Spiritualizmo apžvalga:
Vokiečių somnambulai
Vokietijoje gyvuliškojo magnetizmo vystymasis buvo painesnis. Dauguma vokiečių magnetizuotojų gamtos mokslų ir medicinos pažinimas buvo gilesnis. Daugeliui jų (Gmelin, Wienholt, Fischer, Kluge, Kieser ir pačiam Deleuze) gyvuliškasis magnetizmas buvo gydymo meno papildymas. Ir vis tik buvo nagrinėjami tie patys reiškiniai, T. de Montravel bandymai buvo kartojami, patvirtinami ir tobulinami. Buvo pastebimas šviesos srautas iš operatoriaus pirštų, magneto polių, gyvos varlės širdies ar ką tik užmušto jaučio nugaros smegenų. Toji šviesa galėjo įkrauti vandens stiklinę ir ją galėjo atspindėti ar išsklaidyti įvairios medžiagos. Buvo fiksuojamas metalų per atstumą poveikis somnambulams.
To laiko knygose skaitome, kad aiškiaregiui paciento kūnas skaidrus ir matomas kiekvienas organas, kad jis gali skaityti mintis, kad operatorius gali pajungti savo valiai pacientus. Minčių perdavimo stebėjimai išsamiai aprašyti "Archyve". Van Ghert'o pacientė buvo jauna 28 m. amžiaus moteris. Pateikiami liudijimai, kaip aiškiaregė iš toli atvykusiems žmonėms gana tiksliai apibūdino jų namus, baldus, šeimos narių apibūdinimai, charakterio ypatybės ir net ligos bei jiems reikalingas gydymas. Dusendorfo kelių inspektoriaus H.M.Wesermann knygoje pateikiami jo paties minčių perdavimo bandymai. Jis sakė, kad minčių poveikis per atstumą projektuojant magnetinio fluidų srautą. Taigi, pastebimi bandymai reiškinius aiškinti fizikinėmis priežastimis. Van Ghert pacientė niekada nebendravo su angelais. Kluge laikė, kad vaiduokliai tėra vien iliuzija. Kieser nepripažino Meier tvirtinimo, kad ekstazės būsenoje siela gali palikti kūną ir pati viena patirti jutimus. Kieser sakė, kad siela, būdama nemateriali, gali tapti matoma tik kūne. Tačiau jis, kaip ir kiti, neneigė, kad siela transo būsenoje gali išsilaisvinti iš laiko ir erdvės pančių. Tačiau neabejotinai tikėjusiems aiškiaregyste per atstumą buvo nelengva visa tai paaiškinti fizikiniais terminais.
Tačiau šalia jų buvo nemažai ir kitų, transo būseną siejusių su bendravimu su dvasiniu pasauliu. Šios krypties pradininku gali būti laikomas J.H. Jungas (labiau žinomas kaip Jung-Stilling, 1740-1817), tačiau nemažai tokių minčių jau pas Svedenborgą ir šiaip, tai buvo bendra visų laikų mistikams. Tik Jungo ypatybė ta, kad jis psichinio kūno doktriną kūrė panaudojęs naują, švytinčio eterio pagrindą ir, antra, visa tai aiškino remdamasis somnambulizmo pavyzdžiais.
Jungo, gimusio 1740 m., gyvenimo pradžia buvo kukli. Tačiau jis gavo medicininį išsilavinimą ir kelis metus dirbo gydytoju, ir netgi tapo Marburgo ir Heidelbergo universitetų politinės ekonomikos profesoriumi. "Theorie der Geister-Kunde" išleido paskutiniais gyvenimo metais. Tris ketvirčius jos sudaro pasakojimai apie vaiduoklius, pranašystes ir pan. Dauguma jų pateikiama nekritiškai ir be jokių pastangų patikrinti jų teisingumą pasakė draugas, kuriam pasakė patikimas šaltinis ir t.t. Jis savo nuostatas apibendrino taip:
Gyvuliškasis magnetizmas neabejotinai parodo, kad turime vidinį žmogų, sielą, sudarytą iš dieviškosios kibirkšties, nemirtingos dvasios turinčios protą ir valią ir švytinčio kūno (Lichtshulle), neatskiriamo nuo jos.
Šviesa, elektra, magnetizmas, galvaninė materija ir eteris yra vienos ir tos pačios prigimties tik skirtingų modifikacijų. Ta šviesos substancija arba eteris yra elementas, jungiantis kūną ir sielą, dvasinį ir materialųjį pasaulius.
Kai vidinis žmogus, žmogaus siela, palieka vidinę sferą, kurioje veikia jausmai, ir ir išlaiko gyvybines funkcijas, kūnas patenka į transo būseną, gilų miegą, kurio metu siela veikia laisviau, stipriau ir aktyviau. Visos jos galimybės išauga.
Beribis eteris užpildantis Saulės sistemą yra terpė, kurioje gyvena ir juda dvasios. Žemę supantis oras (Dunstkreis) iki pat jos centro ir ypač naktimis yra buveinė puolusių angelų ir sielų tokių žmonių, kurie mirė neaiškioje būsenoje.
Lieka tik pridurti, kad Jungas transo būseną laikė liga ir todėl bandymai bendrauti su dvasiomis ar spėti ateitį yra labai pavojingi ir nuodėmingi. Tačiau Jungo pasekėjai nelabai paisė jo perspėjimų ir per vėlesnius 30 m. buvo aprašyta daug somnambulų seansų.
Viena pirmųjų, kuri atkreipė dėmesį, buvo Meier aprašyta Auguste Muller iš Carlsruhe, jauna moteris, transo būsenoje galėjusi nustatyti ligą ir paskirti gydymą. Ji sakėsi, galinti ne tik suprasti žmonių kūnus, bet ir jų mintis. Be to, ji, atseit, bendravo su savo mirusia motina. Ji tvirtino, galinti aplankyti brolį Vienoje, tačiau atmetė pasiūlymą kalbėti, nes tai, atseit, jį išgąsdintų. Užrašyta, kad užmerktomis akimis gali skaityti teatro bilietus ir dainas iš knygos. Tačiau apie tai nepateikta daugiau detalių.
Romeris aprašo atvejį, kai jo paties 15 m. amžiaus dukterį 1813 m. lapkričio mėn. ištiko
konvulsijos perėjusios katalepsiją. To pasėkoje ji tapo somnambule ir sau, tėvui bei kitiems
skirdavo medicininius gydymus. Romeris tvirtina, kad transo metu ji pademonstruodavo tokias
žinias, kurių negalima gauti iš įprastinių šaltinių. Viena įdomi detalė aritmetikos simbolizmas,
pateikiant visą puslapį aritmetinių skaičiavimų, kurių prasmė neaiški. Matyt, tai padarė didelį
įspūdį stebėtojams. Be to, panelė Romer laisvai šnekučiavosi su mirusiais giminaičiais. Ir
netgi, lydima kartais mirusio, tačiau dažniausiai gyvo giminaičio sielos, keliavo į Mėnulį.
Ten ji stebėjo Saulės patekėjimą virš Mėnulio kalnų, visą dieną šildėsi jos spinduliuose ir gržo į Žemę vakarienei.
Žinomas poetas ir gydytojas Justinus Kerner'is*) domėjosi transo būsena ir jos nauda gydymui. 1826 m. jis aprašė du "įsimintinus" somnambulus, kuriuos gydė magnetizmu. Tų pačių metų pabaigoje jam teko gydyti Frederiką Hauffe iš Prevorst. Nuo pat vaikystės ji buvo labai opi, kentėjo nuo konvulsijų, krisdavo į transo būseną ir regėjo vizijas. Iki atėjimo pas Kerner'į Weinsbergo mieste, ji jau kelis kartus buvo"magnetizuota". Iš pradžių Kerneris pasiūlė gydyti įprastinėmis priemonėmis, tačiau po kelių savaičių, pamatęs, kad niekas nepadeda, tiksliai sekė jos transo metu nurodytu gydymu. Nuo tada iki jos mirties 1829 m. didesnę dalį gyvenimo praleido transo būsenoje, kuris vienąkart truko apie metus.
Ji skirtingai reagavo į akmenis, metalus, augalus ar medikamentus. Ją ištikdavo katalepsija palikus ant smiltainio suolo, tačiau stiklas ar krištolas ją pažadindavo iš transo. Ji atskirdavo įmagnetintą vandenį ir net galėjo pasakyti, kiek kartų tai buvo atlikta. Vandenyje jos apatinė kūno dalis iškildavo iš vandens kas priminė viduramžių bandymus dėl raganavimo. Ji "matė" vidinę kūno sandarą ir nervų sistemos išsišakojimus. Žmonėse, netekusiuose galūnių, ji vis dar matė jas.
Ši pranašė iš kitų išsiskyrė trim aspektais:
1) pasižymėjo neįprasta aiškiaregystės galia tiek per atstumą, tiek į ateitį;
2) fizikinių trikdžių atsiradimas jai esant. Tvirtinta, kad kartais vaiduokliai buvo matomi ir
kitiems, o Kerner'io name buvo girdimi stuksenimai, krebždėjimai ir kitokie garsai. Ypač tada,
kai frau Hauffe būdavo viena arba su savo seserimi. Taip pat minimi ir kiti reiškiniai, palieptas
vaiduoklis "atvertė" knygą, skraidė mezgimo virbalas, mesta knyga, perstumti baldai ir pan.
3) ypatingi dvasinių dalykų atskleidimai. Ji nuolatos kalbėjosi su mirusiųjų dvasiomis,
vaiduokliais. Pavyzdžiui, varganai gyvenančią šeimą nuolat trikdė vaiduoklis. "Pranašei" jis
pasakė, kad gyveno tame name apie 1700-uosius, prižiūrėjo du našlaičius, mirė būdamas 79
m. amžiaus ir jo pavardė Belon. Paieška miesto knygose parodė, kad tokią pavardę turėjo
burmistras, iš tikro gyvenęs tame name, miręs 1740 m., būdamas 79 m. amžiaus ir globojęs du našlaičius.
Apibendrinant - pagrindinis visų somnambuliškų mokymų pagrindas buvo prielaida, kad žmogus sudarytas iš kūno, sielos ir dvasios. Paskutiniosios dvi išlieka po kūno mirties ir sudaro dvasinį žmogų. Tačiau siela, po mirties palikusi kūną, yra prisidengusi, bent jau laikinai, eteriniu kūnu (Nervengeist), primenančiu daugiau kūną nei sielą ir kuris gali pritraukti materialias daleles ir tapti matomu. Visos tos dalys skiriasi tik tankumo ir subtilumo laipsniu.
*) Justinas Kerneris (Justinus Andreas Christian Kerner, 1786-1862) vokiečių poetas, gydytojas, medicinos knygų autorius, išradęs kleksografiją (piešinius iš rašalo dėmių), įkvėpusią Roršacho testui. Pirmasis aprašė botulizmą. Buvo mesmerizmo šalininku. Didesnę gyvenimo dalį praleido Vainsberge. Rašė apie gyvūnų magnetizmą, taip pat apie sebacino rūgšties poveikį organizmui. Labai populiaria knyga buvo Aiškiaregė iš Preforsto (2 t., 1909), kurios veikėja Frederika Haufė (18011829). Parengė pirmąją F. Mesmero biografiją (1856).
Literatūra:
- Kluge. Versuch einer Darstellung des animalischen Magnetismus, 1815
- Archiv fur den thierishen Magnetismus
- H.M. Wesermann. Der Magnetismus und die allgemeine Weltsprache
- Wienholt. Lectures in Somnambulism, 1804
- Kieser. System des Tellurismus oder thierischen Magnetismus
- J.H. Jung. Theorie der Geister-Kunde
- S. Jackson. Theory of Pneumatology, 1834
- C. Romer. Ausfuhrliche hisiorische Darstellung einer hochst merkwurdigen Somnambule, 1821
- J. Kerner. Die Seherin von Prevorst..., 1829
Egzistencializmas
Anglų mesmeristai
Mokslas ir prietarai
Mesmeras ir mesmerizmas
Astrologija ir visuomenė
Arba-arba: spiritualizmo šaknys
Ankstyvasis spiritualizmas Anglijoje
F. Šuonas. Kas Saulė, o kas Mėnulis?
Ezoterinės tradicijos riboženkliai
Žodžio galios sąvoka 13 a.
Hipnozė ir
Frenologija
Gamtos mokslai ir kryžius
Kaip naciai pavogė Kalėdas
Laužai Himalajų papėdėje
K. Jungas ir mandala
Tarybiniai alchemikai
Vūdū ištakos
Filosofijos skyrius
Religijos skiltis
NSO puslapis
Vartiklis