Imperatorius Huang Di

Kinai save laiko Huang Di, geltonojo imperatoriaus, palikuonimis. Tai pusiau legendinis, pusiau tikras istorinis asmuo, kuriam priskiriamas kinų valstybės sukūrimas 4000 m.pr.m.e. Geltonuoju jis vadinamas dėl pasirinktos savo valstybės (žemės) spalvos. Daug legendų apie jį atėjo iš Kariaujančių kraštų laikotarpio (475-221 m.pr.m.e.) [ taip pat skaitykite Baltieji vandenys: legendos ištakos ].

Jose pasakojama, kad Huang Di gyveno puikiuose rūmuose Kunlun kalnuose (Kinijos vakaruose), kuriuose turėjo dangaus durų sargą - žmogaus veidu, tigro kūnu ir 9-is uodegomis. Kunlun kalnuose buvo pilna retų gyvūnų ir paukščių bei keistų gėlių ir augalų - Huang Di turėjo paukštelį, padėjusį prižiūrėti drabužius ir kitus reikalus. Emperor Huang-di

Huang Di priskiriamas dviračio vežimo, laivo ir rato, visada rodančio pietus, išradimai. Pasakojama, kad šis kompasas jam padėjo mūšyje. Jam priskiriamas ir pirmojo kalendoriaus sukūrimas. Jo pašnekesiai su gydytoju Qi Bo pateikiami pirmojoje Kinijos medicinos knygoje, Nei Džing (Geltonojo imperatoriaus medicinos kanonas).

Sakoma, kad Lei Zu, jo žmona, išmokė žmones auginti šilkverpius ir austi šilko audinius. Jo valdymo metais buvo skatinama talentingų žmonių veikla. Tad nenuostabu, kad iškilo garsių žmonių virtinė: Kang Džy - kaligrafijoje, Ling Lun sukūrė 12-os tonų gamą, Li Šou - įvairius matavimo prietaisus, ir Fang Bo - ratą, rodantį pietus.

Pasakojama, kad jis palaidotas Huangling rajone ant Qiašan kalno - prie į šiaurę iš X`an iš Šanauxi provincijos.

Li Feng ir kiti surinko senąsias legendas į pasakojimą, kuriame Či Ju aprašomas kaip dievas [kituose šaltiniuose, kaip genties vadas]. Jis turėjo 72 brolius [kitur - 81]. Visi jie buvo baisios išvaizdos - bronzos galvomis su geležies kakta, žmogaus veidu ir gyvūnų kūnu.

Či Ju buvo nagingas ginklų meistras ir jo strėlėms, kirviams bei ietims nebuvo lygių. Jis su kariais atėjo į Šangdong ir kovėsi su Yan Di gentimi ją persekiodamas Huang Di valdose prie Zhuolu šiaurės vakarų Hebei provincijoje. Šis supyko ir susikovė su Či Ju.

Iš pradžių Či ju neturėjo lygių. Pirmiausia jis užleido tirštą rūką, neleidusį Geltonojo imperatoriaus kariams regėti, kas vyksta. Laimei, padėjo pietus parodantis ratas ir jie išėjo iš rūko. Taip pat Huang Di liepė savo kariams daryti ragus. Tarp Či Ju karių buvo daug dvasių, kurios bijojo tam tikro drakono balso. Geltonasis Imperatorius liepė iš galvijų ragų gaminti instrumentus imituojančius tą garsą - ir demonai sustingo iš baimės.

Či Ju pasikvietė vėjo ir lietaus dievą, kuris atpūtė vėtrą, bet Huang Di jam priešpastatė savo dukrą, išskyrusią neįtikėtiną karščio kiekį ir išdžiovinusį audros debesis. Kol Či Ju broliai atsitokėjo iš nuostabos, Huang Di kariai juos sumušė.

Lemiamas mūšis įvyko prie Zhuolu, kue Či Ju į pagalbą pasikvietė milžinų iš šiaurės Kuafu gentį [Jų protėvis Kuafu varžėsi su Saule ir žuvo]. Jie Heang Di karius nustūmė per 50 li. Devintojo dangaus deivės patariamas Huang Di pavyko sumušti juos. Či Ju bėgo iki šiandieninio Šanxi vietovės, kur jį pagavo Huang Di kariai ir nukirto galvą. Kad būtų tikras, kad galva nesusijungs su kūnu, Huang Di liepę ją palaidoti už 1000 mylių. Vieta, kr Či Ju buvo nukirsta galva, vadinasi Xienxian ("xie" - žiaurus, "xian" - vietovė). Šalia yra sūrus ežeras su rausvoko atspalvio vandeniu - sakoma, kad nuo Či Ju kraujo.

Nugalėjęs Či Ju, Huang Di tapo visų Kinijos vidurio lygumų genčių vadu ir valdė nuo jūros (rytuose) iki dabartinės Gansu provincijos (vakaruose). Sakoma, kad jis sulaukė 110 metų, o tada atskriejo drakonas ir jį pasiėmė į dangų, iš kurio buvo atėjęs.

Papildomai skaitykite:
Daosizmas
Laozi ir Dao De Čing
Kinų skraidantys vežimai
Hun ir po, siela ir gyvybės syvai
Paslaptingi Dropa diskai Kinijoje
Pasakojimai apie Tvaną Kinijoje

Iš Kalnų ir Jūrų sąrašo (3-1 a.pr.m.e.)

Cziuan II, Vakarų kalnai (kn.3)

420 li į šiaurės vakarus [nuo kalno Aukštoji apsauga] yra Mi kalnas. Jo viršūnėje auga daug Nemirtingumo medžių [Danmu]... Iš ten išteka ir Nemirtingumo upė [Danšū], tekanti į vakarus ir įtekanti į Sorų ežerą. Ten gausu baltojo nefrito ir yra nefrito nektaro šaltinis. Prie ištakos jis verda ir burbuliuoja. Geltonasis Protėvis juo stiprinasi ryte ir vidurdienį. Ten gimsta šventasis nefritas. Nefrito šaltinis teka, kad sudrėkintų Nemirtingumo medį. Kas penki metai jis pražįsta 5-iais žiedais.

Geltonasis Protėvis renka nefrito žiedus Mi kalne ir jo sodina Varpo kalno pietų šlaite. Pats nuostabiausias yra chuaijui nefritas - tvirtas, blizgantis tarsi nušlifuotas. Jame žaidžia visos spalvos ir savyje sujungia trapumą ir tvirtybę. Dievai ir dvasios juo maitinasi rytais ir vidurdienį. Valdovai jį valgo, kad nelaimės praeitų pro šalį...

400 li į pietų vakarus [nuo kalno Aukštoji apsauga] yra Kunlunio kalnas. Būtent ten buvo žemiškoji [žemutinė] Protėvio sostinė. Jį valdo Kalno dvasia [Luu] - tigro kūnu, nagais ir su 9-m uodegom, bet žmogaus veidu. Jis pas Protėvį valdo 9-is dangaus skliautus ir metų laikų sodą. Ten veisiasi gyvūnas, panašus į aviną, bet turintis 4-s ragus... Jis rija žmones. Ten gyvena ir paukštis, panašus į bitę didumo kaip antis [mandarininė]. Įkirs paukščiui ar žvėriui, tas žus, įkirs medžiui - tas nudžius. Ten auga į laukinę kriaušę panašus medis - geltonais žiedais, raudonais vaisiais skoniu primenančiais slyvą (tačiau be kauliukų). Jis vadinamas šao (smėlio kriaušė). Ji apsaugo nuo potvynio. Ją suvalgysi - nenuskęsi...

Dar 350 li į vakarus yra Nefrito kalnas, kur gyvena Vakarų Boba [Šeimininkė, Sivanmū]. Ji panaši į žmogų, tačiau turi barsuko uodegą, tigro iltis ir mėgsta švilpti. Suveltus plaukus ji puošia papuošalais. Ji valdo dangaus epidemijas ir penkias bausmes. [Ten] yra į šunį panašus gyvūnas, tačiau dėmėtas kaip leopardas. Jis vadinamus cziao ir turi ragus, tokius kaip jautis. Jis loja kaip šuo ir kur jį pamato, ten būna gausus derlius...

Cziuan V, Vidurio kalnų sąrašas (kn.9)

Už 150 li į rytus [nuo Motinos altoriaus kalno] yra Lokio kalnas, kuriame yra olų. Iš jo olos išeina dievas, [atrodantis] kaip žmogus. Vasarą ji atsiveria, žiemą užsiveria. Jei ji atsiveria žiemą, bus karas. Lokio kalnui kaip ir Protėviui neša aukas ir vyną pagal Didžiojo užkeikimo apeigas...

Cziuan XI, Vakarų žemės tarp jūrių

Prie jūrių pakrasčio šiaurės rytuose yra Kunlunio kalnas, Protėvių sostinė. Jis užima 80 li apskritimo plotą, o į aukštį iškyla iki 10 tūkst. ženjų. Jo viršūnėje auga duonos medis ir jo aukštis 50 siun, o plotis - penkiems apimti. Ten yra ir 9 šuliniai aptverti nefritu ir 9-i vartai, kuriuos saugo Atidarantis šviesą. Jis panašus į milžinišką tigrą su 9-m galvom, kurių kiekviena turi žmogaus veidą. Jis stovi ant Kunlunio atsisukęs į rytus...

Ten gyvena daugybė dievų. Aštuoniuose kraštuose nukarę uolos, kurias skalauja Raudonoji upė.... [šv.] pietų šaltinio gylis 300 ženju.

Cziuan XIV, Rytų dykumos

Rytų jūroje yra Judančios bangos kalnas, virš jūros iškylantis 7 tūkst. li. Jo viršūnėje yra gyvūnas panašus į jautį, kurio kūnas yra smaragdo spalvos - be ragų ir viena koja. Jam įeinant į jūra ar išlipant į krantą kyla vėjas ir lyja lietus... Jis vardu Khui ir šviečia kaip Saulė ir Mėnulis, griaudžia kaip griaustinis. Protėvis jį pagavo ir iš jo odos pasidarė būgną, o lazdeles - iš jo kaulų. To būgno garsai kelia baimę ir girdimas už 500 li.

Cziuan XV, Pietų dykumos

Už pietryčių jūros prie maloningosios upės yra Sihe karalystė, kur Saulė maudosi Maloningajame tvenkinyje. Si He, Protėvio žmona, pagimdė 10 saulių...

Vakarų Čžou šalyje [gyvena] czi giminės žmonės mintantys soromis. Ten žemę dirba jaunesnysis Sulyginantis dėdė. Jo protėvis Iškilusis (Cziun) pagimdė Sorų valdovą (Houczi). Sorų valdovas nusileido, kad duotų visas sėklas. Jaunesnysis jo brolis Taisi pagimdė jaunesnįjį Sulyginantį dėdę, kuris kartu su tėvu bėrė sėklas. Jis pirmas pradėjo dirbti žemę...

Į pietus nuo vakarų jūros prie pačių Byrančių smėlių už Raudonosios upės yra didis Kunlunio kalnas. Ten gyvena dvasios su žmogaus veidais, tigro kūnais, dryžuotos, o jų uodegos baltos. Jo papėdėje - Mirusiojo vandens telkiniai supantys kalną. Už jos [upės] - Ugnies kalnas. Mesi ant jo kokį daiktą - iškart sudegs. Ten oloje gyvena asmuo puošniais moteriškais drabužiais su tigro dantimis ir leopardo uodega. Vadinamas Vakarų Boba [Šeimininke]. Tame kalne auga visi augalai ir gyvena visi gyvūnai...

Už pietvakarių upės į pietus nuo Raudonosios upės ir vakarus nuo Byrančių smėlių gyvena žmogus, kurio ausyse pervertos dvi gyvatės. Jis skraido ant dviejų drakonų...

Cziuan XVII, Vakarų dykumos

Či Ju pasigamino ginklą ir išėjo į mūšį su Geltonuoju Protėviu, kuris liepę jį pulti Czičžou dykynėje Atsišaukiančiajam drakonui, kuris yra vandens gyventojas. Či Ju paprašė Vyresnįjį Vėjo brolį (Fen Bo) ir Lietaus valdovą (Jui Ši) sukelti stiprią audrą. Tada Protėvis nuleido dangiškąją mergelę Ba (Sausrą) ir lietus liovėsi. Tada užmušė Či Ju. BetBa negalėjo vėl pakilti į dangų ir kur ji apsistojo, ten liovėsi lietūs. Jaunesnysis Sulyginantis dėdė apie tai pranešė Protėviui. Ją apgyvendino į Šiaurę nuo Raudonosios upės, o jaunesnįjį Sulyginantį Dėdę padarė laukų globėju. Jis pirmąkart iškasė kanalus. Jo Ba bijo ir nuo jo sprunka. Norintys ją nuvyti, užkeikia: "Dvasia, eik į Šiaurę!"

Cziuan XVIII, Žemės tarp jūrių

Geltonasis protėvis pagimdė Garsųjį juodbruvą žirgą (Lominą)....

[Toliau seka pasakojimas apie Tvaną - jis bus pateiktas vėliau]
 

Komentarai

Kalnų ir jūrų sąrašas (Šan Chai Čing) sukurtas sukurta 3-1 a.pr.m.e. kaip priešstata "Legendų knygai" ("Šu Čing", priklausančiai konfucializmo kanonui), tačiau kartais turi ypatingai archaiškų apraiškų. Ji parašyta tarsi būtų Kinijos kalnų ir žemių, esančių ties pakraščiu, katalogas. "Legendų knygoje" mitologija perteikiama kaip istorija, o herojai - kaip išmintingi valdytojai, tai "Sąraše" jie vadinami gamtos dievais, žemės įdirbėjais ir civilizacijos dalykų išradėjais. Knygoje yra informacijos apie botanikos geografiją, liaudies mediciną ir papročius.

Kunlunis - kinų olimpas, nemirtingumo žemė.

Protėvis - vyriausias dievas Huang Di,

Vakarų boba - dievybė, derinusi mirtinas ir gydomąsias savybes.

Sorų ežeras - vieta (Houczi), į kur "išeina" Derliaus dievas.

Daosizmas
Dao laikas
Budizmas Kinijoje
Kinijos piramidės
Kinija: tolima ir artima
Kinų filosofijos priešistorė
Kinų filosofija: Konfucijus
Konfucionizmas: Men Czi
Baltieji vandenys: legendos ištakos
Guilin: jungtis iš amžių glūdumos
Jėzuitas Andrius Rudamina Kinijoje
Vardas ir skaičius rusų ir kinų filosofijoje
Iki Konfucijaus: kinų priešistorė
Hun ir po, siela ir gyvybės syvai
Kelionės į pasaulio kraštą: M. Boymas
Protocivilizacija: Tibeto paslaptis
Czi Čen. Sodų sutvarkymas
Kinų asmeninė poezija
Čuan-czi (ištraukos)
Tvano ir Atlantidos puslapis
Mitologijos puslapis
Biblijos puslapis
Vartiklio naujienos