Barnabo evangelija
Iš rašiusiųjų apie Jėzų po jo mirties per pirmuosius du šimtmečius, vienas populiariausių buvo Barnabas. Jis laikytas buvęs artimiausiu Kristaus mokymui, tačiau likimo ironija, kad jo raštų nerasime šiuolaikinėje Biblijoje. Kodėl jis buvo pašalintas iš kanono?
Kanono istorija
200-400 m. į kanoną buvo priimamos tuo metu dar neįtrauktos knygos - laiškai: Jokūbo, 2 Petro, 2 ir 3 Jono, Judo, Žydams ir Jono apreiškimas. Jos vadinamas deuterokanoninėmis. Atmesta buvo Barnabo, Hermo, Didachės raštai, Petro apreiškimas, 1 ir 2 Klemenso laiškai. Tiesa reikia pastebėti, kad Barnabas, Hermas ir, tikėtina, Didachė buvo įtraukti į Codes Siaiticus, o 1 Klemenso - į Codex Alexandrinus,
Svarbiausias to laikmečio autoritetas buvo Origenas, krikščionių mokytojas Aleksandrijoje, o vėliau Cezarėjoje. Jis suskirstė knygas į tris grupes: neginčytinos - 4-ios evangelijos, Darbai, Jono apreiškimas, 1 Jono, 1 Petro, 12-a Pauliaus, Žydams; 2) Svarstytinos - 2 Petro, 2 Jono, Judo, Jokūbo, Barnabo, Hermo, Didachės ir Evangelija pagal žydus; 3) Klaidingos: Evangelija pagal egiptiečius, Basilido evangelija, 12-os evangelija, Tomo evangelija ir kt.
Taip padėti krikščioniškojo tikėjimo pagrindai. Vėliau Atanazas (293-373 m.), Aleksandrijos vyskupas, 367-ais parašė laišką žinomą kaip Rytų laiškas. Jis siūlė iš kanono pašalinti kai kurias knygas. Jis pašalino Barnabo ir daugelį kitų populiarių knygų. Tai sukėlė sujudimą visame krikščionių pasaulyje. Pagaliau Laodicea, Hippo ir Kartaginos susirinkimai po nemažų susikirtimų dėl kai kurių knygų ratifikavo 27 knygų kanoną. Kartaginos susirinkime (dalyvaujant Augustinui) pareikšta, kad jokios kitos knygos negali būti vadinamos dieviškomis.
Bet 1672-ais išspausdintame knygų sąraše pavadintame Apaštališkieji tėvai yra visos 1 a. laikytos autentiškomis knygos. Jos atspausdintos kaip Cotelier rinkinys ir apėmė Barnabą, Hermą, Klemensą, Ignacijų ir Polikarpą. 1328-ais Konstantinopolio patriarchas Anglijos karaliui įteikė Codex Alexandrinus, 5 a. rankraštį, į kurį įėjo 1 ir 2 Klemenso laiškai.
Diskusijos dėl Šv. Rašto knygų nerimo ir Katalikų bažnyčia sušaukė Trento susirinkimą. Ir vis tik iki šiol tebetvirtinama, kad Biblijoje yra apie 30 tūkst. prieštaravimų. Kaip tokia knyga gali būti laikoma dieviška?
Kas buvo Barnabas?
Pats Naujasis testamentas rodo Barnabą buvus artimą apaštalų bendražygį (Galatams, Kolosiečiams, Darbai). Jo tikrasis vardas yra Jozė (Jozefas), bet buvo pramintas Barnabu, Paguodos sūnumi. Jis buvo tiek populiarus, kad žmonės namuose laikė jo statulėles. Bet nesusilaukė padėkos iš vėlyvųjų krikščionių.
|
Barnabo evangelija - apie Jėzaus gyvenimą pasakojantis apokrifas, priskiriamas
apaštalui Barnabui. Jo du rankraščiai (italų ir ispanų kalbomis) buvo surasti 18 a. pradžioje, abu datuojami 16-17 a.
sandūros laikui. Jos apimtis yra beveik tokia pat, kaip visų 4-ių kanoninių evangelijų kartu sudėjus (222 trumpi skyreliai).
Visuotinai manoma, kad tai Viduramžių laikų (apie 15 a.) padirbinys, sukurptas iš musulmoniško požiūrio taško. Tačiau
greičiausiai kažkada ji tikrai egzistavo, nes minima 5-7 a. raštuose. 
Barnabo evangelijos itališkas rankraštis
|
Barnabas priešinosi pažiūrai, kad Jėzus yra Dievo sūnus, ir tuo tikinčius laikė netikratikiais. Pagal jį Kristus niekada savęs nevadino Dievo sūnumi. 95 skyrius apibendrina Jėzaus mokymą:
- Dievas neturi pradžios ir niekada neturės pabaigos.
- Dievas vien tik savo žodžiu tvėrė visus daiktus.
- Dievas neregimas ir neprieinamas žmogaus protui, jis nėra kūniškasis ir neskaidomas, nekintantis.
- Jis negali būti dausose, nes yra begalinis.
- Dievas neturi poreikių. Jis nevalgo, nemiega ir nekenčia.
- Dievas yra visur. Nėra kito Dievo be jo paties.
- Jėzus yra regimas ir nulipdytas iš molio, vaikšto žeme ir yra mirtingas kaip ir kiti žmonės.
- Jėzus turėjo pradžią, ir turėjo pabaigą.
- Jėzus negali sutverti net musės.
Kodėl Barnabas pašalintas iš kanono?
Viena galimų priežasčių, kad išpranašavo Mahometo, paskutiniojo Alacho pasiuntinio, atėjimą. Tai iliustruosime keliomis ištraukomis iš Barnabo evangelijos.
Pasibaigus maldai šventikas tarė garsiai:
'Palauk, Jėzau, mes norime sužinoti, kas esi, kad apramintume tautą.'
Jėzus atsakė:
'Esu Jėzus, Marijos sūnus, Dovydo sėklos, mirtingas ir dievobaimingas, ir stengiuosi, kad Dievui būtų atiduodama reikiama pagarba ir pašlovinimas.'
šventikas klausė:
'Mozės knygoje parašyta, kad mūsų Dievas pasiųs mums Mesijų, kuris ateis paskelbti Dievo valios ir atneš pasaulio Dievo malonę, tad meldžiu tave pasakyti tiesą, ar esi Dievo Mesijus, kurio laukiame?'
Jėzus atsakė:
'Tiesa, kad Dievas taip žadėjo, bet nesu tasai, nes sukurtas prieš mane ir ateis po manęs.'
šventikas klausė;
'Pagal žodžius ir įvairius ženklus mes tikime tave esant pranašu ir Dievo šventuoju, tad meldžiu visos Judėjos ir Izraelio vardu, kad, dėl Dievo meilės, pasakytumei, du kokiu išminčiumi ateis Mesijas?'
Jėzus atsakė:
'Gyvuoju Dievu, prieš kurį mano siela stoja, nesu Mesijas, kurio laukia visos žemės gentys, nors Dievas ir pažadėjo mūsų tėvui Abraomui sakydamas: 'Sėkla aš pašlovinsiu visas žemės gentis'. Ir kai Dievas mane paims iš pasaulio, Šėtonas vėl sukels prakeiktą maištą priversdamas netikėlius patikėti, kad esu Dievas ir Dievo sūnus, kai mano žodžiai ir mokymas bus iškraipyti tiek, kad vargiai teliks tik 30 tikinčiųjų, kai Dievas vėl apreikš savo malonę ir pasiųs pasiuntinį, dėl kurio darė visus dalykus, kurs ateis iš vėtros (švilpesio) su galia ir sunaikins stabus su stabmeldžiais, kuris panaikins Šėtono valdžią žmonėms. Jis su savimi atsineš Dievo malonę išgelbėjimui tikinčiųjų juo, - ir pašlovintas tas, kurs tikės jo žodžiu'
96 skyriusJėzus tęsė:
Nors nesu vertas atrišti jo raištelių, man buvo suteikta Dievo malonė regėti jį.
Tada prabilo kunigas, su gubernatoriumi ir karaliumi:
Nesirūpinki, Jėzau, Dievo šventasis, nes tasai klaidinimas liausis; tu žinoki, kad parašysime šventajam Romos senatui, kad imperatoriaus įsaku nė vienas tavęs nevadintų Dievu ar Dievo sūnumi.
Jėzus pratarė:
Jūsų žodžiai manęs nenuramino, nes ten, kur tikitės šviesos, ateis tamsa; bet mano nusiraminimas yra dėl ateisiančio pasiuntinio, kuris pašalins bet kokią klaidingą nuomonę apie mane, ir jo tikėjimas išplis ir apims visą pasaulį. Kaip Dievas žadėjo Abraomui, mūsų tėvui. Ir man tai duoda nusiraminimą, kad jo tikėjimas neturės pabaigos ir bus nepažeidžiamas.
Kunigas paklausė:
Ar po Dievo pasiuntinio bus kitų pranašų?
Jėzus atsakė:
Po jo neateis tikrųjų Dievo pranašų, bet pasirodys daug netikrų pranašų, dėl ko ir liūdžiu. Šėtonas juos pakels prieš Dievo Teismą ir jie slėpsis nuoroda į mano Evangeliją.
Erodas domėjosi:
Koks bus tas Dievo Teismas, kad tokie nedori žmonės pasirodys?
Jėzus atsakė:
Tas, kurs netiki tiesa, patikės jo melu. Dar daugiau pasakysiu, kad pasaulis niekada nepripažino tikrų pranašų ir mylėjo netikrus, kaip matome Michaiah ir Jeremijos laikais. Kiekvienas myli į jį panašų.
Tada domėjosi kunigas:
Kaip vadinsis Mesijas ir koks ženklas praneš apie jo pasirodymą?
Jėzus paaiškino:
Mesijaus vardas yra šlovingas, nes pats Dievas davė jam vardą, sukurdamas jo sielą ir patalpindamas jį į dangiškąją puikybę. Dievas sakė: Palauk, Mahomete, tau sutversiu rojų, pasaulį ir daugybę tvarinių, kur tau sudariau present tokią didelę, kad kas tave keiks bus prakeiktas. Kai tave pasiųsiu į žemę, siųsiu tave kaip savo Pasiuntinį Išgelbėtoją ir tavo žodis bus toks teisingas, kad galės sugriūti dangus ir žemė, bet tavo tikėjimas niekada. Mahometas yra jo pašlovintas vardas.
Tada susirinkusieji pakėlė balsus:
O Dieve, pasiųsk mums savo pasiuntinį; ateik greičiau išgelbėti pasaulio!
Skyrius 97
Pats Jėzus sakė Barnabui, kad jo paties pasekėjas apgaudinės vadindamas jį Dievu ir Dievo Sūnumi, tol, kol Mahometas išgydys žmones iš jų iliuzijų ir klaidingo supratimo.
Ir nors esu nekaltas, kad žmonės mane vadina Dievu ar Dievo Sūnumi, Dievas, kad nebūčiau klaidingai suvokiamas, kad miriau ant kryžiaus. Ir tas suklydimas truks iki Mahometo, Dievo pasiuntinio, atėjimo, kai jis atskleis tą suklydimą tiems, kurie įtikės į Dievo įstatymą.
Sakau tau, kad jei nebūčiau vadinamas Dievu, negalėčiau pakliūti į rojų, kai paliksiu šį pasaulį, kur aš išbūsiu iki Teismo. Dabar matai, ar turiu priežastį raudoti. Žinok, Barnabai, kad už tai būsiu labai persekiojamas ir būsiu vieno iš mokinių parduotas už 30 monetų. Esu tikras, kad tas, kas gali mane parduoti, gali būti nužudytas mano vardu, tad Dievas mane pasiims iš šio pasaulio ir pakeis išdaviko išvaizdą taip, kad visi tikės jį esant manimi.
Vis dėlto. Kai jis mirs ir mirs blogis, aš tebebūsiu ilgą laiką su ta nešlove žemėje. Bet kai ateis Mahometas, šventasis Dievo Pasiuntinys, toji nešlovė bus pašalinta. Ir tai Dievas padarys, nes sakiau tiesą apie Mesijų, kas man duos tą apdovanojimą, kad būsiu žinomas kaip gyvas ir svetimas tai gėdingai mirčiai.