Mokslas ir prietarai
1872 m. gruodžio 26 d., aprašinėdamas kelis mediumų atvykimus, "Times" pabrėžė
ypatingą spiritizmo gyvybingumą ir jo poveikį net išsilavinusiems. Tačiau straipsnio autorius
visiškai ignoruoja kompetentingo mokslavyrio sero William Crookes šios tems nagrinėjimus, o
taip pat prof. Balfour Steward, maždaug prieš 18 mėn. rašiusį (Nature, 1871 m. liepos 27 d.):
"mokslo žmonės rodo per mažai noro tirti tvirtinimų pagrindą ir prigimtį, net kai juos
paliudija kompetentingi ir patikimi asmenys"
Gal jie pernelyg laikosi savo nešališkumo (su įsitikinimu, kad keistenybės savaime
pasibaigs) ir mano, kad tai nėra padori svarstymų tema. Neabejotinai, dauguma mokslininkų
turi savus uždavinius, kuriuos gali spręsti tinkamiau. Kaip bebūtų, mokslo ir spiritizmo
santykiai sudaro įdomią mokslo istorijos skyrių. Įdomus ir ryškus skirtumas tarp tono
mokslininkų, pripažinusių spiritizmą ir jį atmetusių. Kai kurie atmetusieji pasižymi iššaukiančia
arogancija. Net Faradėjus savo 1861 m. birželio laiške atsisakė jam įprasto nuosaikumo ir
mandagumo, kaip ir netaktiškas Huxley atsakymas į Dialektinės draugijos pakvietimą.
Čia bus siekiama parodyti, kaip to meto išsilavinę žmonės priėmė spiritizmą. Maždaug 1855
m. birželį seras David Brewster ir lordas Brougham dalyvavo dviejuose D.D.Home
seansuose. Apie pirmąjį iš D.Brewster dienoraščio: "Susėdome prie vidutinio dydžio
stalo
Netrukus stalas suvirpėjo
mūsų nurodymu virpesiai liaudavosi ir pasikartodavo
stalas pakilo, kai virš jo nebuvo jokių rankų.
Varpelis buvo padėtas
ant kilimo ir, kažkiek
pagulėjęs, suskambėjo, nors niekas jo nepalietė. Jis buvo padėtas į kitą vietą, taip pat ant
kilimo, ir jis atlėkė ir nusileido į mano ranką. Taip buvo ir lordui Brougham
Negalime to
paaiškinti ir negalima numanyti, kaip tai galima padaryti kokių nors mechanizmų pagalba"
[The Home Life of Sir D. Brewsler, by. Mrs. Gordon, 1869].
Tačiau tų pačių metų rugsėjį, D. Brewster parašė laišką į "Morning Advertiser", kuriame
teigė, kad dviejų seansų metu "mačiau pakankamai, kad įsitikinčiau, kad visa tai gali būti
padaroma žmonių rankų ir kojų pagalba" [1855 m. spalio 3 d.]. Iškart atsiliepė William
Cox, kurio viešbutyje vyko pirmasis seansas, ir Benjamin Coleman, nurodydami, kad D.
Brewster tvirtinimai visiškai skiriasi nuo išsakytų jiems seanso metu. Tad kitame laiške D.
Brewster pateikė išsamų seanso aprašymą (Morming Advertiser, 1855 m. spalio 12 d.):
"
Susėdome prie mažo staliuko; p. Home iš anksto paprašė mus apžiūrėti, ar nėra kokių
mechanizmų prie jo, ką padaryti, vienok, mes atsisakėme. Kai visų mūsų rankos buvo ant
staliuko, buvo girdimi garsai gausūs pabeldimai; ir pagaliau, kai mes atsistojome, man
pasirodė,kad nuo žemės kilstelėjo ir staliukas. To neketinu aiškinti, tačiau, labiau nei patikėti,
kad dvasios kėlė garsus, linkęs laikyti, kad beldė Home kojų pirštai, kurie buvo aktyvūs, kaip
buvo pastebėta kitą kartą
po kurio laiko p. Home išėjo iš kambario [Pastaba: p. Home
aiškino, kad jam prasidėjo smarkus kosulys ir jis išėjo nosinės] ir sugrįžo, matyt parengęs
įrangą veiksmams, kuriuos atseit atliko dvasios po dideliu apvaliu stalu, uždengtu audeklu,
po kuriuo niekam nebuvo leista pažvelgti
Mažas varpelis buvo padėtas ant žemės
prie mano kojos
Varpelis neskambėjo, bet perkeltas netoli p. Home kojos, greitai atlėkė ir
nusileido man į ranką
Kaip tie dalykai buvo atlikti nei lordas Brougham nei aš negalime
pasakyti, tačiau aš laikau, kad gali būti atliekami mechanizmų, pritaisytų prie p. Homo apatinių
galūnių".
Kaip matome, per kelis mėnesius nuostata pasikeitė, be to pastebimi ir prieštaravimai
(pirmame varpelis skambėjo, antrame ne).
1863 m. buvo išleista p. de Morgan knyga "Nuo materijos prie dvasios" su jos vyro parašyta
pratarme, turinčia prisipažinimą, kurį verta pacituoti:
"Esu tikrai įtikėjęs tuo, ką esu tiek matęs, tiek girdėjęs, tokiu būdu, kad nepatikėti
negalima, dalykais vadinamais".
Taigi de Morgan savo požiūrį grindžia Aristotelio maksima: "".
Home byloje Lione 1868 m. buvo skaitomos ištraukos iš šios pratarmės, taip pat
parodymus davė Cromwell Varley, Robert Chambers, dr. Gully ir kiti mokslinę reputaciją
turėję asmenys. Tai sukėlė prof. Tyndalio pasipiktinimą,
kuris parašė laišką į "Pall Mall Gazette"
(1868, gegužės 5 d.), kuriame priminė, kad kviečiamas Faradėjus iškėlė sąlygas, kurių Home
nepriėmė. Tvirtinimas nebuvo visiškai teisingas, kaip paaiškėjo paskelbus Faradėjaus ir sero
Emerson Tennant susirašinėjimą, iš kurio aišku, kad Faradėjus buvo iš anksto įsitikinęs, kad
"reiškiniai" tėra apgavystės ir neslėpė savo nuomonės.
1869 m. sausio mėn. Londono Dialektinė draugija sudarė komitetą šių reiškinių tyrimui.
Komitetą sudarė apie 30 asmenų, iš kurių pažymėtini A. R. Wallace, Serjeant Cox, Charles
Bradlaugh, H. G. Atkinson, dr. James Edmunds, keletas kitų gydytojų bei chirurgų. Komitetas
bendradarbiauti kvietė prof. Huxley bei G. H. Lewes, tačiau tiedu atsisakė, antrasis
pareikšdamas, kad "jie [tie reiškiniai] manęs nedomina
. turiu geresnių užsiėmimų" [iš
Dialektinės draugijos ataskaitos]. Komitetas dirbo 18 mėn. Gauta daugybė paliudijimų, žodinių
ar rašytinių, iš laikiusių tuos reiškinius tikrais, tačiau komitetas atkreipė dėmesį, kad
"beveik negavome įrodymų iš laikiusių juos apgavyste bei iliuzija".
Komitetas paskelbė, kad nemažai jo paties narių susidūrė su įvairiomis reiškinių fazėmis,
nedalyvaujant jokiam mediumui, ir kad atrodo patvirtinamas garsų atsiradimas bei sunkių
daiktų judėjimas nenaudojant mechaninių įtaisų ar tiesiogiai veikiant raumenų jėga. Komitetas
padarė išvadą (iš Ataskaitos, kurią, vis tik, matyt, pasirašė ne visi komiteto nariai):
"Atsižvelgiant į daugelio liudytojų aukštą padėtį ir intelektą,
nesant apgavystės įrodymų,
atsižvelgiant didelį žmonių visuose visuomenės sluoksniuose ir visame civilizuotame
pasaulyje tikėjimą jų antgamtiška kilme bei faktą, kad joks filosofinis jų paaiškinimas dar
nepateiktas.
tema verta rimtesnio ir kruopštesnio tyrinėjimo nei iki tol buvo".
Pakomitečio nr.1 stebėjimas buvo sėkmingiausias (nors jo tiksli data Ataskaitoje nepateikiama):
"trumpiau nei per minutę stalas, niekieno neliečiamas, pajudėjo 4 kartus;
pirmąkart apie 5 colius į vieną pusę, tada apie 12 colių į priešingą, o tada vėl atitinkamai 4 ir 6
colius
. Tada stalas buvo kruopščiai apžiūrėtas, apverstas ir išrinktas, tačiau nieko
neatrasta, kas įtakotų reiškinį. Bandymas buvo atliekamas esant pilnam dujų apšvietimui virš stalo".
Tačiau įdomu, kad po šio sėkmingiausio "įrodymo", tik du kiti stebėjimai buvo atliekami,
abu nesėkmingi ir dalyvaujant mažesniam narių kiekiui. Kodėl jie buvo nutraukti nesiekiant
geriau pažinti naujos jėgos apraiškas. Kaip bebūtų, Dialektinės draugijos atliktas darbas buvo
reikšmingas, nes vienoje vietoje surinko nemažai asmeninių patirčių užrašų. Tačiau,išskyrus
dr. Edmunds Mažumos ataskaitą, nėra jokių kritinio medžiagos vertinimo pėdsakų ir komiteto
išvados turi mažai įtakos. Kaip bebūtų, išskyrus tik W. Crookes veiklą, iki 1882 m. tai tebuvo
vienintelis sistemingo tyrimo bandymas, atliekamas žmonių su tam tikru moksliniu pagrindu.
Tačiau jie nieko nepaskelbė moksliniuose leidiniuose. Dr. Wallace "Antgamtiškojo
moksliniame aspekte" (1866) susilaiko nuo savų vertinimų ir pasitenkina tik kitų vertinimais.
Reikia paminėti dr. Carpenter, kuris apie 12 m. nepraleisdavo jokios progos, leidžiančios
tirti "aukštesniuosius spiritizmo reiškinius". Tačiau jis visada atsisakyti dalyvauti seansuose,
vykstančiuose tamsoje, arba tirti reiškinius, vykstančius po stalu. Jis šios rūšies reiškinius
buvo linkęs nurašyti kaip apgavystes, daugeliu atvejų net nebandydamas paaiškinti, kaip ta
apgavystė pasireiškia. Jo kriticizmas buvo su aiškiai išreikštu egoizmu ir išankstiniu
nusiteikimu (žr. jo straipsnius "Quarterly Review", 1853 m. rugsėjo ir 1841 spalio nr.; jo
paskaitas apie mesmerizmą, išleistas 1877 m.)
1870 m. "Quarterly Journal of Science" liepos numeryje W. Crookes paskelb4, kad
pradeda sistemingai tirti spiritizmo reiškinius. 2-3 m. jis jame skelbė straipsnius, daugiausia
skirtus pas Home stebėtoms apraiškoms aptarti.
1873 m. p. Volckman seanso su mediume Cook metu sugriebė "Katie" dvasią, šiai
vaikštant po kambarį. Jis pajuto tvirtą ir besipriešinantį riešą ir jį laikė, kol dvasia ir kiti du
dalyviai privertė jį paleisti. P. Volckman pareiškė, kad mano, kad tai buvo pati mediumė,
užsimaskavusi dvasia. W. Crookes laikė būtina įsiterpti į prasidėjusią diskusiją laikraštyje.
Savo pirmajame laiške jis pareiškė įsitikinimą dvasios egzistavimu, nes pats seanso, vykusio
p. Luxmoore name, metu "Katie" stovint prieš jį už užuolaidos aiškiai girdėjo ponios Cook
kūkčiojimus ir dejavimus (Spiritualist, 1874 m. vasario 6 d.). To nepakako, ir kituose dviejuose
laiškuose jis pateikė papildymus. P, Cook W. Crookes namuose surengė keletą seansų, su
elektros apšvietimu, kad būtų galima nufotografuoti "Katie". P. Cook gulėjo ant grindų už
užuolaidos, jos galva buvo apmuturiuota skara. Atseit, "Katie" ir p. Cook vienu metu galėjo
matyti 7-8 asmenys, tačiau mediumės veido nesimatė. Net vienoje nuotraukoje jos kartu,
tačiau ir joje "Katie" užstoja p. Cook galvą (žr. "Spiritualist", 1874 m. balandžio 3 d. ir birželio 5 d.).
Tačiau reikia pripažinti, kad nuotraukose "Katie" iš tikro turi panašumų su mediume.
Neįtiko net pranešimai apie seansus kovo 29 d. ir gegužės 21 d. Pirmojo metu "Katie" kelis
kartus palietė W. Crookes ranką, o paskutinio metu jis matė ir girdėjo besikalbančias abi
figūras. Tad lygtai tai buvo ir dvi atskiros esybės, tačiau tie tvirtinimai neįtikino net įtikėjusius
spiritualistus (žr. 1874 m. laiškus į "Spiritualist" ir "Medium"). Tiesa, vieno seanso metu kovo
mėn. Cromwell Varley sujungė mediumės rankas su galvanometru. Jo nenutrūkstami
parodymai liudytų, kad mediumė nebuvo atjungta nuo laidų seanso metu, kurio metu "Katie"
pasirodė susirinkusiems. 1874 m. kovo 20 d. numeryje redaktorius Harrison įdėjo savo
komentarus, pagal kuriuos "Katie" nebuvo p. Cook. [ iš tikro, ponia Corner (p. Cook) buvo
demaskuota bandanti apsimesti dvasia 1880 m. sausio mėn., žr. vasario mėn. "Spiritual
Notes" bei sausio bei vasario mėn. "Spiritualist" ].
Modifikuotą minėtą bandymą W. Crookes atliko su kita mediume, p. Fay. Seansas buvo
atliekamas W. Crookes laboratorijoje. Galvanometro parodymai liko pastovūs kokias 8 min., o
tuo metu judėjo įvairūs daiktai. Vėliau galvanometro parodymai nukrito iki nulio ir mediumė
rasta nusilpusi. Mediumė galėjo žinoti apie tokio pobūdžio testus ir sujungti kontaktus mažos
varžos rite. Mat užteko, kad jos rankos būtų arti kontaktų W. Crookes trumpalaikio patikrinimo
metu.
Literatūra:
F. Podmore. Modern Spiritualism: A History and a Criticism, 2 vols, 1902
Žemaičių epas
Anglų mesmeristai
Vainiko simbolika
Anglija: Spiritualizmo apžvalga
Mesmeras ir jo mokiniai
Kur randasi siela?
Vilkolakiai Viduramžiais
K. Jungas ir alchemijos atgimimas
Arba-arba: spiritualizmo šaknys
Hipnozė ir Frenologija
F.Šuonas. Kas Saulė, o kas Mėnulis?
Indipascha gydo ir išpildo troškimus
Sekminės: Žydėjimo, vešėjimo ir santarvės dienos
21 a. mokslo idėjos ir švietimas
Froidas. Totemas ir tabu. Tabu ir jausmų ambivalencija
M. Strijkovskio lietuvių dievų sąrašas
Ezoterinės tradicijos riboženkliai
Paranoja skverbiasi giliai
Velnių muziejus Kaune
Astrologija ir visuomenė
Ugnies kultas Rusijoje
Laikrodžiai mūsų kūne
Slidi sąmokslo teorija
Sniego karalienė
Papročių paskirtis
Vūdū ištakos
Filosofijos puslapis
Mitologijos puslapis
Egzistencializmas
NSO puslapis