Paskutiniai papildymai 2015.08.05
Prie žmonijos ištakų...

Daug mitų ir kiekviena šventoji knyga pasakoja apie pasaulio ir žmonių sukūrimą. Ir beveik visada jose tvirtinamam kad dabartinis žmogus sukurtas iš antro karto, prieš tai buvęs dievo mėginimas buvęs nesėkmingas.

Pasižiūrėkime į Bibliją. Visa dabartinė žmonija yra teisuolio Nojaus sūnų palikuonys, išsigelbėjusių kartu su savo tėvu. Kitus žmones nuskandinęs tvanas. Kodėl buvo sunaikinti žmonės? Biblija aiškina taip:

"Tuo metu žemėje gyvenę milžinai..." Tie milžinai buvę "pikti ir labai nusidėję savo Viešpačiui". Kai "Dievas pažvelgęs į žemę", jis pasakęs: "Štai ji, ištvirkėlė". ir tai buvo Tvano priežastis.

Tuo būdu milžinų, nustojusių klausyti Dievo, pyktis ir šėlimas užtraukęs Dievo rūstybę ir tvaną. Neįtraukta į Biblijos kanoną "Enocho knyga" smulkiau aprašo tuos įvykius: prižiūrėti tvarkos Dievas nusiuntęs į žemę angelus sargus. Tie angelai neatsilaikę prieš žmonijos dukterų grožį ir "nupuolę". Jų vaikai milžinai virtę piktomis stichijų dvasiomis ir ardę Dievo įvestą tvarką. Supykęs Dievas atvėręs dangaus gelmes ir prasidėjęs Tvanas.

Panašus atvejis aprašytas ir senovės graikų mite apie Deukalioną ir Pyrą, kurio metu buvo sunaikinta jau trečia žmonių karta. Babiloniečiai turėjo teisuolį Utnapištimą, indai - didįjį mokytoją Manu ir t.t Majų 'Popul Vuch' ("Tautos knyga") iš pradžių žmogus buvo kuriamas iš molio, tačiau jis tižo ir neturėjo proto. Vėliau užtvindė medines būtybes. Jo metu prieš medinį žmogų sukilo visa gamta, gyvuliai ir net akmenys. Taip antrą kartą žuvo žmonija, kurios išlikę palikuonys virto beždžionėmis.

Kūrimo mituose nėra evoliucijos - viskas pasirodo užbaigtu pavidalu. Štai pas papuasus pirmieji žmonės išėjo iš žemės (Graikijoje irgi žmonės atsiranda iš žemės) su tais pačiais papuošimais ant kūno, kiekvienas nešdamas savo dėžutę kalkėms ir kramtydami savo betelio riešutą.



Be šių, taip pat galite paskaityti:
lietuviškąją Tvano versiją bei
Indijos mitą apie Manu išsigelbėjimą.

Mitai apie tvaną

Romėnai

[šis mitas pasiskolintas iš graikų]

1. Jupiteris, supykęs ant žmonijos blogus darbus, nusprendė ją sunaikinti. Jis iš pradžių galvojo paversti žemę pelenais, tačiau pabijojo, kad ugnis gali pasiekti ir dangų. Todėl pasirinko tvaną.

Padedamas Neptūno, jis sukėlė žemės drebėjimą ir audrą, kad paskandintų visus, išskyrus Parnasą, kur pasislėpė Deukalionas su savo žmona Pyra. Atsilygindamas už jų pamaldumą, Jupiteris leido jiems gyventi ir išvengti tvano. Ši pora, patarta orakulo, atkūrė žmoniją, per petį svaidydama akmenis, - kiekvienas akmuo virto žmogumi.


2. Jupiteris ir Merkurijus, slapta keliaudami po Frigiją, visur prašė maisto ir pastogės, bet visi užtrenkdavo prieš juos duris. Juos priėmeė tik Filemonas ir Baučisė. Tada dievai atskleidė, kas jie yra, nuvedė šią porą į kalnus ir parodė, kad visas slėnis užtvindytas, o visi namai sugriauti, išskyrus jų pačių, kurie paversti šventykla. Tada pora pasiprašė, kad galėtų tapti jos šventikais ir numirti kartu. Pasiekę labai garbų amžių, jie pavirto ąžuolu ir liepa.


Skandinavai

 
Odinas, Vili ir Vu susikovė ir nužudė milžinišką ledo gigantą Ymirą. Ledinis vanduo iš jo žaizdų paskandino daugelį Rimo gigantų. Išsigelbėjo tik Bergelmiras su žmona ir vaikais, kurie išplaukė valtimi. Ymiro kūnas pavirto pasauliu, kuriame mes gyvename.

Norvegų pasaulio tvėrimo mitas
Pradžioje tebuvo didžioji tuštuma Ginnungagapas. Jos šiaurėje susidarė miglų ir ledo sritis Niflheimas, o pietuose - ugnies sritis Muspellšeimas. Didysis pasaulio medis Yggdrasilas stiebėsi per visus laikus ir erdves, tačiau jį puolė blogoji gyvatė Nidhoggas. Po medžio šaknimis glūdėjo slaptosios išminties šaltinis, fontanas Mimiras. Niflheimas susilietė su Muspellšeimu; ir ugnis tirpdė ledus ir atitirpdė Ymirą, Užšaldytą milžiną, turintį žmogaus formą. Iš Ymiro prakaito kilo Milžinų rasė ir buvo sukurta gigantiška karvė Audhumla jų maitinimui. Vieną dieną karvė lyžtelėjo ledą ir jame pasirodė plaukai, o kitą – jau galva, o trečią dieną iš ledų galutinai išsilaisvino Buri. Jis pradėjo sūnų Burą, kuris savo ruožtu susilaukė trijų sūnų: Odino, Vili ir Ve. Šie buvo jau nauja, ne milžinų, o dievų rasė. Visi trys susimokė ir nužudė Ymirą. Dauguma kitų Milžinų paskendo Ymiro kraujyje, iš kurio susidarė didelė jūra. Iš Ymiro kūno dievai sukūrė tvirtą žemę, o iš jo kaukolės – dangaus skliautą. Tada jie sukūrė nykštukų rasę iš vikšrų, kurie varpė Ymiro kūną. Tada buvo sukurti pirmasis vyras ir pirmoji moteris. Vyras buvo suformuotas iš medžio pelenų, o moteris iš vynmedžio.
Taip pat apie skandinavų pasaulio sutvėrimą žr. >>>>>

Tolimieji Rytai

Kinija

22 metus trukęs tvanas, kurį sukėlė dievas Gong Gong, suvijo žmones į kalnus ir medžių viršūnes. Didvyris Gun juos Savaime Augančia Žeme, kurią pavogė iš dangaus.

Kamu (Šiaurės Tailandas)

Brolis ir sesuo, kuriuos apie artėjantį tvaną perspėjo pelytė, pasislėpė būgno viduje, iš kurio išlindo tik jam pasibaigus. Jie netiko būri vyras ir žmona, tačiau jie buvo vieninteliai išlikę žmonės. Tad gegutė jiems kukavo: "tegu brolis apvaisina seserį", - ir jie miegojo kartu. Po septynių metų jiems gimė kūdikis, kaip moliūgas. Po kiek laiko jie išgirdo garsus, sklindančius iš moliūgo. Jie išgręžė jame skylę, pro kurią išėjo skirtingų rasių žmonės, - pirmi Rumitai, po to Kamu, Thai, Vakariečiai ir Kinai.

Ifugaos (Filipinai)

Didelė sausra išdžiovino visa upes. Senas žmogus nusprendė kasti upės vagoje, kad surastų upės dvasią. Po trijų dienų kasimo išsiveržė galingas šaltinis, bet kol Ifugaos šventė, pakilo audra ir upės vandenys tebekilo. Todėl vyresni ir protingesni žmonės pradėjo bėgti į kalnus. Išsigelbėjo tik du: brolis ir sesuo, suspėję užbėgti į skirtingus kalnus. Po šešių mėnesių vandenys atslūgo. Sesuo pasijuto nėščia ir, iš gėdos, pabėgo. Tačiau dievas Maknongan ją nuramino, kad gėdai nėra jokio pagrindo.

Batak (Sumatra)

Naga-Padoha, milžiniška gyvatė, ant kurios laikosi žemė, pavargo nuo savo naštos ir nusviedė ją į jūrą. Tačiau dievas Batara-Guru nusviedė kalną į vandenį, kad išsigelbėtų jo duktė. Iš jos kildinama žmonija. Vėliau žemė vėl buvo sugrąžinta ant gyvatės galvos.

Kabadi (Naujoji Gvinėja)

Lahero ir jo brolis susipyko su kaimynais ir į mažą upelį įmetė žmogaus kaulą. Netrukus pakilo vanduo ir žmonės turėjo bėgti į viršukalnes. Kai kurie žmonės vėliau vėl nusileido žemyn, o kiti pasistatė namus ant kalnų keterų.


Afrika

Jorubiai. Dievas Ifa pavargo begyvendamas žemėje ir iškeliavo į dangų. Jam nepadedant žmonija nesuprato dievų norų ir vienas iš dievų, įniršęs, beveik viską sunaikino, sukėlęs didelį tvaną. [Kelsenas]

Pigmėjai. Chamaleonas, išgirdęs medyje keistą garsą, nukirto jo kamieną. Išsiveržęs vanduo sukėlė tvaną visoje žemėje. Išliko tik pirmoji žmonių pora. [Parinderis]

Kvaja (Viktorijos ežeras). Vyra su žmona turėjo ąsotį, kuriame niekada nepasibaigdavo vanduo. Jie prisakė marčiai niekada neliesti jo, tačiau ji buvo labai smalsi ir nepakluso. Ąsotis sudužo, ir kilęs tvanas viską paskandino. [Kahleris-Mejeris]

Basondžė. Zebras vedė Ngolė Kukesę, vyriausiąją dievo dukrą, tačiau sulaužė pažadą jam, kad nevers jos dirbti. Iš jos pavargusių kojų išsiveržė vanduo, užtvindęs kraštą. Nuskendo ir pati Ngolė. [Kelsenas]

Kikuju. Senovės dvasios sunaikino miest1, užtvindydamos jį alumi, o jo gyventojai išsigelbėjo netoliese buvusiose olose. [Abrahamsas]

Mandingo (Dramblio Kaulo Krantas). Dosnus žmogus išdalijo viską, ką turėjo. Dievas Ojendė grąžino jam turtus, patardamas išvykti iš krašto, ant kurio užleido šešis lietaus mėnesius, kad nuplautų jo gobšius kaimynus. [Kelsenas]

Bakondžo (vakarų Zairas). Sena moteris, pavargusi ir žaizdota, atvyko į Sonanzenzi miestą ir ieškojo prieglobsčio, kurio niekur negavo, išskyrus vienus namus. Išvykdama ji liepė draugingiems namiškiams susikrauti mantą ir vykti su ja, nes ši vieta prakeikta ir bus Nzambi sunaikinta. Kitąnakt, jiems išvykus, kilo baisi liūtis, kuri pavertė miestą ežeru, jame paskandinusi visus miesto gyventojus. Namų liekanas ir dabar dar galima išvysti ežero gelmėje. [Feldmanas]

Kamerūnas. Mergina leido ožiui palaišyti šiek tiek jos pudros. Atsidėkodamas ožys pasakė jai, kad bus tvanas. Paspruko tik jis ir jos brolis. Pasibaigus tvanui, jie nerado, ką galėtų vesti. Jiems vėl pasirodė ožys ir pasakė, kad jie galėtų apsivesti, jei ant savo stogo padėtų molinį ąsotėlį įskilusiu dugnu, tuo pažymėdami, kad jie giminaičiai. [Kahleris-Mejeris]


Australija

Grumudukas, kalvose gyvenęs gydytojas, turėjo galią iškviesti lietų bei tarpti augalus bei veistis gyvulius. Lygumų gentys jėga išsivežė jį, morėdamos panaudoti jo galią, tačiau jis pabėgo ir nusprendė, kad visur, kur tik žengs per priešo žemę, sūrus vanduo liesis iš jo pėdų.

Džukurpa – centrinės Australijos aborigenų terminas perteikiantis taisykles, kurias įvedė pirmapradžiai protėviai, kurie tvėrė pasaulį. Įprasta jį versti kaip “Svajos”. Džukurpa apibūdina teisingą žmonių ryšį su gyvenama vieta, gyvūnais ir augalais, tarpusavio santykius. Džukurpa taip pat yra pasakojimai apie protėvius ir kaip jie pasauliui suteikė formą.
Daugiau žr. Džukurpa


Per "Svajų meto" tvaną woramba, Gumana arka, vežusi Nojų, aborigenus ir gyvūmus, sustojo Džilinbadu lygumoje (maždaug 70 km į pietus nuo Noonkanbah stoties, vos vos piečiau Barbwire kalnagūbrio ir į rytus nuo Worral kalnagūbrio), kur ir ją šiandien dar galima apžiūrėti. Baltųjų tvirtinimas, kad ji prisišvartavo Artimuosiuose Rytuose, tėra melas, skirtas aborigenų pavergimui. [Kolig].

Arnhem žemė, šiaurės Australija

Vienoje mito apie Wawalik seseris versijoje, šios, - kartu su savo kūdikiais, - apsistojo prie Mirrirmina vandens duobės. Truputis vyriausios sesers menstruacijų kraujo pateko į šaltinį. http://www.vartiklis.lt/mitai/america/rainbow.htmVaivorykštės gyvatė Yurlunggur užuodė kraują ir iššliaužė iš savojo šaltinio. Jis spjovė vandenį aukštyn į dangų ir sušnypštė kviesdamas lietų. Prasidėjo liūtis ir šaltinio vandenys pradėjo kilti. Moterys paskubomis usrentė namą ir suėjo į vidų, tačiau Yurlunggur jas užmigdė. Po to prarijo jas su jų vaikais. Tada jis stojo piestu pasiekdamas debesis - ir kartu su juo pakilo ir vandenys. Kai jis nusileido, vandenys pasitraukė ir žemė išdžiūvo. [Buchler] Arnhem žemė, šiaurės Australija]


Du našlaičiai liko vyro Wirili-up globoje, kuris buvo slunkius. Amžinai alkani vaikai taip šaukė, kad ngaljod (http://www.vartiklis.lt/mitai/america/rainbow.htmvaivorykštės gyvatė) iššliaužė iš vandens duobės ir užtvindė kraštą. Wirili-up išsigelbėjo, tačiau vaikai paskendo. [Mountford]

Gumaidj (Arnhem žemė):
Cycade Prasidėjus audrai, dvi rinkusios vėžiagyvius seserys keikė Namarangini, burtininką, kuris daina iššaukė lietų. Jis išgirdo, pačiupo jaunesniąją seserį ir nesėkmingai bandė ją išprievartauti. Tada jis paėmė ją į savo stovyklą ir vėl pabandė, tačiau ten aptiko, kad jos vaginoje "cycad" riešuto sėklą. Kai jis jį ištraukė, jis lengvai ją išprievartavo. Tada ji pasivertė muse ir sugrįžo pas savo vyrą. Šis aptiko, kad nėra sėklos ir užmušė ją persmeigdamas jos vaginą ir pilvą nuodėguliu. Kitą rytą kita sesuo pamatė ją negyvą ir taip sužinojo, kad ją užmušė vyras. Musės ir Smėlio Musės moterys pašaukė savo seseris ir jį, žiauriai sumušę, išvijo. Joms tebešaukiant užėjo smarkus lietus, kuris truko kelias savaites. Jos iš medžio žievės pasidarė plaustus. Vandens srovė nuo žemyno nunešė jas į jūrą link Elcho ir kitų salų. [Berndt & Berndt]

Maung (Goulburn Islands, Arnhem žemė):
Paperbark Žvejai, kai dalindavosi žuvį, Crow visada atiduodavo prasčiausias. Crow nukirto popiermedį, kuris nuvirto skersai užutekio. Jis apžergė medį iš šūkavo: "Waag. . . Waag!" Taip jam bedarant, užutekis didėjo, didėjo, kol padalijo salą į dvi dalis. Crow pavirto paukščiu ir nuskriejo virš žmonių galvų. Nuo medžio purslų vanduo kilo, ir visi žmonės, buvę ant užutekio krantų, nuskendo. [Berndt & Berndt]

Gunwinggu (Arnhem žemė):
Moteris vardu Gulbin užmušė gyvatę, pradėjo ją kepti ir užmigo. O gyvatė turėjo dukterį Šy, kuri gyveno po žeme. Šioji pakėlė vandenis, paskandino moterį, išlindo ir ją prarijo. Vėliau Gyvatė išvėmė jos kaulus, kurie pavirto akmenimis. [Berndt & Berndt]


Pirmieji žmonės gyveno ten, kur dabar jūra. Per nežinojimą kai kurie jų daužė maar akmenį, baisųjų Sapno akmenį. Jiems grįžus namo, užėjo ilgalaikis lietus, ir grynas vanduo nubėgo jų ieškodamas. Panikoje žmonės plaukiojo, bandydami surasti sausumą. Ir niekur nebuvo vietos, išskyrus Aragaladi uolą. Tačiau iš tikro Aragaladi nebuvo tikra uola - jiems ją iškėlė Gyvatė. Gyvatė žiūrėjo į žmones šlapindamasi sūriu vandeniu. Žmogus iš žemyno atplaukė su kanoja, tačiau nuskendo jūros viduryje. Gyvatė atėjo ir prarijo žmones, o vėliau išvėmė jų kaulus. Ji vietoę pavertė gilia jūra. Pirmieji žmonės pavirto akmenimis. Niekas dabar neina į Aragaladi. [Berndt & Berndt]


Našlaitis berniukas klykė, nes žmonės buvo užsiėmę ritualais ir jo nepamaitino. Kai jo brolis grįžo iš medžioklės ir tai pamatė, tarė žmonėms: "Aš labai atsiprašau už savo mažąjį broliuką. Aš viską jums pabaigsiu". Jis paėmė http://www.vartiklis.lt/mitai/america/rainbow.htmVaivorykštės kiaušinius ir juos sudaužė. Tada išsiveržė vanduo. Jis paėmė savo broliuką į kalvos viršūnę, kur jie virto uola. [Berndt & Berndt]


Keletas žmonių atėjo iš šiaurės ir sušoko nyalaidj apeigas. Kol jie šoko, viena mergina įlipo į pandanus palmę ir šaukė, - ir mašlaitis berniukas klykė. Žmonės tebešoko. Triukšmas pakėlė žemę ir iš po žemės išsiveržė vanduo. Žmonės klykė iš baimės, tačiau jie negalėjo pabėgti, nes žemė suminkštėjo ir jie atsidūrė po vandeniu. Ngalyod - http://www.vartiklis.lt/mitai/america/rainbow.htmvaivorykštės gyvatė - suėdė juos, iš pradžių tuos kurie šaukė ir našlaitį. Ta vieta vadinama Gaalbaraya - ji iki šiol yra tabu vieta. [Berndt & Berndt]


Visi koriai, kuriuos Medaus djang žmogus, nebuvo geri. Jis atėjo, nukirto ir valgė palmės vaisius. Jis išgirdo, kaip bitės sakė "Gu-gu" ("vanduo"). Jis nubėgo pas kitus ir papasakojo, kaip iš nežinojimo pasielgė su djang palme. Jie pabandė sudeginti palmę, y\tačiau pakilo vanduo. Viena mergina šaukdama nubėgo į kalvos viršūnę, kiti sulipo į manbaderi medį. Medis nulūžo ir jie paskendo. O mergina pavirto uola. [Berndt & Berndt]

Dviese keliavo "Svajų meto" laikais. Vienas jų pavargo ir jį užpuolė Wuraal paukštis. Kitas išgirdo tai ir tarė: "Galbūt netinkamai elgiamės, eidami į Miegus". Tąnakt paukštis dar kartą puolė mirštantį ir jį užmušė. Toje vietoje pakilo vanduo. Antrasis bandė pabėgti, tačiau įsmuko į skylę ir visi trys dingo po vandeniu nueidami į Miegus. [Berndt & Berndt]

Manger (Arnhem žemė):
Crow susipyko su kitais dviem, nes leido žaliosioms skruzdėlėms ėsti jų žuvį. jie susimušė. Crow pralaimėjo ir pabėgo, pasakęs, kad jiems atkeršys. Jis nuėjo pas motinos gentį. Kai tiedu pasirodė, gentis pradėjo apeigas, o nesikivirčijo daugiau. Kai visi sumigo, Crow įlipo į medį ir nupjovė šaką, kuri krito ir užmušė tuos du žmones. Tada jis pripylė maišą medaus, kuris žemyn liejosi taip smarkiai, kad užtvindė visą sritį. Visi žmonės pavirto paukščiais. [Berndt & Berndt]

Saulės sukūrimas

Ilgą laiką nebuvo Saulės - tik Mėnulis ir žvaigždės. Tuo metu nebuvo ir žmogaus - tik paukščiai ir žvėrys. Ir visi buvo daug didesni, nei dabar (žr. apie milžinus liudijančius akmenis). Vieną dieną lygumoje netoli Murrumbidgee emu Dinewan ir jo neatskiriama palydovė Brilgo (Brolgo) susikivirčijo ir susikovė. Brilgo įniršyje smogė į Dinewan tarpkojį, nuplėšė vieną jo didžiųjų kiaušinių ir iš visų jėgų sviedė į dangų. Ten jis nukrito ant medžių krūvos, kuri užsiliepsnojo, kai trynys išsipylė ant jų, ir nušvietė visą pasaulį apačioje tuo nustebindama visas būtybes, kurios iki tol gyveno prieblandoje ir nebuvę patyrę tokio apšvietimo.

Dreamtime Geroji danguje gyvenanti dvasia pamatė, kokia puiki yra apšviesta žemė. Ji pamanė, kad būtų puiku kasdien užkurti ugnį - ir nuo tada ji taip ir daro. Visą naktį jos padėjėjai renka malkas ir krauna laužą. Kai medžio krūva pasidaro pakankamai didelė, ji paiusnčia Ryto žvaigždę, kad perspėtų visas būtybes, kad greitai ugnis jas sušildys.

Tačiau dvasia pamanė, kad šito ženklo nepakanka, nes tie, kurie miega, jo nepastebės. Ji galvojo, kad auštant kažkas turėtų sukelti triukšmą, pranešantį apie saulės patekėjimą ir pažadinantį miegalius. Bet ji ilgai nerado, kas jį galėtų sukelti, kol vieną vakarą išgirdo Goo-goor-gaga, kvatojančio asilo, juoką.

Tada ji liepė jam, kad, pasirodžius Ryto žvaigždei ir aušrai brėkštant, jis nusikvatotų kuo garsiau ir pažadintų visus miegalius. Jei jis nesutiks, dvasia daugiau niekad neįžiebs saulės laužo - ir žemė vėl skęs prieblandoje. Bet Goo-goor-gaga sutiko ir išsaugojo saulės šviesą žemės būtybėms kas rytą žadindamas "goo-goor-gaga" garsais.

Užkūrus ugnį, laužas dar neduoda pakankamai šilumos, tačiau iki vidurdienio jis gerai įsiliepsnoja. Tada ugnis pradeda blėsti, kol saulei besileidžiant, rusena tik karštos (raudonos) žarijos. jos greitai išblėsta, išskyrus kelias, kurias dvasia paslepia debesyse, kad išsaugotų kitos dienos laužo įkūrimui.

Vaikams neleidžiama mėgdžioti Goo-goor-gaga, nes jis gali juos išgirsti ir nutraukti savo įprastinį ryto ritualą. Jei jie taip padaro, jiems išdygsta naujas dantis - tad jie visą gyvenimą priversti nešioti savo nepaklusnumo ženklą.

Kebo ir Nutės meilė Egipte (kaip ir Šyvos bei Paravati, Indijoje) yra senesnieji Svajų meto atspindžiai. Tačiau pas egiptiečius ir indus (kur, vienok, minima žemė, kaip deivės kūnas) nėra kūrima kaip topografinio aprašymo.

Australijos aborigenų Žemės, kaip kosmologijos aprašo, vizija yra unikali. Apie tai kasdien dainuojamos legendos ir šokami tam skirti šokiai. Kiekvienas pasakojimas atstatomas pagal vietovę, iš kurios jis kilo. Pasakojimų visuma, sujungiant atskirų pvietovių legendas, sukuria dainų kelius, apraizgančius visą Australiją. Nė viena atskira gentis neturi išbaigtos mitų sistemos - joms "priklauso" tik tų kelių "atkarpos". Dainų sekos yra tarsi bendravimo ir kultūros mainų tinklas. Tačiau jų mitai skirti daugiau dvasinei nei praktinei gyvenimo pusei reguliuoti. Jiems labiau nei kuriai kitai tautai Žemė buvo metafizinio tvėrimo centras - pirmapradžio Svajų meto simbolis ir atmintis, visų kosminių, metafizinių ir biologinių pradų buveinė, visos gyvybės (matomos ir nematomos) lopšys. Savo dainose aborigenai girdi visatos Svajų garsus.

Skaitykite:
Aborigeno piešinys
Kur gi toji Atlantida?
Malta: menanti Atlantidą?
Australijos Ayers Rock uola
Australijos aborigenų matematikos samprata
Moira Timsa ir Džedas
Vartiklis