Harry Houdini mirtis

Legendinis iliuzionistas Harry Houdini1) (1874-1926) tvirtina, kad gimė 1874 m. balandžio 24 d. Apletone (Viskonsino valst., JAV). Iš tikro tai buvo  Erich Weisz’as, gimęs 1874 m. kovo 24 d. Budapešte, Vengrijoje. Jis tik užaugo Apletone kaip vienas iš 7-ių rabino Mayer Samuel Weisz’o ir jo žmonos Cecelia vaikų. O mirė 1926 m. spalio 31 d. (t.y. per Helovyną) Detroito (Mičigano valst.) Grace ligoninės 401 palatoje, oficialiai „uždegimo dėl plyšusio apendicito“. Ir paskutiniąsias iliuzionisto dienas vis dar gaubia paslaptis, o už paskutinio veiksmo uždangos slypi sąmokslo teorija.

Daugeliui gerbėjų buvo sunku tuo patikėti. Galų gale, „iššūkis mirčiai“ buvo būdingas H. Houdini pasirodymų elementas. Kai jis pradėjo savo karjerą 1894 m., „jo magija [nebuvo] labai sėkminga“, tačiau H. Houdini „netrukus atkreipė dėmesį į savo žygdarbius pabėgti panaudojant antrankius“. Jo pabėgimo įgūdžiai priskiriami „ir jo nepaprastai jėgai, ir lygiai taip pat neįtikėtinam gebėjimui atrakinti spynas“. Jis perėjo nuo antrankių ir tramdomųjų marškinėlių prie užrakintų, vandens pilnų cisternų ir sandarių pakavimo dėžių. Jo pabėgimo pasirodymai galiausiai įtraukė sudėtingus rekvizitus, tokius kaip jo garsioji Kinijos vandens kankinimų kamera ir pieno cisterna.
J. Dempsey prieš H. Houdini Šiame viešame pasirodyme sunkiasvoris boksininkas J. Dempsey rengiasi smogti Hudiniui, kurį laiko lengvasvoris boksininkas B. Leonard’as

Tad žmonėms buvo sunku patikėti, kad plyšęs apendiksas gali nusinešti gyvybę žmogui, kuris taip dažnai scenoje, regis, pats apgaudinėja mirtį. Ir žmonės pradėjo ieškoti kitų paaiškinimų nei oficiali mirties priežastis. JAV pereinant į 20 amžių, amerikiečiai dažnai ieškojo aiškių nelaimių paaiškinimų, mieliau suversdami kaltę vienam „kaltininkui“, o ne sutikdami su nepaaiškinamu dalyku. Kažkas privalėjo būti atsakingas, ir tai atvedė prie populiarių atpirkimo ožių paieškų. Amerikiečiai troško labiau sensacingos istorijos, pirštu aiškiai parodančios kaltininką. Ir jiems buvo pasiūlytos dvi mirties versijos: a) kurioje figūravo paslaptingas žmogus; b) kuri darė užuominą į grėsmingą sąmokslą.

Žmogus, „užmušęs“ H. Houdini

Pagal supaprastintą versiją jam smarkiai smogė į pilvą – tačiau smogusio tapatybė nėra plačiai žinoma, todėl atsirado daugybė mitų ir prasimanymų. Kai kurie sako, kad smūgiuotojas buvo profesionalus boksininkas (iš tikro, jis nebuvo), o kiti teigia, kad jis buvo sukčių ar spiritistų pasamdytas smogikas (apie tai irgi nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų). Ir keista, kad apie J. Gordon Whitehead’ą yra labai mažai informacijos.

Žinome, kad incidento metu Whitehead’as buvo McGill’o un-to studentas. H. Houdini prieš kelias dienas skaitė paskaitą tame universitete ir pakvietė kai kuriuos studentus aplankyti jį spalio 22 d. jo persirengimo kambaryje netoliese esančiame Princesės teatre.

Kažkuriuo metu atvyko studentas J.G. Whitehead’as, ir paklausė H. Houdini, ar tiesa, kad jis gali atlaikyti stiprų smūgį į pilvą – atseit, apie tai magas tariamai buvo pasisakęs viešai. H. Houdini, tuo metu sėdėjęs atsilošęs, pasakė, kad tai tiesa. Tada Whitehead’as staigiai sudavė „keturis ar penkis siaubingai stiprius, tiksliai nutaikytus smūgius“, net nespėjus magui pasiruošti. Dėl tų smūgių H. Houdini patyrė didelį skausmą, kuris tebesitęsė ir kitomis dienomis. Jau po dviejų savaičių jis mirė. Tačiau kas nutoko Whitehead’ui?

Išsamiausią tyrimą galima rasti Don Bell’o knygoje „Žmogus, „užmušęs“ H. Houdini“ (2005). Jis rado vienintelę J.G. Whitehead’o nuotrauką. Ir vis tiek apie jį informacijos mažai. Ir ta į palieka daug erdvės įtarimams, spėjant, kad Whitehead’as galėjo būti ne tik impulsyvus koledžo studentas... ir kad jis galėjo veikti ne vienas.

Kas galėjo norėti H. Houdini mirties?

20 a. pradžioje spiritualizmas buvo dideliu verslu. 19 a. pabaigoje Amerikoje šmėkščiojo mirties šešėlis. Pilietinis karas nusinešė daugiau nei 620 tūkst. gyvybių – ir žmonės troško užmegzti ryšį su savo prarastų artimųjų sielomis ir išsaugoti pomirtinio gyvenimo viltį. Kaip pranešama, 11 mln. žmonių dalyvavo seansuose, o 35 tūkst. užsiėmė spiritualizmo praktika, kuri buvo labai pelninga, tad į ją plūdo ir visokie nesąžiningi veikėjai.

H. Houdini nekentė spiritualistų, tad savo misija laikė juos demaskuoti, pvz., jis demaskavo mediumę Mina Crandon2), labiau žinomą kaip Margery. Ji patraukė jo dėmesį, nes buvo favoritė „Scientific American“ 2500 dolerių premijai gauti. Ir kai toks garbingas leidinys siūlo tokią didelę tiems laikams sumą, - dėl tokių pinigų galima ir nužudyti! H. Houdini buvo vertinimo komiteto nariu, o taip pat jis išleido ją diskredituojančią brošiūrą ir net surengė viešą jos pasmerkimą (ir viską už savo pinigus!). Dėl tokio užsidegimo jis netgi prarado draugystę su rašytoju A.K. Doiliu, pasišventusiu spiritualistu.

H. Houdini pastangos taip pat smarkiai sumažino organizuotų nusikalstamų grupuočių, kurios pelnėsi iš nereguliuojamos spiritualizmo pramonės, išnaudojančios gedinčius žmones, pajamas. Tai leido spėti, kad J.G. Whitehead’as vykdė jų užsakymą. W. Kalush’as3) ir L. Sloman’asė) knygoje „Slaptas Houdini gyvenimas“ (2006) eina dar toliau, teigdami, kad H. Houdini greičiausiai buvo palaipsniui nunuodytas, nes, atseit, spiritualistai taip anksčiau nutildydavo savo priešininkus. Jie remiasi, kad H. Houdini skrodimas nebuvo atliktas, taigi, jo mirties priežastis niekad nebuvo oficialiai patvirtinta.

Kaip iš tikro mirė H. Houdini?

J.G. Whitehead’o smūgiai tiesiogiai nesukėlė apendicito trūkio. Siekiant nužudyti žmogų, sumušti jo apendicitą būtų prastas planas. H. Houdinis sėdėjo, kai Whitehead’as jam trenkė. Kodėl? Kadangi prieš kelias dienas per spektaklį spalio 11 d. jis, atlikdamas savo kiniškos vandens kankinimo kameros pasirodymą, susilaužė kairę kulkšnį ir „šlubavo viso likusio pasirodymo metu“. H. Houdini buvo Monrealyje, nepaisant to, kad jo gydytojai tam nepritarė. Nusprendęs, kad „šou turi tęstis“, jis nusprendė pats vienas savo skausmą, todėl ir sėdėjo savo persirengimo kambaryje, kai apsilankė McGill’o un-to studentai.

H. Houdini pasinaudojo smūgių dingstimi, norėdamas nuraminti save ir susirūpinusią žmoną Bess, ir tęsė kelionę į Detroitą, ignoruodamas tikrąją savo simptomų priežastį – plyšusį apendiksą, o ne patirtus smūgius. Jo ryžtas
Bess spiritizmo seanse Besė spiritizmo seanse Los Andžele 1936-ais bando susisiekti su vyru
atlikti pasirodymą reiškė, kad jis delsė ieškoti medicininės pagalbos tol, kol tai tapo per vėlu. Kai chirurgai pašalino jo apendiksą, infekcija jau buvo išplitusi per toli.

Ar H. Houdini mirtis iš tikro buvo jo pabaiga?

Nepaisant daugybės kryžiaus žygių prieš spiritualistus, H. Houdini vis tik neatmetė gyvenimo po mirties galimybės. Ir jei kas nors galėjo tęstis pasibaigus jo širdies plakimui, tai buvo jo meilė Bess, mergina iš Coney salos5), kuri pavergė jo širdį ir tapo scenos asistente bei atsidavusia bendražyge visam gyvenimui.

H. Houdini ir jo žmona iš tikrųjų eksperimentavo su anapusiniu spiritizmu, kai nusprendė, kad pirmasis iš jų mirs, jis bandys bendrauti iš už kapo su išgyvenusiu. Jie sugalvojo slaptą kodą, kurį žinojo tik jie: išgyvenęs partneris kasmet dalyvaus seansuose su skirtingais mediumais, tikėdamasis rasti tą, kuris tikrai galėtų pasiekti mirusiuosius ir perduoti slaptą žinią, kurią žinos tik jo miręs mylimasis.

Likęs gyvas sutuoktinis turėjo tikėtis išgirsti: „Rozabelė – atsakyk – pasakyk – melsk atsakymo – žiūrėk – pasakyk – atsakyk – atsakyk – pasakyk“. Pirmasis žodis buvo „Mieloji Rozabele“ dainos, kurią pora atliko pirmosiomis savo kelio kartu dienomis Coney saloje, pavadinimas, kiti kodiniai žodžiai buvo „mentalinėms“ jų pasirodymų dalims, kur kiekvienas žodis atitiko raidę, šiuo atveju rašant „BELIEVE“.

Visus 10 m. po H. Houdini mirties, Bess surengdavo kasmetinius seansus, tačiau ji niekada neišgirdo šios frazės ir, galiausiai, prieš savo mirtį 1943 m. Bess Houdini paskelbė, kad eksperimentas nepavyko. Tad, greičiausiai, po mirties neišgyveno jokia mago dalelė.

1) Haris Hudinis (Erik Weisz, žinomas Harry Houdini pseudonimu, 1874-1926) – žydų iš Vengrijos kilmės amerikiečių iliuzionistas, išgarsėjęs savo „išsilaisvinimo“ pasirodymais. Šeima į JAV persikėlė 1878 m. Pirmąjį pasirodymą atliko būdamas 9-rių metų, tai buvo pratimai ant trapecijos. 1891 m. Weiss pradėjo užsiiminėti profesionalia magija ir prisistatinėjo kaip Harry Houdini (1913 m. jis ir oficialiai pasikeitė vardą).  1893 m. vedė Wilhelmina Beatrice (Bess) Rahner, vėliau visą laiką buvusia jo asistente scenoje. 1919 m. Hudinis tapo „Martinka&Co“, didžiausios JAV magijos kompanijos, prezidentu. Dalį savo triukų Hudinis aprašė knygose. „Antrankių paslaptys“ (1907) jis atskleidė įvairius metodus, kaip atrakinti antrankius ir spynas teisingai naudojant jėgą, kaip įsinešti paslėptus visrakčius, kaip smulkius raktelius praryti ir vėliau atryti ir kita. Jis dalyvaudavo spiritizmo seansuose, dažnai kartu pasikvietęs policininką ir žurnalistą, ir taip demaskavo ne vieną šarlataną. 

2) Mina Krandon (Mina "Margery" Crandon, 1888-1941) – amerikiečių mediumė, sakiusi, kad bendrauja su mirusiu broliu V. Stinsonu. Ji tapo žinoma, kai jos tariamus paranormalius įgūdžius išgarsino A.K. Doilas, o magas H. Hudinis juos paneigė. Jos gyvenimas gana plačiai išdėstytas magijos ir parapsichologinėje literatūroje.

3) Viljamas Kalušas (William "Bill" Kalush, g. 1965 m.) - amerikietis, magijos tyrinėtojas. Įsteigė „Conjuring Arts Research Center“ ir yra magijos istorijos žurnalo „Gibeci?re“ leidėjas.

4) Laris Slomanas (Larry "Ratso" Sloman, g. 1950 m.) - amerikiečių rašytojas. Yra parašęs „Reefer Madness“ (1979) apie marihuanos vartojimą JAV. Su magijos istoriku V. Kalušu parašytame „Slaptame Hudinio gyvenime“ iškelia galimybę, kad Hudinis galėjo būti nužudytas spiritualistų užsakymu ir ragino palikuonius atlikti velionio ekshumaciją. Su magu D. Blaine taip pat parašė „Paslaptingasis nepažįstamasis“ (2002), pusiau biografinę, pusiau istorinę knygą.

5) Koni-Ailendas - pusiasalis (buvusi sala) pietiniame Brukline, kurio pavadinimas kilęs iš iškraipytų olandų kalbos žodžių „Konijn Eiland“ – „Triušių sala“. Jo ilgis – apie 4 km, o pakrante tęsiasi Rogelmano promenada. Čia randasi Niujorko akvariumas. Nuo 1880 iki Antrojo pasaulinio karto čia buvo pamėgta pasilinksminimų ir laisvalaikio praleidimo vieta su daugeliu atrakcionių.

Lėlininkai
Anglų mesmeristai
Mokslas ir prietarai
Slidi sąmokslo teorija
Hipnozė ir Frenologija
Astrologija ir visuomenė
Kas tas grafas Kaliostras?
A. Jampolskaja. Mirtis ir kitas
Arba-arba: spiritualizmo šaknys
Galingiausias pasaulio žmogus?
A. Kamiu. Apmąstymai apie giljotiną
J. Blavatskaja. Mirties ir Šėtono klausimu
Ezoterinės tradicijos riboženkliai
Reichas: debesų sklaidytojas
Šnipas gali būti visai ne tas
Žodžio galios sąvoka 13 a.
Astrologija ir visuomenė
K. Jungas ir mandala
Botino - žvitrioji akis
Extreme: Prieš mirtį
Vartiklis
NSO.lt