Atviras laiškas
Lietuvos religinėms konfesijoms,
visiems tikintiesiemsArtėja į pabaigą dvidešimtas amžius. Su dviem pasauliniais karais, su komunizmo ir nacizmo epidemijomis, žmogaus pėdsakais Mėnulyje ir žmogaus pėdsakais Hirosimoje, su dviem Lietuvos nepriklausomybėmis ir su kasdienybe tapusiomis savižudybėmis ir žudymais.
Toks dvidešimto amžiaus fonas. Galima jį pašviesinti ar patamsinti, bet esmė lieka ta pati - dvidešimto amžiaus pabaigoje, tarpe visų negandų, tebesitęsia karai, žudynės ir teroras tarpreliginių nesutarimų pagrindu.
O juk kalbame apie žmogaus ryšius su Tuo, kuris virš mūsų! Kalbame apie pačius subtiliausius žmogaus dvasinius ryšius. Jie, žinoma, nevienodi, skirtingi, kaip skirtingų tautų kalbos. Kalba - tai tampriausias žmonių tarpusavio ryšys. O kiekviena religija tarsi įprasmina kitą, aukštesnę dvasinę kalbą - žmogaus kalbą su Trivieniu Dievu, Alachu, Buda, Absoliutu
Mes gyvename trečioje planetoje nuo Saulės. Saulė - tik viena iš kelių šimtų milijardų mūsų Galaktikos žvaigždžių. O tokių galaktikų šiandieniniais teleskopais mes aprėpiame šimtus milijardų!
Begalybėn ir amžinybėn nusitęsianti Visata, kurią vienija viena erdvė, vienas laikas, vieni ir tie patys cheminiai elementai ir viena Pirminė priežastis.
Man svetima ir nesuprantama mintis apie skirtingus dievus, apie geresnę ar blogesnę kalbą su Juo.
Aš manau, kad mums visiems artimesnė ir suprantamesnė tolerancija tam, kuris šalia ir tam, kuris toli; tolerancija papročiams ir apeigoms; tolerancija skirtingoms kalboms tarp žmonių ir tolerancija skirtingoms aukščiausio lygio dvasinėms bendravimo formoms tarp žmogaus ir To, kuris virš mūsų.
Tačiau visiems mums trūksta tolerancijos ir pagarbos Nežinomybei, kaip mus supančio pasaulio objektyviai egzistuojančiai realijai, terpei, kurioje apčiuopiame savo esybę. Deja, kiekvienas dažniausiai brukame savo tiesą, savo žinojimą, tarsi norėdami juo užpildyti tą nuostaba dvelkiančią Nežinomybės erdvę.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus jau tapo nauju ir originaliu kultūros centru Lietuvoje. Muziejuje kaupiami visi žmogaus ryšiai su kosminiu pasauliu: emociniai - per meną, etniniai - per tautosaką, papročius, simboliką, dvasiniai - per visas pasaulio religijas, pažintiniai - per astronomiją, pragmatiniai - per kosmonautiką, nežemiško proto ir kitų kosminių civilizacijų ieškojimas, ir onto- loginiai ryšiai - per filosofiją. Šie žmogaus vertikalieji ryšiai (emociniai, dvasiniai, fiziniai, moraliniai ir etiniai) pateikiami lankytojams per muziejinę ekspoziciją, per interjerą, per informacinį banką - biblioteką, per dangaus objektų panoramą pro teleskopą ir per etnokosmologijos parko ekspoziciją.
Etnokosmologijos muziejus yra labai gausiai lankomas. Nėra dienos, kad prie muziejaus nestovėtų keletas didžiųjų autobusų. Pagrindiniai mūsų lankytojai moksleiviai - ateinanti Lietuvos karta. Etnokosmologijos muziejuje jie randa tai ko nėra jokiuose vadovėliuose ar kitose muziejuose. O giedromis naktimis pas mus važiuoja norintys pamatyti Visatos pasaulį pro moderniausią teleskopą Lietuvoje. Dažnai muziejų lanko užsieniečių grupės ir stebisi Etnokosmologijos muziejaus išskirtinumu - toks muziejus kol kas yra vienintelis pasaulyje. Etnokosmologijos muziejus yra įsikūręs nepaprastai vaizdingose Molėtų krašto erdvėse. Iš bokštų, iš paukščio skrydžio, tolyn nuvilnija Daukanto laikų dvasią išsaugojusi Labanoro giria.
Etnokosmologijos muziejus - Kulionių kaime, greta - Astronomijos observatorija ir Kulionių piliakalnis. Pats kaimas, iš trijų pusių Želvos ežero apsuptas, iš ketvirtos pusės Česlovo Kudabos dubakloniais, šilagilužiais aprėptas.
Šioje vietoje glaudžiai persipina geologiniai, istoriniai, etniniai, kultūros ir mokslo vyksmai. Bet tikrąją šio kalno dvasią per eilę metų kaupė ir kaupia čia atvažiuojantys, čia ateinantys.
Netinka pavadinti juos tik ekskursantais. Čia žmonės atsiveria pažinimui, nuostabai ir galimybei pažvelgti į savo egzistencijos prasmę šioje Visatoje.
Vilniaus universitetas išsaugojo senosios Astronomijos observatorijos sentenciją: Pasilikite rūpesčiai žemės - iš čia einama į žvaigždes! Mūsų laikmečiui, mūsų muziejui geriau tinka kita sentencija, tarsi antitezė anai: Iš čia į žvaigždes Žemės rūpesčiai veda!
Etnokosmologijos pastatų kompleksas projektuotas ir statytas pagal Pasaulio medžio įvaizdį. Tam, kad pakilti arčiau žvaigždžių - mes einame per to medžio šaknis - kylančia į kalno viršūnę galerija. Pakeliui patenkame į pagrindinę bendravimo vietą - salę.
Kviečiu Lietuvos religines konfesijas su savo simboliais ateiti į mūsų salę. Kiekviena religinė konfesija galėtų savaip, sava forma išreikšti žmogaus ryšį su Juo, virš mūsų esančiu. Tai galėtų būti tekstas, paveikslas, skulptūra, bareljefas ar kas kita. Tai nebūtų nei eksponatai, nei apeigoms skirti daiktai. Tai būtų skirtingų religijų ir konfesijų simboliai, atspindintys mūsų dvasinį ryšį su dievybe. Simboliai - visam laikui, vienoje erdvėje, po vienu stogu. Kaip, kad ir mes esame vienoje Lietuvoje, vienoje Žemėje, vienoje iš daugelio galaktikų.
Mūsų buvimas kartu yra ne mūsų pasirinktas, ne mūsų valios nulemtas. Tačiau mūsų dvasinių simbolių atnešimas į vieną vietą yra mūsų valioje. Ir tai būtų graži mūsų tolerancijos apraiška vienas kitam.
Tas atėjimas į vieną vietą nieko neįpareigotų, nepažemintų ir neišaukštintų. O jeigu išaukštintų - tai tik mūsų tautos, mūsų piliečių, mūsų religinių konfesijų sugebėjimą peržengti dar vieną mus skiriantį barjerą.
Šio projekto tikslas labai kuklus - tai atskirų religinių konfesijų sutikimas stovėti greta. Tai nebūtų nei lyginimas, nei apjungimas, o tik pagarbus ir tylus, savais simboliais išreikštas, stovėjimas greta vienoje erdvėje.
Neabejoju, kad šis mažas žingsnis peržengiant praeities barjerus taps labai reikšmingu ir neišvengiamu trečiame tūkstantmetyje.
Tačiau suprantu ir realybę - šį barjerą peržengti nėra lengva, todėl čia skelbiamas projektas nenumato konkrečios pabaigos - Etnokosmologijos muziejaus durys atsidarė neribotam laikui.
Nuoširdžiai Jus kviečiu - atvažiuokite nors pažiūrėti. Atvažiuokite su savo idėjomis ir patarimais. Brandinkime šį projektą kartu.
Dvidešimtas amžius artėja į pabaigą. Visi mes esame to amžiaus vienoje erdvėje, viename laike ir vienoje Žemėje. Ir mūsų tolerancija ar netolerancija, sutikimas ar nesutikimas yra vienodai ryškiai matomi.
Lieku laukdamas Jūsų dėmesio,
Su pagarba Gunaras Kakaras
Rašykite: 52-ra pašto dėžutė Molėtuose,
skambinkite: 8 - 230 45 - 424
Višta mitologijoje
Zep Tepi - pirmasis laikas
Astrologija ir visuomenė
NSO puslapis
Biblijos puslapis
Mitologijos puslapis
Vartiklis Global Lithuanian Net