra kur prijungti. Tad nusprendėme sukurti šį puslapėlį, kuriame jie bus priglaudžiami...
Prototipas
Demerso Ėriukų tylėjime A. Hopkinsas suvaidino Hanibalą Lechterį. Tuo tarpu blogojo Bufalo Bilio prototipas buvo Edas Geinas, kurio fermoje Viskonsine 1957 m. policija rado 15 į gabalus sukapotų lavonų. Nupjautos galvos, nosys, išpjautos lūpos... Rūbai pasiūti iš moters odos. Uždarytas į psichiatrinę mirė 1984 m.
Jis buvo ir Hitčkocho filmo Psichopatas įkvėpėjas. Kaip ir beprotis Normanas Batesas filme, E.Geinas negalėjo atsiskirti nuo valdingos motinos, draudusios bendrauti su kitomis moterimis. Skirtingai nuo filmo, E.Geino motina miršta natūralia mirtimi. Tačiau jos sūnus iš moterų odos siuvo kaukes ir ant jų piešė motinos veidą. Dvi jo nužudytos moterys (1954 ir 1957 m.) buvo stebėtinai panašios į motiną.
Kiparisai ir Nojaus arka
Biblijoje nurodyta, kad Dievas liepė Nojui statyti laivą iš "goferio medienos", tai vienas iš kipariso medžio pavadinimų (apie Nojaus arkos paieškas žr. >>>>>, o taip pat Nojaus arkos paieškos). O Nojaus sūnaus Šemo palikuonys įkūrė Jemeno sostinę Sanają ir iš jų kilo karalienė Šeba, kurios karalystė klestėjo Saudo Arabijos pusiasalyje iki tol, kol visai netikėtai nenusprendė keltis per Raudonąją jūrą į Etiopiją.
Jie Etiopijoje buvo Thyia pavadinimu, dėl Thyia srities, kurioje jie buvo auginami ir kur gyveno karalienės Šebos palikuonys, vadinti "džinais' (vėliau iš čia kilo genijus), antgamtinės būtybės. Viena jų ypatybių - santykinai šviesi oda, skyrusi juos nuo aplinkinių, tamsaus gymio.
Etiopijos karaliaus Phiy dukra (iš Karalienės palikuonių) Rodophos tapo Egipto 'dieviškoji Votaris', Amono žmona. Jos tikslus titulas buvo "Thyia medžių motina'. Taip pat ji buvo Atėnė Nikerphoros, "išminties deivė" ir "juodoji Atėnė", išminties ir pergalės deivė.
Į Maltą ir Maroką kiparisai atėjo finikietišku Arar pavadinimu, reiškiančiu "odą", , nes jo sakai turėjo nepaprastą sugebėjimą gydyti žaizdas. Kiparisai buvo šventieji zoroastrų medžiai. Juos išplatino Armėnijoje, kur petroglifuose vaizduojama, kaip jie išauga iš kosmoso gyvatės kūno (kaip manote, iš kur galėjo būti kilęs Ararato kalno pavadinimas? -- apie Araratą žr. >>>>> ).
Pastaba: Grįžtant prie Nojaus arkos žodis goferis sutinkamas tik kartą Biblijoje, ir tebesiginčijama, iš ko arka buvo pastatyta. Claus Westermann'as pasiūlė kelis variantus, kurių vienas yra kiparisas, remiantis žodžių goferis ir kupru panašumu. Beje, iš žodžio kiparisas kilo Kipro salos pavadinimas.
Dar yra versija, kad Nojaus laivas buvo iš nendrių, o tik jo skeletas buvo iš kiparisų.
Nuo Cheopso laikų egiptiečiai atsigabendavo kedro lentų iš Libano, kad statytųsi
laivus mediniais korpusais, nors ir šie buvo papiruso formos, t. y. išlaikė būdingą
nendrinių laivų formą. Visi pirmųjų faronų laikų religiniame kontekste pavaizduoti laivai yra nendriniai.
Galijos pavadinimai
Gallia Lugdunensis senovėje vadinta Armorica. Čia yra Neustria, kilusi iš Vestria ar Westria (pasak kai kurių Westrasia), kas reiškia vakarų kraštą. Dabar Neustria apima Bretagne ir Normandia. Normandija taip vadinama dėl ją užėmusių šiauriečių (nord šiaurė, mannen - žmonės), danų ir norvegų, įsikūrusių ten imperatoriaus Lotharius laikais. Gaguinus ją aprašo 7-oje knygoje, o taip pat Henricus Altissiodorensis 5 kn. apie St. German'a. Pasak Coenalis, pagrindinis miestas yra Rouen'as (liaudiškai Roan'as).
Bretaine yra vakarinė Prancūzijos provincija. Yra manančių, kad ji anksčiau vadinosi Aremonica. Cezaris miestus šiame krante vadina Armoricas. Tuo tarpu Plinijus ir Sidonijus jos gyventojus vadina Britannos ir juos apgyvendina prie Loire upės. Viduramžių autoriai juos vadina Brittones. Robert Coenalis juos vadina ir Hermones, dėl rankų dangos vadintos Ermines. Tad ją tiksliau vadinti Eremorica. Brutannia pavadinti dėl įpročio šerti plėšrius žvėris.
Ką galima aplankyti Moldavijoje?
Pirmiausia aišku, tai vynų rūsiai ir vienuolynai. O kas dar?
Senasis Orchėjas kaip laikų ir tautų mazgas: 5-3 a. pr.m.e. čia buvo Gotų-dakų įtvirtinta gyvenvietė. 14 a., kai šį kraštą užėmė Aukso orda, čia įkūrė naują rytietišką Šechr al-Džedido miestą. O jau 15 a. šiose uolose iškalė stačiatikių Dievo motinos ėmimo dangun vienuolyną.
Senojo Orchėjo uolos ir tarpekliai yra Sarmatijos jūros, čia plytėjusios prieš 8-12 mln. m., rifų juosta. Ji buvo riba tarp jūros ir pakrantės šelfo, gali būti, įlankos. Net plika akimi matosi, kad uolos sudarytos iš kriauklelių ir jūros gyvūnų liekanų. Tai Didžiojo barjero prie Australijos analogas.
Čia įkurtas gamtos-kultūrinis draustinis Senasis Orchėjas, o tai paskatino investuotojus ir čia įsikūrė nemažai agro-pensionų, kuriuose galima pajusti nacionalinį koloritą.
Jei Mahometas neina pas kalną...
Vis dar manote, kad neįmanoma perkelti kalnus?
1972-ais Dagestane esantis Kaukazo kalnyno kalnas per 8-ias dienas pasislinko per 1,2 mylią. Gausios liūtys sukėlė
požeminės upės potvynį ir kalnas paprasčiausiai nuplaukė.
Akmeninis smuikas
1992-ais švedų skulptorius Larsas Videnfalkas1) iš diabazo (granito atmainos) pagamino akmeninį smuiką, kuris, nors
korpuso tesiekia 2,5 mm, sveria 2 kg (kai įprastiniai smuikai 300-400 g). Be akmens kai kurioms smuiko detalėms
panaudotas mamuto kaulas (atramėlės stygoms) ir juodmedis, o taip pat yra ir metalinių detalių. Meistras darbavosi
dvejus metus. Labai kokybišką akmenį jis paėmė nuo senelio kapo, kai šis buvo pertvarkytas į šeimos kapą.
Kompozitorius Sven-Deividas Sandstriomas2) specialiai šiam instrumentui, pavadintam Juoduoju strazdu, skambesiu besiskiriančiu nuo kitų smuikų, parašė muziką.
Tai nėra vienintelis smuikas iš akmens kelis juos iš marmuro, minkštesnio akmens nei diabazas, sukūrė čekas Jan Rericha, - sveriančius nuo 3,6 iki 6,5 kg.
1) Larsas Videnfalkas (Lars Widenfalk, g. 1954 m.) švedų skulptorius, dirbantis su didele medžiagų įvairove, nuo bronzos iki ledo, tačiau pagrindine medžiaga yra akmuo, paprastai marmuras ir granitas. Anksčiau yra dirbęs su stiklu. Jo kūriniai figuratyviniai: ankstyvieji buvo realistiniai, tačiau vėliau tapo simboliniais. Daugelis jų sukasi apie vietą ir žmones. Yra įrengęs kelis didelius akvariumus, kuriuose greta jo skulptūrų plaukioja žuvys. Vienu svarbesnių darbų yra Juodojo strazdo smuikas iš juodojo dolorito akmens, pagamintas pagal Stradivarijaus brėžinius, tačiau su kai kuriais techniniais patobulinimais; jį gamino dvejus metus.
2) Sven-Deividas Sandstriomas (Sven-David Sandstroem, 1942-2019) švedų kompozitorius, kūręs operas, oratorijas, baletus, kūrinius chorui bei orkestrui, o taip pat muziką keliems TV filmams. Savo kūriniams panaudojo idėjas iš modernistinės ir minimalistinės muzikos, džiazo bei populiariosios muzikos.
977 (filmas)
Valdžios kvaitulys
Skraidymai nemiegant
Tamam Šud byla
Magiška Kremliaus apsauga
Didžiųjų misterijų šviesa
Slaptieji planetos valdytojai
Paranoja skverbiasi giliai
Konspiracija: Kryžiaus žygiai
Ar didžiausia problema - atšilimas?
Bobas Balardas Juodojoje jūroje ieško Nojaus arkos
Sadistiniai Hičkoko potraukiai blondinėms
Akado (Inanos) užkariavimai šumerų mituose
Šešėlinė vyriausybė tvarko mūsų gyvenimą
Filmas iš jūros bangos sūkurio
Žvaigždžių žmonės: pastabos dabar
Trumpa istorijos mokslo istorija
Žydų tauta sukurta dirbtinai
Žmogus, kuris nukrito į Žemę
Anarchizmas: kas jis iš tikro?
Įdomybės: Bitės-žvalgės
Šeiveris ir Slėpiniai
Gyvenimas po tikrovės
Cinizmas kaip amatas
Tarybiniai alchemikai
Meritokratija
Lėlininkai
Vartiklis