Tuo pačiu žingsniu...
[ Publikacijos sentencija:
"Dauguma žmonių kažkiek religingi, bent jau jie žino, nuo kurio tikėjimo reikia laikytis atokiau".
Džonas Erskainas ][ "Lietuvos Ryte" B.Burgis paskelbė, kad "Vartiklis" - pirmasis pornografijos tinklalapis (o kodėl ne tinklapis? ... netaupom, brolau, netaupom...)
Mokyklą baigę abiturientai turi gauti pakankamai žinių tolimesniai veiklai (ar mokymuisi). Dabar jie dažnai nesugeba sistemingai mąstyti ir spręsti iškylančias problemas. Reikia surasti tą "aukso vidurį" tarp gilaus intelektualaus (teorinio) ir eksperimentinio (praktinio) mokymo. Technologija šį šimtmetį keitėsi labai sparčiai, - bet ar daug pakito mokymo efektyvumas?
Kompiuterių jau neišvengsi. Šiandien net ir didžiausi tradicinio mokymo gynėjai dažnai naudojasi bent el. paštu. Jie atsiranda ir, be abejo, plis mokyklose. Bet į juos ir jų naudojimą reikia žiūrėti kaip į daug platesniu realaus pasaulio kontekstu, neužsisklęsti klaviatūros (informatikos kurso) ar modemo ("Internet" tinklo) rėmuose. Reikia siekti ilgalaikės visaapimančios naudos, - kad nauja technologija nebūtų tarsi šių dienų "Trojos arklys".
Bet norėdami ką nors pradėti, turime ką nors ir keisti. Turime nuspręsti, ar mums verta ką nors keisti ir kiek daug pakeitimų verta daryti. Ir... kaip mes patys turime pasikeisti? Mokyklose įsigalint "Internet" tinklams bus galima lengviau surasti įvairią mokomąją ir pažintinę informaciją (kad tik mokytojams ir mokiniams užtektų "kvapo" ją sugerti, o tai pro vieną laido galą ji ateis, o pro kitą išeis, - ir sąmonėje neužstrigs). Mokymas bus vis mažiau centralizuotas, o jo auditorija bus platesnė. Bet kiek tada klasėje turi sėdėti vaikų ir kokia turi būti pamokų trukmė?
Bet pirmiausia turime pasižiūrėti, ar yra tam tinkama terpė. Ar ji tenkina mūsų norus ir poreikius? Dauguma kompiuterinių programų neturi gilaus intelektualaus turinio. Tad nereikia apsiriboti jomis ar užsisklęsti jose (ar tai būtų "Internet", "Pascal" ar "Logo"). Blogiausiu atveju, per jas (vieną ar kelias) reikėtų išreikšti platesnį požiūrį, pvz., kaip informacinė technologija panaudojama kitose srityse (chemijoje, muzikoje ir t.t.). Ar tų sričių mokytojai sugeba naudotis (ir naudojasi) kompiuteriu? Ar moka parašyti ataskaitą ir ją išsiųsti el.paštu? Jei ne, tai kaip jie gali ruošti mokinius pasauliui, kuriame vyraus nauja informacinė karta. O gal čia galima į pagalbą pasitelkti ir mokinių tėvus?
Jie (kaip ir kompiuteriai namuose) gali padėti surinkti pamokoms reikalingą medžiagą - nubėgti į NASA ar "National Geographic" svetainę, surinkti visą informaciją apie Saulės vėjus, sužinoti kaip atrodo Šiaurės pašvaistės, o kitą dieną surinkti vaizdinę medžiagą apie ugnikalnius - juk ne viską rasite knygose ir bibliotekose.
Ar suvokiame ir perteikiame informacinės priemonės (ar bent programos) esmę? Ar nereikia keisti įprastinės "paskaitos ar pamokos - pratybos ar namų darbai" schemos? Ar kuriame bendri projektai (įtraukiant įvairių sričių atstovus). Ar kompiuterio naudojimas padeda mokiniams bendrauti su platesniu įvairių sričių asmenų ratu? Juk tai pagrindinis mokyto asmens bruožas - lengvai bendrauti su kitais.
Tų problemų gausa rodo, kad pakitimai mokyklose vyks lėtai. Tai lemia ir inertiška mokyklų terpė ir tuščia erdvė lietuviškame informaciniame bei "Internet" tinklo ūkyje. Pati technologija yra neutrali - ji nei padeda, nei trukdo mokymuisi. Viskas priklauso nuo žmonių, kurie tą technologiją atneša į mokyklas, ir mokinių, kurie nori ar nenori ją priimti (ir dar svarbu - iš ko priimti). Tad mokymo procesui kompiuteris ir "Internet" tinklas yra "juoda dėžė" ar bent jau baltos kreidos gabalėlis kuriuo mokytojas gali užrašyti žinias mokinio smegenų lentoje.
Yra ir etinė (bei socialinė) problema. Ne paslaptis, kad mokyklos kompiuterių (ir informatikos mokytojų) atžvilgiu yra labai skirtingos. Su informacinėmis technologijomis mokiniai susipažįsta nevienodai - ir gavusiems mažiau patirties mokiniams bus sunkiau ateityje prilygti kitų mokyklų abiturientams. Pirmiausia reikia siekti, kad visi galėtų gauti tą patį žinių kiekį. Nepakanka mokyklai numesti kompiuterį ir iškilmingai pareikšti: "Sveikiname, nuo šiandien ir jūs Internete".
Aš niekad nepamiršiu, kaip sūnus pirmą dieną grįžo iš mokyklos ir džiaugsmingai paaiškino: "Tėveli, ŽINAI, jie ten TURI kompiuterį, bet jis neveikia - ateik rytoj ir sutaisyk"... Stebina beviltiškas mokytojų nepajėgumas sutvarkyti ir paruošti kompiuterius mokymui. Ar eitumėt pas gydytoją, jei sužinotumėt, kad jis nieko nežino apie naujus vaistus? Ar leistumėt žmonas pas chirurgą, jei sužinotumėt, kad jis nemoka naudotis chirurginiais instrumentais? Ar skristumėt lėktuvu, kurio pilotas nemoka valdyti?
Pati technologija, pvz. "Web", nėra nei gera, nei bloga. Viskas priklauso nuo to, kas ir kaip ją naudoja. "Internet" gausu įvairios informacijos, bet atsiranda ir tokių, kurie ten patalpina ir tai, ko mes nenorėtumėm, kad pasiektų mokiniai. Ir, kas blogiausia, draudimas čia mažiausias pagalbininkas. Reikia mokyti ne tik pačios informacijos paieškos, jos vertinimo, bet ir to, kaip būti padoriu informacinės visuomenės nariu. Ar nebūtų geriau, jei vietoje "Internet" mokykloms būtų paruošti geros kokybės mokomieji CD-ROM?
Veidrodis
Vartiklis Nr.23
Daosizmas
Voratinklis virš mokyklos
Dėl kompiuterinio raštingumo
Miegantis Nepalo dievas
Amerikai matematika nereikalinga!
Laisva mintis ir oficialioji propaganda
Atviras laiškas mokytojams
Tie prakeikti nematomi dalykai
Paskutinė gyvenimo valanda
Kam Elizai Internetas?
Kieta ar minkšta kalba?
Atviras laiškas mokytojams
Seksas - "Internet" progreso variklis!
Informacijos ekologija
Į ką iškeisčiau muilo operas?
Festo disko paslapties beieškant
Paslaptingoji Žemaitija: Lopaičių piliakalnis
E. Blavatskaja. Skaičius septyni
Menas piešti
Vartiklis