Šiuolaikinė jaunųjų arabų literatūra

Arabų jaunieji rašytojai, kaip ir visame pasaulyje, turi sunkumų pasiekti skaitytojus. Leidyklos labiau linkę leisti žinomų autorių kūrinius; tik retos jų rizikuoja spausdindami jaunuosius rašytojus, tačiau tai retai atsiperka. Jiems lieka įvairūs fondai: yra įsteigtos premijos jauniesiems prozininkams, rašantiems arabų kalba (Libane, Egipte, Kuveite,...). Vis tik daugeliui belieka Internetas. O jų kūrinių tematika labai įvairi: nuo buitinių vaizdelių iki politinių ir filosofinių temų.

Libaniečio Fathi Nasibo apsakymas „Naujas rytas“ – nedidelis rašytojo gyvenimo epizodo aprašymas. Su liūdnos ironijos doze jis rašo, kaip niekaip neįstengia pataisyti savo paskutinio apsakymo, „keikdamas arabų kalbos mokytoją, jame įžvelgusį būsimą dovaną“. Apsakymo struktūra primena užrašus dienoraštyje. Be to, po apsakymo tekstu Muchamedas Ibrahimas Machrusas yra pateiktos jumoristinio pobūdžio pastabos, paaiškinančios reikalus pagrindinio veikėjo šeimoje. Pvz., rašoma, kaip jis su žmona planuoja vakarienę draugams, o pastabose nurodo, kad „Uidadė ir jos vyrelis – nuobodžiausi sutuoktiniai žemėje! Tačiau mano žmonai jie patinka. Tikriausiai todėl, kad Uidadė nėra daili. Ji niekad neleistų į namus įžengti gražiai moteriai.“

Visai kitoks forma ir turiniu irakiečio Muchamedo Ibrahimo Machruso (g. 1973 m. Egipte; jo pirmas kūrinys paskelbtas 2005-ais) trumpas apsakymas „Autobusas“, kuriame pateikiama paprasto darbininko, autobuso konduktoriaus istorija. 30 m. dirbęs šį darbą, jis buvo liudininku ne tik žmonių likimų, bet ir pasikeitimų šalyje bei visame pasaulyje. Jis prisimena kaip kartu su visais ėjo į protesto akcijas, kaip išgyveno krizę, kaip galvojo, kas iš tikro vadovauja bin Ladeno veiksmams. Prieš jo akis – milijonai autobuso nr. 6 keleivių. Kitas jo apsakymas „Rudens amžius“ apie 50- mečio meilę 25-metei, jo skyriaus bendradarbei. Netikėtai kilę jausmai kelia liūdesį ir sumaištį. Ir nors mergina priima jo meilę, herojus nepaliauja savęs klausinėjęs: ar gali būti kas bendra tarp rudens amžiaus vyriškio su pavasario amžiaus mergina?
M.I. Machrusas – ir kelių romanų autorius, kurių žinomiausias „Azizas“ – apie Azizo gatvę, su savo atmosfera ir paslaptimis. Pagrindinis veikėjas bando suprasti save per gatvės įvykius.

Egipto prozininkas Ibrahimas Fargalis (g. 1967 m.) dirba žurnalistu Kuveito „al-Arabi“ leidinyje. Jo „Šilkinių pirštų šventovė“ – romanas-fantazija, kuriame susipina trys siužeto linijos, veikia paslaptingas rankraštis, jo autorius ir piratai. Jaučiamas europietiškos literatūros įtaka: patrauklus pavadinimas, siužetas, nesudėtinga kalba.

Irakietis poetas, prozininkas ir dramaturgas Achmadas Saadaui (g. 1973 m.) yra parašęs 3 romanus: „Graži šalis“ (2004), „Iš tikro jis svajoja, meldžiasi arba miršta“ (2008) ir „Frankeinšteinas Bagdade“ (2013) – šio siužetas nemaža dalimi atkartoja M. Šeli siužetą. Vienas jo herojų 2005-ais gyvena Bagdade. Po sprogimų jis renka žuvusiųjų palaikus ir iš jų sukuria naują būtybę, pradedančią ieškoti kaltų už žūtis. Pavaizduojama miesto gyvenimas baimėje dėl nežinomybės, kai žmonės negali susitelkti prie nusikaltėlį.

Muchamadas Rabii. Merkurijus Egiptietis Muchamadas Rabii (g. 1978 m.) Kairo un-te gavo inžinieriaus išsilavinimą. Jis kelių romanų autorius. Vienas paskutinių „Merkurijus“ turi ryškius antiutopijos požymius. Alternatyvios istorijos įvykiai vystosi po 2011 m. revoliucijos. Pagrindinis veikėjas policininkas tampa baisių permainų šalyje liudininku: betvarkė, žudynės, plėšimai. Liaudies pasipriešinimas kovoja su neaiškiomis mistinėmis jėgomis, siekiančiomis sukurti dar didesnį chaosą.

Šachlia al-Udžaili (1976) iš Sirijos dėsto arabų literatūrą Jordanijoje. Ji išleido apsakymų rinkinį „Al- Mašrabija“ (2005) bei kelis romanus: „Katės akis“, „Persiškas kilimas“, „Dangūs prie mūsų namo“ – šis istorinis, apimantis laikotarpį nuo 19 a. vidurio iki mūsų laikų, veiksmui vykstant Jordanijos sostinėje Amane, pristatant įvairius miesto gyventojų sluoksnius. Pagrindinis veikėjas siras, į Amaną atvažiavęs į motinos laidotuves, susipažįsta su palestiniečiu, išsiaiškindamas, kad kadaise jų seneliai draugavo, tačiau vėliau karai juos išskyrė. Pagrindinė mintis – globalios nelaimės negali užgožti atskirų žmonių kančių.

Sudanietis Chamidas an-Naziras (g. 1975 m.) dirba žurnalistu. Jo pirmas romanas 2014 m. iškart sulaukė premijų. Antro romano „Gėrimų pardavėjo pranašystė“ veiksmas vyksta 7-me dešimtm. – tai Eritrėjos kova už nepriklausomybę su meilės linija.

Irakietis Chazimas Kamalis ad-Dinas (g. 1954 m.) užsiima moksline veikla, skaito paskaitas Europos un- tuose. Ilgą laiko buvo teatro „Sachara 93“ direktorius. Kuria apsakymus ir romanus, kurių naujesniame „Sudykumėję vandenys“ pasakoja savo vardu, tačiau romano herojų, žinomą režisierių nužudo – ir po mirties jis užmirštamas. „Sudykumėję vandenys“ – jo nufilmuoto filmo pavadinimas; filmas gavo S. Huseino vardo premiją, tačiau filmas, kritikuojantis Sadamo Huseino režimą buvo tiek cenzūruotas, kad jo prasmė visai pasikeitė. Siužeto ašis – režisieriaus mirties paslaptis.

Apibendrinant galima pasakyti, kad jaunieji arabų autoriai renkasi žanrus, jau pamėgtus europiečių kolegų. Naujas formas įgauna istorinis romanas; antiutopijos nėra būdingos arabų literatūrai, tačiau jos irgi skinasi kelią. O viena pagrindinių temų lieka kova, ar tai būtų su režimu, ar tai su mistinėmis jėgomis. Ir dabar jau retai apsiribojama viena siužetine linija. Be to, dauguma kūrinių parašyti lengvu stiliumi, be būdingų klasikinei arabų literatūrai „pagražinimų“, vaizdingų ir sudėtingų palyginimų.

Susipažinimui su arabų literatūra dabar siūlome minėtą apsakymą „Autobusas“. Ateityje ketiname pateikti ir daugiau šiuolaikinės arabų literatūros kūrinių.

Muchamedas Ibrahimas Machrusas. Autobusas

Jis prastumdė žmones ir radęs laisvą vietą, atsisėdo, kad leistų pailsėti kūnui.

Jau per 30 m. jis važinėja autobusu nr.6. Kaip kadaise jis džiaugėsi nauja uniforma, tapusia jo paties dalimi!

Ilgus metus jis ir pagalvoti negalėjo, kad kažkada svajos, kad galėtų leisti pailsėti savo pavargusioms kojoms. Anksčiau jis buvo sklidinas energijos, visa šalies istorija praėjo jam būnant šiame autobuse... Džiugesys dėl nacionalizacijos... Jis su tauta dalijosi svajonėmis apie ateitį, jis sutiko milijonus žmonių, matė milijonus veidų, prisiminė krizę... Tą dieną jis iššoko iš autobuso, plėšė bilietus, kurie išsilakstydavo vėjyje kaip netikėtai pasipylusios viltys. Visą savaitę jis liko be darbo. O kai, pagaliau, grįžo, jį įpareigojo kompensuoti visą bilietų vertę. Tada jam padėjo kolegos. Jis neišėjo iš darbo, neliko gatvėje, kaip ir visi kiti, reikalavę permainų, džiaugęsi kova, atmesdami pralaimėjimą.

Mokiniai, seniai, jaunuoliai, vyrai, gėjai, prostitutės... Visi jie praėjo pro jį. Jis prisiminė, kaip viena naktinė plaštakė kartą pasikvietė pas save, o jis griežtai atsisakė – jo žmona nėščia, jis nenori! Ir be to, tai nuodėmė!

Ir antrąkart jis plėšė bilietus, mesdamas juos vėjui, tačiau tąkart bilietų vertę padengė pats. Autobusas Bagdade

Visą savo gyvenimą, o greičiausiai nuo tada, kai jį paskyrė konduktoriumi, jis nemokėjo už pravažiavimo bilietus, išskyrus tuos, kuriuos suplėšė revoliucinių pakilimų metu... ir. kaip daugelis. jis kankinosi dėl klausimo: kada ateis lemiama valanda?

Beprotybė, demonstracijos... žmonės-marionetės ir turintys savo nuomoę bet kuriuo klausimu... Viskas baigėsi. Ir jis, regėdamas sugrįštančius karius, svajojo, kad jam išaugtų sparnai, galintys jį nunešti tolyn.

Jis tylėdamas stebėjo tai, kas vyksta, nepriimdamas taikaus susitarimo, bet ir neišsakydamas savo nuomonės, kuri niekam nerūpėjo. Jis padrąsindavo pora frazių suklupusį keleivį ar palinkėdavo sėkmės moksleiviams, skubantiems į egzaminą, kartais paaiškindavo egzaminų klausimus, o tada laukdavo, kokie buvo įvertinamai.

Kartais jo prognozės pasiteisindavo. Taip pat jis mėgavosi stebėtojo vaidmeniu. Kolegos žinojo, - daugelis prie to priprato, - kad namo jis grįšta bet kuriuo pro šalį važiuojančiu autobusu. Jo galvose dar sukosi pokalbiai, neleidžiantys užmigti – gyvenimas tapo sudėtingu... asfaltas sugadino žmones... Sadamas neteisus,... žinoma neteisus, tačiau ką padarysi?!.. neįmanoma… kas užvaldo milijonus?.. Sado Hosni1) mirtis arba šeicho Jasino2) mirtis… mes valdom tautą ir vedam ją į pražūtį vardan vieno žmogaus...

Neįmanoma! Tai beprotybė!

Kas smogs Irakui, smogs varakams3).

Tuo momentu jis ir pats nežinojo, kodėl jam į galvą atėjo žodis „varakas“, tačiau iš sielos gelmių nusijuokė.

Bin Ladenas, už kurio stovi Amerika... Iranas ar Sirija... arba varakas... Ach!

Į tikrovę jį sugražino ranka, uždėta ant pečių. Jis pakėlė galvą ir prieš save išvydo seną draugužį. Kiek sunerimęs tasai ištarė: „Bilietą, prašau... bilietą“.

Jis juk įprato važinėti nemokėdamas už pravažiavimą. Jis iš kišenės išsitraukė pinigų, įdėjo į ranką draugužiui ir iš jo paėmė krepšelį su bilietais. O tada jis plėšė tuos bilietus trečią kartą gyenime ir mėtė juos per langą.

Keleiviai nuostaboje. Draugužis stovėjo greta, plodamas delnais ir netikėdamas savo akimis. O jis ėmė kosėti iš juoko.

O autobusas nr.6 pravažiuoja pro jį. Tarsi taip bus visada.

1) Čia greičiausia turimas omenyje Sadamas Huseinas (1937-2006) – Irako politikas ir valstybės veikėjas, prezidentas (1979–2003) ir premjeras (1979–1991 ir 1994–2003 m.). 2003 m., į Iraką įsiveržus JAV ir Didžiosios Britanijos karinėms pajėgoms (įtarus, kad S. Huseinas siekia sukurti masinio naikinimo ginklą), balandžio mėnesį jis buvo nuverstas ir ilgai slapstėsi, kol gruodžio 13 d. buvo sugautas ir suimtas; 2006 m. pripažintas kaltu nusikaltimais prieš žmoniją ir nuteistas mirties bausme pakariant.

2) Achmedas Jasinas (Sheikh Ahmed Ismail Hassan Yassin, 1937-2004) – Palestinos imamas, politikas, vienas HAMAS įkūrėjų ir dvasinių lyderių. 2003 m. Izraelis bandė nužudyti HAMAS vadovus (kartu ir A. Jasiną), tačiau jis per po šios operacijos liko gyvas. Žuvo 2004 m. kovo 22 d. žuvo Gazos sektoriuje kai invalido vežimėliu išvažiavo iš mečetės nuo raketos, paleistos iš Izraelio malūnsparnio.

3) Varakas - „kanceliarijos darbuotojas“ arba „popieriaus gamintojas“. Tradicinės jo reikšmės islame reiškia raštininką, leidėją, spaustuvininką, notarą...

Šachlia al-Udžaili       Chazimas Kamalis ad-Dinas. Sudykumėję vandenys       Achmadas Saadaui

Taip pat skaitykite:
Japonų 'Kodziki'
Armėnų literatūros atšvaistai
Lietuvių literatūros tendencijos
Wong Yoon Wah. Kinų piktografija
XX a. japonų klasika: Riiti Jokomicu
Strindbergas: Absentas ir alchemija
B. Bjornsonas. Pavojingos piršlybos
Kenas Nišidzakis. Miestas ir priemiestis
Kurtas Vonegutas. Žmogus be šalies
Malta Person. Šiuolaikinė švedų literatūra
Kinijos literatūra po Kultūrinės revoliucijos
Davidas Kartvelišvilis. Sekti vardan meno
Kuo tapo suaugę Pepė Ilgakojinė ir Kalis Bliumkvistas?
Staffan Soderblom. Pastabos apie šiuolaikinę švedų literatūrą
Susidvejinusi sąmonė 20 a. pradžios lietuvių avangardo poezijoje
Aldo Palaceski. Priešskausmis (Futurizmo manifestas)
Žakas Godbu. Kaip atsirado Kvebeko literatūra?
Nuo pasaulinės literatūros prie diagnostikos
Jakutija: Šiaurės žvaigždės prie Lenos
Rudaki: nepasiekiamojo paprastumas
Švedai ir vokiečių literatūra
Skaitiniai
Vartiklis