Endis Veiras. Kiaušinis  

Apie autorių  >>>>>

Tu mirei pakeliui į namus.

Patekai į avariją. Ne labai didelę, bet vis tik fatalią. Palikai žmoną ir du vaikus. Mirtis nebuvo skausminga. Greitoji dar bandė tave išgelbėti, tačiau nesėkmingai. Tavo kūnas buvo taip subjaurotas, kad tau geriau buvo mirti, patikėk manimi. Ir tada sutikai mane.

- Kas... kas nutiko? – paklausei. – Kur aš?
- Tu mirei, - atsakiau taip, tarsi nieko nebūtų įvykę. Nėra ko maivytis.
- Ten... buvo sunkvežimis... ir jį užnešė...
- Aha, - patvirtinau.
- Ir... aš miriau?
- Aha. Bet tu nesijaudink, visi miršta, - vėl patvirtinau.

Tu apsidairei. Aplink buvo tuštuma. Tik tu ir aš.

- Kas čia per vieta? – paklausei. – Ar tai gyvenimas po mirties?
- Daugiau mažiau, - atsakiau atsainiai.
- O tu – dievas?
- Aha, - tariau. – Aš Dievas.
- Mano žmona... ir vaikai, - sumurmėjau.
- Ką?
- Su jais viskas gerai?
- Tai man patinka, - atitariau. – vos tik žuvai ir jau tai jaudiniesi dėl savo šeimos. Tai labai gerai.

Tu pažvelgei į mane palankiai. Tavo akyse aš visai neatrodžiau kaip Dievas. Aš atrodžiau kaip paprastas vyras. Ar, galbūt, moteris. Kažkokiu įtakingu žmogumi su neryškiu veidu. Greičiau jau pradinių klasių mokytoju nei Visagaliu Viešpačiu.

- Nesijaudink, - nuraminau. - Jie tvarkoje. Tavo vaikai visada apie tave prisimins tik geriausius dalykus. Jie nesukaupė tau nepagarbos. Tavo žmona verks, tačiau viduje pajus palengvėjimą. Tiesą sakant, tavo santuoka byrėjo. Tai tai tave paguos, tai galiu pasakyti, kad tavo žmona jausis labai kalta už tą palengvėjimo jausmą.
- Oooo, - nutęsiai. – Na o kas dabar? Tu mane pasiųsi į rojų ar pragarą, ar kažką panašaus?
- Nei viena, nei kita, - atsakiau. – tavo siela persikels į kitą kūną.
- Aaa, tai vadinasi indai buvo teisūs...
- Visos religijos savaip teisios, - pareiškiau. – Eik su manimi.

Ir tu nuėjai šalia manęs per tuštumą.

- Kur mes einam?
- Jei konkrečiai – tai niekur. Tiesiog malonu pasivaikščioti kalbantis.
- Tada, kokia prasmė? – paklausei? – Kai vėl gimsiu, aš vėl būsiu tuščias tarsi stikliukas? Visa labo – tik kūdikis. Vadinasi, visa mano patirtis ir visa, ką pasiekiau tame gyvenime, neturės jokios prasmės.
- Visai ne! – užtikrinau. – Į tave jau sudėta tavo ankstesnių gyvenimų patirtis ir išmintis. Tu paprasčiausiai to tiesiog neprisimeni.

Aš stabtelėjau ir apglėbiau tavo pečius.

- Tavo siela gerokai didesnė, nuostabesnė ir puikesnė, nei gali įsivaizduoti. Žmogaus sąmonė pajėgi priimti tik mažą dalelytę to, kas iš tikro egzistuoja. Tai tarsi kyštelti pirštą į vandenį, kad patikrintum, ar jis šaltas, ar karštas.Tu įkiši dalelę savęs į šį pasaulį, o kai iš jo išeini, tai visa sukaupta patirtis ir žinios lieka tavyje. Tu buvai žmogumi visus ankstesnius 48 metus, todėl dar nejauti likusios savo milžiniškos sąmonės dalies. Jei mes su tavimi dar čia pavaikščiotume, tu pamažu imtum prisiminti viską, kas buvo su tavimi ankstesniuose gyvenimuose. Tačiau nėra prasmės tai daryti tarp gyvenimų.
- Kiek gikartų aš išgyvenau reinkarnaciją?
- Ooo, daug. Labai labai daug. Tu pragyvenai daugybę skirtingų gyvenimų, - atsakiau. – Šįkart būsi kinų valstiete 540 metais iki mūsų eros.
- Palauk. Kaip tai? Tu išsiunti mane atgal laiku?
- Na, galima ir taip pasakyti. Laikas ta forma, kokia jį žinai, egzistuoja tik tavo visatoje. Ten, iš kur aš kilęs, viskas vyksta kitaip.
- Iš kur tu kilęs? – nustebai.
- Na taip, - paaiškinau. – Ir aš iš kažkur kilęs. Tačiau visiškai iš kito matavimo. Ir ten dar yra tokių, kaip aš. Tu, žinoma, nori sužinoti, kaip kas ten, tačiau, sąžiningai sakau, tu nesuprasi.
- Aaa, - nusivylęs nutęsei. – Bet klausyk, jei aš įsikūnysiu į kito laikmečio žmones, tai, tikriausiai, kada nors galiu susidursi su savimi pačiu?..
- Žinoma. Tai labai dažnai nutinka. Kadangi kiekvienas gyvenimas suvokia tik save, tai net nesuprasi, kad įvyko susitikimas.
- Tai kame viso to prasmė?
- Tu rimtai? – nustebau. – Tu manęs klausi, kame gyvenimo prasmė? Kažkiek kaip klišė tai, nejauti?
- Bet tai dėsningas klausimas, - atkaklavai tu.

Aš pažvelgiau tau į akis.

- Gyvenimo prasmė, dėl kurios aš sutvėriau šią visatą, kad tu galėtum vystytis.
- Tu apie žmoniją? Tu nori, kad žmonija vystytųsi?
- Ne, ne, - tik tu. Aš šią visatą sutvėriau tau. Su kiekvienu nauju gyvenimu tu augi ir vystaisi, virsdamas visa apimančiu protu.
- Tik aš? O kiti?
Kiaušinis - Kitų nėra. Šioje visatoje daugiau nieko nėra. Yra tik tu ir aš.
- O visi žmonės Žemėje...
- Tai vis tu. Įvairūs įsikūnija į tave.
- Aš... aš – VISI?
- Būtent, - su pasitenkinimu užbaigiau ir patapšnojau tau per nugarą.
- Aš – kiekvoenas žmogus kada nors gyvenęs Žemėje?
- Ir kuris dar kada nors gyvens...
- Aš Abraomas Linkolnas? – nustebau.
- Ir Džonas Vilksas ButasSUP>*).
- Aš Hitleris.
- Ir milijonai jo aukų...
- Aš Jėzus?
- Ir kiekvienas jo pasekėjas...

Tu nutilai.

- Kaskart, kažkam sukeldamas skausmą, tu jį sukeldavai sau. Kaskart, kažkam darydamas kažką gera, darydavai sau. Kiekvieną laimingą ar liūdną buvimo Žemėje akimirką patyrei, ir patirsi, tu.

Tu susimąstei.

- Kodėl? – galiausiai paklausei. – Dėl ko visa tai?
- Todėl, kad vieną kartą tapsi tokiu kaip aš. Nes tu ir yra aš. Tu manęs dalis. Tu mano vaikas.
- Vaidinasi, ir aš Dievas? – nepatikliai paklausei.
- Ne, kol kas dar ne. Kol las tu tik užuomazga. Tu augi. Kai išgyvensi kiekvieną žmogaus gyvenimą Žemėje visais laikais, tu būsi pasirengęs gimti.
- Vadinasi, - priblokštas ištarei, - visa visata tai tik...
- Kiaušinis! – patvirtinau. – O dabar tau laikas į naują gyvenimą.

Ir aš išsiunčiau tave į kelią.


*) Džonas Butas (John Wilkes Booth, 1838-1865) – amerikiečių aktorius, 1865 m. balandžio 14 d. Fordo teatre Vašingtone nušovęs JAV prezidentą A. Linkolną.

Teologo košmaras
Religijos samprata
Pasaulio sukūrimas
Raselo arbatinukas
Ar yra gyvybė Marse?
Esu, vadinasi, mąstau
Monada, sielos grūdas
Ka ir Ba - dvasia ir siela
Demiurgai tveria pasaulį
Hun ir po, siela ir gyvybės syvai
Į komunizmą – atsisakant Dievo
Miręs Kristus kalba, kad Dievo nėra
Išsilaisvinti iš nuodėmės nusidedant?
Keliautojo autostopu gidas po galaktiką
Jonas Auksaburnis. Apie Susaną
Dvasininkų smaginimosi istorija
C. Lewis. Didžiosios skyrybos
Tikroji išvarymo priežastis
Nyčė: Dievo mirties idėja
Reinkarnacija krikščionybėje
Lilita: bjaurumų motina
Religiniai anekdotai
Filosofijos skiltis
Religijos sritis
Vartiklis