Viduramžių prabudimai Katerina Liuter

Katerinai (Catherine von Bora) buvo vos aštuoniolika, kai Martynas Liuteris paskelbė savo garsiąsias 95 tezes. Būdama trejų metukų Kati neteko mamos, ir tėvas nuvežė ją į vienuolyną, kur ji ir buvo užauginta. Vienuolyne Katerina ir keletas jos draugių išgirdo biblinį Liuterio mokymą. Įsigilinę ir patikėję Liuterio dėstomais principais, merginos panoro nedelsiant dingti iš vienuolyno. Išgirdęs apie tai, Liuteris vieno savo gero bičiulio paprašė, kad šis padėtų joms pabėgti. Tas bičiulis buvo prekijas ir į vienuolyną dažnai gabendavo silkes. Vieną vakarą (1523 m.) į tuščias savo vežime sukrautas silkių statinaites jis sutalpino dvylika vienuolių. Keletas jų sugrįžo pas savo šeimas, o kitoms Liuteris padėjo susirasti namus, vyrus arba gerą vietą, kad neprapultų. Per pora metų nuo pabėgimo buvo pasirūpinta visomis merginomis, išskyrus vieną – Kateriną. Pagaliau, savo draugų bei tėvo įtikinėjamas, Liuteris pasipiršo Katerinai. Vitenberge Liuteriui buvo išskirtas augustijonų vienuolynas, taigi po vestuvių 15 25 metais Kati persikėlė gyventi į jį. Ji išblizgino visus vienuolyno kampus ir į kasdienį Liuterio gyvenimą įnešė šiek tiek daugiau tvarkos. Vienam savo bičiuliui Liuteris rašė: "Per pirmuosius vedybinio gyvenimo metus turi prie daug ko priprasti. Štai kad ir rytą nubudęs ant savo pagalvės pamatai pora kasyčių, kurių iki tol ten nebūdavo". Po metų kitam draugui Liuteris rašė: "Mano Kati visuose dalykuose man tokia paslaugi ir maloni, jog savo vargo nekeisčiau net ir į Krezo turtus". Kažkada celibato laikęsis vienuolis dabar aukštino šeimyninį gyvenimą.

Kati tvarkė šeimos finansus ir nenorėdavo, kad buitiniai dalykai vyrui kvaršintų galvą. Kati dėka, Liuteris galėjo visiškai atsidėti rašymui, mokymui ir tarnavimui. Liuteris savo žmoną vadino "rytine Vitenbergo žvaigžde", mat Kati keldavosi 4 valandą ryto ir imdavosi įprastinių darbų. Ji prižiūrėjo didžiulį daržą, sodą, žuvų tvenkinėlį bei gyvulius, kuriuos, reikalui esant, pati ir paskersdavo. Vienuolyne dažnai apsistodavo koks 30 studentų, svečių ar šiaip pakeleivių, ir visi jie, vos peržengę slenkstį, patekdavo Kati globon.

Liuteris dažnai sirgdavo, ir Kati galėdavo pasitarnauti jį slaugydama, mat neblogai išmanė mediciną. Reikia pasakyti, jog Kati gyvenimas nesisuko tik aplink buitį ir kitus fizinius dalykus. Martynas ragindavo Kati studijuoti Bibliją ir partardavo jai įsiminti Rašto vietas.

Liuteriai susilaukė šešių vaikų, tačiau kartu su jais išaugino dar ir keturis našlaičius. Keletą amžių Liuterių šeima buvo pavyzdžiu vokiečių šeimoms. Santuoką Liuteris vadino charakterio mokykla ir sakė, jog šeima padeda krikščionims išsiugdyti daug puikių savybių, tokių kaip tvirtumas, kantrybė, meilė ir nuolankumas.

Po Martyno mirties 1546 metais Kati išgyveno dar šešis metus. Savo akimis ji galėjo pamatyti, jog jos vaikai išaugo puikiais žmonėmis ir visi, išskyrus Magdaleną, kuri mirė jauna, užėmė įtakingas padėtis.

Iš Christian History Institute archyvų
Pagal http://www.gospelcom.net/chi/glimpses/seventysix.html parengė Rūta Rušinskienė
 

Viduramžių prabudimai. Valdensai
Viduramžių prabudimai. Katarai
Viduramžių prabudimai. Viklifas
Viduramžių prabudimai. Husas ir Jeronimas
Šventasis Raštas viduramžiais
Kumrano ritinių paslaptis
Džonas Veslis, XVIII a. Anglija
Džirolamas Savonarola— eretikas iš San-Marko
Paulius Tilichas: filosofija ir teologija
Fokso kankinių knygą: Kruvinoji Meri
Apie Šv.Trejybės paieškas
Lesteris Samralas. Žmogus
Apsinuoginę kvakeriai
Susitikimo palapinė
Biblijos pagrindinis puslapis
Pasaulio sukūrimo puslapis
Mitologijos puslapis
Kundalini Yoga svetainė
Vartiklis