|
Carlos Santana: Meilė, atsidavimas ir išlikimas
Vienas iškiliausių pasaulinio roko gitaristų Carlos Santana, gerai žinomas ir
mūsų šalyje, kurioje, pagal keistą sutapimą, labai mėgiama Lotynų Amerikos muzika.
Pasirodo, Carlos čia nuo seno tapęs savu - pavyzdžiui, dar 1978-ais moksleiviška Vilniaus
Salomėjos Neries mokyklos grupelė Mirage grojo, tuomet visai naujas Santana'os
dainas šokių vakaruose, - ir su kokiu įsijautimu. O 9 dešimtmetyje, kur Palangoje, kad ir pro
Birutės restorano langus pasigirsdavo Samba Pa Ti, įprastai lyg tai būtų Tu palauki, mergužėle.
Na o dabar, akimirksniu atpažįstamas, unikalus instrumento tembras, milijonais
tiražuojami naujausieji albumai, radijo stočių nuzulintos dainos, besisukantys dinamiški
video klipai muzikiniuose TV kanaluose, Grammy apdovanojimai - visa tai apreiškia
visuotinai gerbiamą gitaristą kaip neabejotinai šiuolaikišką, sėkmingą pop muzikos žvaigždę, skinančią savo meistriškumo gardumynus.
Bet, tuo pačiu, tai gan santūrus, skrybėle prisidengęs muzikantas, ramus ir, rodos, mažai kalbus.
Galima gerokai nustebti, peržvelgus ankstyvesnius grupės Santana, bei Carlos'o
solinius įrašus, ištisą jų katalogą. Galima ir apstulbti, išgirdus instrumentines kompozicijas,
džiazinius polėkius ir nenuilstančią šviesią muzikinę dvasią.
Grupė Santana tapo populiari dar iki debiutinio albumo, netgi tikra sensacija, kai
festivalyje Woodstock (1969) būrelis margaspalvių muzikantų sulaukė tiek pat dėmesio ir
susižavėjimo, kaip Jimi Hendrix ar Crosby, Stills, Nash and Young.
Pirmame, žaibo greitumu įrašytame albume atsispindi Vakarų pakrantės keistoko
Lotynų Amerikos skambesio grupelės transformacija į aukščiausio mąsto žvaigždes. O jau
antrasis, ilgai ir kruopščiai ruoštas leidinys buvo Abraxas (1970) - viena geriausių
grupės plokštėlių - salsa, roko, džiazo lydinys. Paženklinta epigrafu iš Hermann Hesse'ės
amžinai jauno romano "Demianas", ji pristatė originalų stilių latin-rock ir bene
žinomiausią Carlos Santana'os kompoziciją "Samba Pa Ti".
Toliau sekė Carlos Santana'os asmeninio atsivėrimo laikotarpis, gerbėjams pasirodęs
pakankamai šokiruojančiu, kai spalvingas ilgaplaukis puošeiva staiga virto ramiu, uždaru šventeiva.
Šių permainų pėdsakai veda link stulbinančių novatoriškos džiaz-roko grupės
Mahavishnu Orchestra koncertų Amerikoje 1972-aisiais, kuriuos Carlos lankė, tiesiog
sekdamas grupę iš paskos. Eklektiško, triukšmingo bet pakilaus skambesio "orkestro" centre buvo gitaristas John Mclaughlin, tituluotas Mahavishnu.
Carlos ryžosi įeiti į užkulisius, kur buvo maloniai priimtas ir susitiko su baltai, paprastai
apsirengusiu įkvėptu gitaros virtuozu. John Mclaughlin'ui tikra priešingybe turėjo pasirodyti
hipiškais aksomais apsirėdęs Carlos Santana. Jei John, kilęs iš pasiturinčios muzikantų
šeimos, nuo 8 metų amžiaus mokęsis groti smuiku, galėjo būt kaip tik būsimo šventeivos
prototipu, tai Carlos Santana'os biografija kur kas vargingesnė. Jo vaikystė prabėgo
Meksikos gatvėse ir dulkėse, vėliau - emigracija į JAV ir blaškymaisi San Franciske. Grupės
Santana svaiginanti sėkmė išpuolė netikėtai ir vos dvidešimt perkopusį jaunuolį
Carlos Santana'ą mestelėjo ten, kur daugelis tik svajonėse regi viso gyvenimo šlovės
viršūnę. Merginos ir narkotinės medžiagos sukosi aplink jį kaip pasakoje suaugusiems.
Tačiau vidiniai apmąstymai, Indų filosofijos skaitymai bei santūrus būdas paskatino gitaristą
nuvainikuoti hedonistines gėrybes, ir kaip tik šviežia nuotaika tapo Mahavishnu koncertai,
kur gitaros griaustinis siautėjo lyg sielos atbudimo vėjas.
Taigi nepaisant išorinių skirtingumų abu talentingi gitaristai iškart pajautė turintys daug
bendro ir po kiek laiko John supažindino naująjį draugą su meditacijos pratybomis. Carlos
žinojo apie John Mclaughlin'o mokytoją Sri Chimnoy iš spaudos recenzijų ir ne mažiau buvo
juo susidomėjęs. Atrodė viskas atsivėrė kaip tik laiku, Santana'os gyvenimas tiesiog
persimainė - štai jis sėdi šalia Mclaughlin'o, taip pat baltai apsirėdęs, pasitrumpinęs plaukus
- ką ypač minėjo žurnalistai ir gerbėjai, stebėdamiesi savo herojaus transformacija. Kur kas
svarbesni už "žvaigždės kronikas" Carlos'ui buvo vidiniai atradimai, susikaupimas,
įsiklausymas. Tačiau abu gitaristai nei kiek nesijautė išskirtiniais, slapta nugriebusiais
dvasinius perlus - jie nuoširdžiai pasakojo ir džiugiai dalinosi įspūdžiais, apmąstymais,
susiedami dvasinę brandą su muzikinio skambesio tobulėjimu.
Taip gimė jungtinis albumas "Meilė, atsidavimas ir išlikimas" (Love, Devotion and
Surrender, 1973), iki šiol išliekantis turbūt viena geriausių kada nors įrašytos instrumentinės muzikos plokštelių.
Sesijose dalyvavę muzikantai prisimena, kad studijoje įsiviešpatavo fenomenalus
vienovės potyris, skaidri nuotaika ir muzika tiesiog liejosi savaime. Nepasireiškė joks
"žvaigždžių" ego. Jiedu grojo kartu taip darniai, kad dažnai buvo neįmanoma suprasti, kur
kuris skamba. John Mclaughlin patvirtina, "Tarpusavio ryšys buvo labai stiprus. Ne vienas
mūsų nedominuoja muzikoje. Dvasinė harmonija sukuria ir atsispindi muzikinėje
harmonijoje. Rezultatas skiriasi tiek nuo to, kas buvo Mahavishnu Orchestra, tiek nuo
grupės Santana. Sakyčiau tai pranoksta šiuos abu."
Vystymasis atsispindi ir to laikotarpio grupės Santana, vis brandesniuose,
sodraus skambesio albumuose, kaip Caravanserai (1972), bei džiazu sužydėjusiame Sveiki atvykę (Welcome, 1973).
Sekdamas savo naujojo draugo ir įkvėpėjo, John Mclaughlin'o pavyzdžiu, Carlos
Santana tapo Indų dvasinio meistro ir jogo Sri Chinmoy'jaus mokiniu. Netrukus uolus
adeptas buvo pagerbtas, suteikiant dvasinį vardą Devadip (reiškiantį "akį, lempą ir dievišką
šviesą"). Šiuo titulu prieš vardą ir pavardę buvo pasirašinėjami tolimesni soliniai Carlos'o
albumai bei vadovavimas nenuilstamai kintančiai grupei Santana. Be sėkmingų
koncertų Amerikoje ir Europoje, Devadip Carlos Santana, kukliai pasijungęs gitarą, neretai grodavo Sri Chinmoy'jaus meditacijų užsiėmimuose.
Ištisą dešimtmetį įkvėpimas pleveno lyg švelnaus vėjo supamas ir Carlos Santana
paleido į pasaulį gražiausios muzikos albumus, kaip "Nušvitimai" (Illuminations, 1974), įgrotu
kartu su Alice Coltrane, gausiai orkestruotu ir prisodrintu laisvų džiazinių improvizacijų.
Carlos savotiškai laikėsi dviejų muzikinės leidybos "frontų" - šalia eilinio, vis griežtesnio roko
dainomis užpildyto grupės Santana disko jis apreikšdavo intravertišką, džiazinių
improvizacijų kupiną albumą, kaip kad filosofiškąjį, "Vienovė: sidabro svajos, aukso tikrovė"
(Oneness: Silver Dreams Golden Reality, 1979) ir vieną brandžiausių, "Žavesio
svingas"(Swing Of Delight, 1980). Ši taktika greičiausiai atspindėjo prieštaringą Carlos
Santana'os santykį su leidybine firma "Columbia", kuri nenoriai priimdavo savarankiško
menininko naujoves bei nesiskaitymą su išankstinėmis, klišių padiktuotomis nuostatomis.
 |
 |
Koncertinis, Japonijoje įrašytas grupės Santana albumas "Lotus" (Lotus,
1974) buvo išleistas stulbinančiai apipavidalintas: senųjų pradingusių kultūrų atvaizdai,
angelai,
medituojantis Buda, NSO skriejantys danguje ir paslėpti po Cheopso piramide -
viskas išvien vizijų kaleidoskope. Ne mažiau kosminė ir eklektiška muzika sklido iš
šios trigubos plokštelės, paliudijančios Carlos Santana'os simpatiją ufologijai ir polinkį drąsiai mąstyti.
Tačiau sekančiame dešimtmetyje Santana'os albumai tapo nepopuliarūs, vangiai
parduodami ir rodės, gitaristas tapo asmenybę iš roko enciklopedijos - nors ir turinčią daug
vertintojų, bet menkai žinomą šiuolaikiniame komercializuotame muzikos pasaulyje.
Ir staiga, Carlos Santana'ą užgriuvo tiesiog fenomenali šlovė. "Antgamtiškas" albumas
(Supernatural, 1999) "nuskynė" aštuonis "Grammy" apdovanojimus ir buvo parduotas
dešimtimis milijonų visame pasaulyje. Ne mažiau sėkmingas tapo ir sekantis diskas, taikliai
pavadintas "Šamanu" (Shaman, 2002). Užpildytas kviestinėmis žvaigždėmis - taigi paremtas
tuo pat duetų principu kaip ir Supernatural - naujasis albumas užkopė į hit paradus,
dėka įsimintinos dainos "Meilės žaidimas" ("The Game Of Love") kartu su dainininke Michelle Branch.
Galima pasidžiaugti tokiu griausmingu Carlos Santana'os sugrįžimu į visiems regimą
sceną, tik naujausieji diskai gal pernelyg "nušlifuoti" ir prodiuserių "išskaičiuoti" - čia neverta
tikėtis eksperimento ar "džiazinių" improvizacijų. Tačiau virtuoziškais išradingais gitaros
"skrydžiais" bei geromis melodijomis abejoti netenka. Panašu, kad Carlos'ui ne taip svarbūs
garsiniai-meniniai pasiekimai (kurių jis turi sukaupęs pakankamai), kiek galimybė plačiau
paskleisti geras vibracijas ir groti nuoširdžiai bei paprastai. O tai nėra lengva, laviruojant tarp
leidybinių firmų, koncertų rėmėjų, vadybininkų spaudimo bei išlikimo tikru savimi - atvirai dvasinga asmenybe.
Klausiamas, kaip Carlos Santana susidoroja su užgriuvusia šlove, dėmesiu bei
prabanga, jis atsako, kad stengiasi kiek įmanoma išdalinti visa tai atgal žmonėms.
Jau ilgą laiką Carlos Santana, lygiai kaip ir John Mclaughlin, nepasirašinėja dvasiniu
titulu, nevadina savęs Sri Chimnoy'jaus mokiniu. Galbūt tai savotiška užsiėmimų tąsa, kai
tiesioginiai mokytojai jau nieko negalėtų pridurti. Beje, o su John Mclaughlin'u Carlos'ą sieja
nuoširdi draugystė iki šiol. Abu bičiuliai tarytum perėmė ir savaip interpretavo pačią
mokymo esmę, patvirtindami tai kūrybišku bei atsidavusiu gyvenimu, sugebėdami
harmoningai integruoti išvien įvairių religijų ir kultūrų išmintį, skirtingas muzikines terpes, žanrus ar stilius.
Dabar, pažinimas ir branda atsispindi paties Carlos Santana'os pasisakymuose. O jis, pasirodo, netikėtai kalbus.
Carlos Santana atgaivino ir savo religinio mokymosi ištakas, siekiančias krikščionišką
auklėjimą Meksikoje, kai labai gyvas buvo angelų
buvimas šalia ir jų globa. Dabar Carlos'ui
tai tapo dar realiau. O savo gimtąjį miestelį Meksikoje jis pats tyliai globoja, skirdamas lėšų
vietinei švietimo programai. Nekalbant jau apie pagalbos pasaulio vaikams fondą "Milargo", kurį Carlos su žmona Deborah įkūrė 1998-aisiais.
Carlos teigia, kad ir pačią albumo Supernatural idėją jam apreiškė angelas, su
kuriuo jis vis labiau jautė ryšį. Naujo disko vizija užgimė dar keletą metų iki tol, kol Santana
buvo pakviestas pasirašyti sutartį su kompanija "Arista". Tai jos prezidentas, Clive Davis
(tas pat žmogus, kuris tolimaisiais 1969-aisiais "atrado" grupę Santana ir tuomet
priėmė į "Columbia"), dabar sumanė pasidomėti, kaip gyvuoja senasis bičiulis. Gal ir
dėsninga, kad gerą intuiciją turintis muzikinis vedlys, dažnai pravardžiuojamas "auksinėmis
ausimis", Clive Davis vėl padėjo iškelti gitaros meistrą į didžiąją sceną.
Intuicija nepavedė ir paties Carlos Santana'os, o tuo labiau
pasitikėjimas aukštesnėmis jėgomis. Kartą San Rafaelo mieste Carlos užsuko į dvasinės
literatūros knygyną, pasidomėti, ar jie turi ką nors apie Archangelą Metatroną -
būtent jo savotišką kvietimą Carlos Santana tuomet pradėjo jausti. Knygyne buvo kelios moterys ir
vyras, kurie atsakė, kad kaip tik žada atlikti meditaciją ir maldas skirtas šiam Archangelui, tad gal jis norėtų prisijungti. Carlos sutiko.
Tuomet ir apsireiškė Metatronas, perduodamas Santana'ai - "būsi sugražintas į
radijo eterį, bet tau reikalingas ypatingas atsinaujinimas".
Carlos Santana: "Kame tas naujumas?" "Turėtum būt kantrus, maloningas ir
dėkingas, kiek įmanoma, visuomet. Tai lyg sandora. Lyg sukonstruoti aukso tiltą tarp
šviesos ir molekulių per garso rezonansą, vibracijas bei spalvas". Atsakiau, "Gerai aš
pabandysiu...". O toliau, pamenu, visur aplink suskambo Santana'os įrašai, kur tik
beeičiau - gatvėje, automobilyje. Ir tuomet kai man paskambino Clive Davis, buvau kažkuria prasme jau subrendęs."
Leidybinės firmos "Arista" vadovas pasikvietė gitaristą į savo kuklų namelį ir tiesiog užklausė, ką šis mano veikti toliau.
Carlos Santana: "Atsakiau nedvejodamas, "Norėčiau sujungti molekules su
šviesa", viduj pamaniau, tai juk ir mūsų su juo draugystės pamatas, mūsų ryšys.
Mano nustebimui, Clive visai nesuglumo. Vietoj to, kad susirauktų, maždaug "Šis
hipis jau galutinai nuplaukė į lankas", jis dalykiškai atsakė: "Gražu. Kaip tu ketini tai
pasiekti?". Atsakiau - "Dainos. Jos vienodos kiekvienam: Whitney Houston, Frank
Sinatra'ai ar Miles Davis'ui bei John Coltrane'ui". "Ką turi minty?" - "Dainos
reikalingos visiems. John Coltrane grojo melodiją "My Favorite Things" iki pat
gyvenimo galo. Tuomet Clive pareiškė, "O ar esi atviras ?" "Taip, esu pilnai atviras
viskam". Clive pabaigė, "Tuomet atrask septynias dainas ir aš tau atnešiu septynias".
Muzikinis bičiulis ir patarėjas Clive Davis taip pat sumanė
principą: Carlos Santana ir kviestinių dainininkų duetai - daugelį žvaigždžių atrinko savo
nuožiūra, nes Carlos išreiškė visiška pasitikėjimą, sakydamas, kad neturi kada klausytis
radijo, o ir ne taip gerai nusimano šiuolaikinėje muzikoje. Tačiau jam svarbu atlikėjo tikrumas.
Carlos Santana: "Turiu patikėti dainininku - kai išgirstu Miles'ą ar Coltrane'ą,
rezonuoju su jais tuoj pat. Patikiu, kai John Lennon dainuoja "Imagine".Gal būt
nepatikėčiau jei tai darytų kas kitas, bet juo tikiu. Štai tas kriterijus: nekaltumas ir
grynumas. Kaip tik tai skamba Rob Thomas'o balse, Lauryn Hill ar Michelle Branch
balse. Jaučiu poreikį būt susietas, atgaivintas tyrumu ir grynumu. Todėl kad žmonės
nepraranda nekaltumo. Tai yra tiesiog nudanginama ir pamirštama.
Su kiekvienu "kompanionu" Supernatural albumo
dainoms Santana'ai išpuolė nauja patirtis, pažinimas, kai kada dainos buvo parašytos
spontaniškai, kaip kad "Maria Maria", susidūrus su daininiku Wyclef Jean'u pirmą kart. Kai
kurie atlikėjai, pavyzdžiui Eric Clapton, pradžioje susapnavo, kad groja kartu su Carlos
Santana iki kol buvo pakviestas tai padaryti. Panašu, kad aukštesniosios jėgos globojo
albumą ištisai, tuomet nenuostabu, kad jį pamėgo milijonai žmonių. O ką jis reiškia pačiam Santana'ai?
Carlos Santana: "Tai džaugsmo šaltinis. Lyg prieglobstis. Pabėgimas iš kūno
varžtų į ten, kur siela laisva. Kiekvienas kambarys skirtas tam. Kai klausau
Jimi Hendrix'o [albumą] "Ar esi patyręs?" (Are You Experienced, 1967) ar The Beatles
"Abbey Road" (1969) atsiduriu lyg atskiroje erdvėje, nepriklausomoje nuo laiko ir vietos."
"Esu įsitikinęs, kad yra muzikinės intencijos siekiančios daug rimtesnių tikslų. Prieš kurį laiką meditacijos metu
angelai įkvėpė, kad prisijungčiau su savo muziką
prie atbudimo šauksmo. Tūkstantmečius mes lyg miegame,besivartydami tarp gerio ir
blogio. Svajočiau, kad atbustume, atvertume visą pilnatvę, užslėptą mūsų atmintyje.
Laikas pakylėti ir įžengti į aukštesnę dimensiją. Trečiame matavime mes skirstome
viską į gerą-blogą, teisingą-klaidingą. Aukštesniame matavime patirtume rezonansą
su šviesos spektru. Tai leistų mums komunikuoti su Motina Žeme. Kai Žemė suvoks
mus kaip nušvitusius tai ir nustos drebėjusi. O mes, aukštesnės sąmonės gyventojai
galėtume pakeisti blogiausias Australijos aborigenų, Amerikos indėnų, Nostradamo
ar Biblijos pranašystes. Mes turime galios, per Dievo malonę, įtakoti mūsų istorijos
kryptį. Tai gali būt padaryta dviejų dalykų pagalba: Garso ir Spalvų. Nes šie du
elementai turi betarpišką poveikį žmogaus širdžiai."
Taigi, Supernatural, tai neabejotinai dvasinė patirtis,
gilesnė, nei gali pasirodyt iš pirmo žvilgsnio. Kaip ir sekantis albumas Shaman,
paremtas tais pačiais idealais,ypač lyriškomis melodijomis bei tokių asmenybių,kaip Placido
Domingo dalyvavimu. Taip pat ir naujausias diskas, "Viskas, kas esu" (All That I Am, 2005) -
gal atrodytų net pernelyg pasikartojantis, tapęs lyg šio laikmečio Carlos Santana'os
"įprastu" albumu be jokių staigmenų. Tačiau jis vėlgi užpildytas šviesiomis vibracijomis, kas
tikriausiai yra svarbiausia. Pagaliau, įrašai diske tai tik dalis veiklos Carlos'ui Santana'ai,
kuris pastaraisiais sėkmės metais koncertuodavo turbūt daugiau nei bet kada. Gyvi
pasirodymai taip pat susieti su palaiminimais iš aukščiau - Carlos'os mini tai paprastai, tyrai,
kad net skeptiški kritikai įvertina keistoką muzikanto tikrumą, vidinę dermę, kur nė mintyje pretenzingumas, apsimetimas ar noras įtikinti.
Carlos Santana: Savo pasiruošimą koncertui vertinu panašiai, kaip gydytojo
būtinybę prieš darbą nusiplauti rankas. Kadangi muzika prasiskverbia kur kas giliau
nei chirurgo peilis, tai mums be galo svarbu medituoti ir susijungti su esybe,
suteikiančia dieviško vadovavimo dovaną. Mes skatiname publikos entuziazmą, todėl,
kad muzika ypač pakili, įaudrinanti, bet tuo pačiu, prašome
angelų apsaugoti visą
bendrą vyksmą, kad niekas nebūtų sužeistas. Gyvybingumas juk labai svarbi dalis,
bet turi būt išreikštas su meile, kad visi galėtų juo džiaugtis. Maždaug penkiolika
minučių prieš koncerto pradžią mes susirenkame užkulisiuose, medituojame,
stengiamės atverti vidinį regėjimą, kreipiamės į angelus. Tam, kad įtraukti ir
klausytojus į šią nuotaiką, įėję į sceną pranešame: "Tai tikras džiaugsmas būti kartu
su Jumis, o dabar mums dar mieliau ištarti, kad angelas Mykolas, Rafaelis ir Gabrielis
taip pat dalyvauja kartu su visais. Mes patartume, kad pakviestumėte juos į savo širdį,
tuomet ir Jūs patirsite nepaprastas permainas". Pradžioje, įsivaizduoju, tūlas
klausytojas apstulbsta, "Apie ką jis čia?". O mes toliau, netgi drąsiname žmones
išskleisti savo sparnus. Jūsų sparnus geriausiai atspindi jūsų įkvėpimas ir
praregėjimas. Būkit su sparnais, o ne išvien su pykčiu ir depresija. Stengiuosi laikytis
šių nuostatų daugelį metų ir retai kada bent žodį ištardavau šalia savo grojimo. Bet
prieš kokį dešimtmetį pajaučiau,kad turiu pasiekti klausytojus visai naujame, kitame
lygmenyje.Turiu pasidalinti nuojauta, kad mes įžengiame į didingumo laikus. Tikrai
didis polėkis gali pasklisti per tautas tik tuomet kai žmonės atskleis savo vidinę
pilnatvę, tai kuo jie iš tiesų yra. Esu airiu, komanče, apačių genties nariu. Esu
kiekvienu. Negaliu apsiriboti ir būti tik meksikiečiu. Turi būt viską aprėpiančiu. Jei
mes apglėbsime savo tikrąją didybę, nuvainikuosime rasizmą".
Carlos Santana neabejoja, kad nuo pat pasirodymo Woodstock'e
jis yra vedamas aukštesniųjų globėjų, kad skleisti, būti vienu iš tarpininkų šviesos vibracijai.
Savo užduotimi Carlos laiko paskatinti kiek galima daugiau žmonių sąryšiui su savo pačių
vidine šviesa. Per muziką apreikšti ryšį su dvasiniu pasauliu. Ir visai nesvarbu kokio tai stiliaus
muzika, kokio žanro esi artistas ir su kuo sutari groti kartu. Carlos tiki, kad esmė tame, ką
mąsto muzikantas tuomet kai groja, kokia jo vidinė būsena - būtent tai apsireiškia garse, ar tai
būtų nauja skambi daina, ar eklektiškas nežinomas džiazas. "Dvasinga dermė yra
kiekviename muzikiniame lygmenyje, kiekvienoje aranžuotėje jei jau tai pasireiškia per
sąmonę.Viskas priklauso nuo to, ką tu galvoji grodamas dainą - dieviškumas prasiskverbs pro tai".
Carlos pamini nemažai muzikantų, jo manymu, turinčiu dieviško
apreiškimo dovaną, kaip kad John Coltrane, iš kurio gitaristas nenuilstamai semiasi įkvėpimo.
Yra nemažai tų, kurie, esu tikras, inspiruoti paties Dievo šviesos, kaip gerbiamieji
Nelson Mandela, Harry Belafonte ar Motina Teresa. Šie žmonės yra daug didesni nei tai, ką jie reprezentuoja.
Tačiau Carlos Santana pakankamai kritiškas pernelyg turtingai
Popiežiaus institucijai, kurios bent trečdalį lėšų ir pats Jėzus Kristus, pasak Carlos'o, paskatintų skirti alkstantiesiems pamaitinti.
Bet įvertinimas ir pagarba išlieka pagrindiniu nusiteikimu tiek muzikinėje, tiek bet kurioje
kitoje veikloje, taip pat santykyje su Žeme. Šito reikėtų, pasak Carlos'o, pasimokyti iš
Amerikos indėnų, kurie vietoj vieno iškirsto medžio pasodindavo tris.
Kol žinios ar supratimas tampa elgesiu prireikia nemažai laiko. Bet yra daugybė būdų ir
galimybių pakylėti, atsidurti aukštesnėje būsenoje. Kokiai konfesijai žmogus priklausytų, ar
ką jis bedarytų, viską galima atlikti su dievišku įkvėpimu. Carlos Santana užtikrina, kad visi
esame meniškomis sielomis, privalančiomis padėti vieni kitiems, padrąsinti ir tokiu būdu
sukurti visuotinio poveikio grandininę reakciją. Tai būtų palaiminimu iš aukščiau.
Kiekvienas supranta, kad gyvenimas turėtų būt harmoningas ir kūrybiškas, tiesiog ne visi nori priimti su tuo susietą atsakomybę.
Carlos Santana: Yra trys keturi dalykai, kurių Dievas linki ir nori, kad
išgyventume kasdien: Taika, Šviesa, Meilė ir Džiaugsmas. Kartoju tai išvien su
maldomis angelams Mykolui, Rafaeliui, Gabrieliui bei Arieliui. Ir tai darant man daug
lengviau išlikti sąmoningu, netrikdomu, pastoviu ar džiugiu. Reiktų visiems mums
keisti savo modus operandi, tą, kas pritraukia vargus, baimę, skausmą.
Kiekvieną kviesčiau ir linkėčiau, kad angelai lydėtų juos link Dievo, Taikos ir Meilės. Ir
nepamirškit išskleisti savo vizijų ir atradimų sparnus.
Parengė Lukas Devita
Naujoji banga
Apie ufologiją kine
Bręstant su Pink Floyd
Rock poetika: Ziggy Stardust
Mineapolis-Hanojus-Vilnius
A.Warhol - nuobodulio karalius
Filmas iš jūros bangos sūkurio
Bendra kosmoso ir muzikos istorija
Kultūrinis Užburtosios fleitos fonas
G. Beresnevičiaus gyvenimo tekstas
Keistuolio fenomenas šiuolaikiniame mene
Sadistiniai Hičkoko potraukiai blondinėms
Savamokslis dailininkas Henri Ruso
E. Weinberger. Karmos pėdsakai
Nežemiški roko muzikos ryšiai
Žmogus, kuris nukrito į Žemę
H. Hesė. "Faustas" ir Zaratustra
Jim Morrison, Amerikos poetas
Į žvaigždes pas kitus protus
Išsilaisvinę poetai
Ką nutyli būgnai?
Angelai
Fantastika
Meno skiltis
Skaitiniai
|