Islamo vystymasis
Izmailitų istorija
Papildomai skaitykite:
Šiitai Korane
Musulmonų brolijos
Imamo Ali kalifatas
Šiitai, sufi ir kiti
Pranašas Mahometas - islamo pradininkas
Jėzus Kristus musulmonams
"Kalnų Senis" - Sayyidna Hasan Bin SabbahSunku paprastam žmogui, norinčiam sužinoti izmailizmo istoriją, skaityti Noorum Mobi'n tekstus gujrati arba urdu kalbomis.
Pirmapradžiai islamo priešininkai buvo Beni Omayaa, vėliau tapę musulmonais. Jie neapkentė Beni Hašem, ypač Beni Fatima, islamo Pranašo šventosios šeimos. Taip ir Beni Fatima giminaičiai Abasidai, Abba palikuonys, tapo priešininkais dėl materialinės naudos. Išžudyta tūkstančiai Beni Fatima žmonių, įskaitant daugelį imamų ir jų pasekėjų.
Save iškėlęs kalifas Mua'wiya kaltino Hazrat Ali per pamokslus. Prisistatydamas sirams šv.Pranašo artimu giminaičiu ir teisėtu įpėdiniu, Muawiya paskelbė Ali islamo priešu. Propaganda ir papirkimais jis pakilo iki pranašo lygio. Garsus sunitų istorikas Tabari pateikia, kaip Egipto musulmonai į Muawiya kreipėsi "Ya Rasoolallah" (Alacho pasiuntiny).
Išstoję prieš Omayyadus, Abasidai prisistatė kaip Beni Fatima šalininkai, bet, įgavę galios, virto priešininkais. Savo teises jie grindė ryšiais su imamais Wafi, Mehdi, Hadi, Hakem Hasan Ala'Zikrihis Salaam laikmečiu. Kai liovėsi meluoti, panaudojo Ithna'šeri liniją. Abasidų kalifas Mammoon aštuntuoju imamu paskelbė Ali Reza bin Musa kaip savo Vali-Ahed, bet vėliau jį nužudė.
Marco Polo, 1273 m. kirtęs Iraną, izmailitus pateikė kaip asasinus. Alamutas buvo sugriautas prieš 17 m., bet jis pasakojimas apie jį, Kalnų senį ir Rojaus sodą girdėjo iš piemenų ir klajoklių.
Druze yra izmailitų atšaka, atskilusi po imamo Hakem mirties. Savo centrą įsteigė Libano kalnuose, šių dienų Sirijoje. "Kalnų senis" yra įprastinis kreipinys į jų Šeik-ul-Aqi.
Turėdami savo imperijas, kurios gyvavo per 350 m. - 190 m. Afrikoje ir 170 m. Irane, jie nieko nevertė tapti izmailitais. Tačiau savo pasišventimu tarp jų pasižymėjo Hasan bin Sabbah, Naser Khusrao, Ali bim Mohammed Salihi, Ghazi Jawhar, Abu Abdulla al-Šii ir Ibn Haushab. Izmailitai visada išreiškė savo meilę imamui Zaman.
Pranašo Mahometo protėviai
4-sis Mahometo protėvis buvo Abd Monaf. Jis buvo Quraish genties ir karių vadas. Jis taip pat rūpinosi piligrimais, šv.Kaba priežiūra ir "valstybės" gerove.
Jo sūnus Hašem turėjo sūnų Abdul Muttalib, Mahometo senelį ir imamą Mowla Ali. Kitas Abd Monaf sūnus Abd Šams turėjo sūnų Omayya. Muawiya buvo Omayya anūkas.
Pagalbininkais jis paėmė sūnų Hašem ir dėdes Abdul Daar bei Abdul Uzza. Abd Šams neužėmė posto dėl savo neatsakingo elgesio. Tad šis neapkentė Hašem.
Hašem vėliau užėmė tėvo vietą, kas dar labiau suerzino Abd Šams, kuris visuomenėje neužėmė aukštos padėties, nebuvo pakankamai gerbiamas ir neturėjo garbingo sūnaus. Hašem sūnus Abdul Muttalib buvo labai gerbiamas visoje Arabijoje ir vadinamas "Sayyidul Batteha" (Mekos slėnio viršininkas). Korane yra malda skirta Beni Hašem.
Tuo tarpu Abd Šams sūnus Omayya buvo bastūnas, nuodėmingas ir nesąžiningas. Dažnas arabas net negalvojo apie tai, ką jis išdarinėjo. Vieną savo žmonų ištekino už sūnaus Omru, ir iš šios santuokos gimė Abu Mo'eet.
Beni Hašem šeimos įtaka stiprėjo plečiantis islamui. Beni Omayya neteko jokių šansų su ja varžytis. Priešprieša ėjo iš kartos į kartą: Abd Šams ir Omayya buvo prieš Hašem, Harab bin Omayya prieš Abdul Muttalib, Abu Sufya'n bin Harab prieš Pranašą Mahometą ir Abu Talib ir jo sūnų Hasan, Yezid bin Muawiya prieš Husain bin Ali, Marwa'n bin Hukam (Yezid sūnėnas ir ketvirtasis Omayyad kalifas) prieš Zainul Abedi'n bin Husain ir t.t.
Hašem mirė 510 m. Jo brolis Muttalib, Dosnusis, rūpinosi šeima ir "valstybe" apie 10 m., kol 520 m. tėvo vietą užėmė Abdul Muttalib bin Hašem. Šis turėjo kelis vaikus, tarp kurių garsūs Abu Talib, Abdullah, Hamza ir Abba. Jauniausias Abdullah buvo Pranašo Mahometo tėvas. Jis vedė Amena. 570 m. balandžio 20 d., 52 m. iki hidžra, gimė Mahometas. 6 m. amžiaus neteko motinos. Abdullah mirė 579 m., ir Mahometu ėmė rūpintis Abu Talib, tapęs Quraish vadu (skaitykite apie Mahomedo jaunystę).
Islamo pradžia
25 m. amžiaus Mahometas vedė turtingą 40 m. amžiaus našlę Khadija binti Khuwailad. 40 m. amžiaus meditacijos kalnuose metu jis patyrė pirmą apreiškimą (skaitykite daugiau apie tą įvykį). Mahometo paskelbimas Alacho pranašu visiškai įsiutino Beni Omayya, kurie sakė: "Beni Hašem valdo visose arabų pasaulio srityse, o dabar dar nori, kad juos garbintume". Tad jie visais būdais kenkė Beni Hašem, o atskiru atveju Abu Talib.
Koraiš žmonės iš pradžių juokėsi iš Pranašo, bet vėliau ėmė persekioti jo pasekėjus. Emažai mokinių rado prieglobstį pas krikščioniškąjį Abisinijos karalių. Mirus Abu Talib ir Khadija persekiojimai sustiprėjo. Nesitikėdamas sėkmės tarp Mekos gyventojų, Mahometas persikėlė į Tayef, bet ir jo gyventojai jį išvijo apmėtydami akmenimis. Jam teko grįžti į gimtąjį miestą, kur jis kurį laiką gyveno ilsėdamasis ir retkarčiais pamokslaudamas. Jo pastangos buvo nukreiptos į piligrimus. Jam pavyko patraukti kažkiek žmonių iš Yathrib, miesto už 200 mylių į šiaurę nuo Mekos. Jis vėliau tapo Medina-tun Nabi, Pranašo miestu, tapusiu islamo sostine.
Hidžra
Kai Mekoje gyventi pasidarė per sunku, Pranašas persikėlė į Mediną. Ketvirtadienį Rabi- el-Awwal 8-ąją 13-ais pranašavimo metais (622 m. rugsėjo 24 d.) jis atėjo į Quba, miestelį Medina pakraštyje, kur pastatė pirmąją mečetę. Po 14 d. atvyko į Medina. Tai Hijratun Nabi, Pranašo kelionė. Nuo šio įvykio skaičiuojama islamiškasis kalendorius. Anksčiau pirmąją Moharram dieną arabai švęsdavo Naujus metus. Pagerbdami šią tradiciją Mowla Ali pasiūlymu (prie kalifo Omaro) musulmonai savo hidžra erą pradėjo tą pačią dieną, t.y. mėnesiu ir 8 d. anksčiau nei buvo tikroji hidžra. Medina musulmonai žinomi kaip Ansar, padėjusieji, o atėję iš Meka Muhajireen, pabėgėliai.
Kautynės
Priešininkai Mekoje nusprendė pulti Mediną. Pirmosios kautynės įvyko 2 A.H. Ramadano 2-ąją (624 m. kovo mėn.) prie Badar, netoli Medina. Mūšyje buvo sumušta apie 1000 Abu Sufiya'n karių būrys pabėgo palikus nelaisvėje 70 ir tiek pat užmuštų. .
Tada Abu Sufiya'n surinko didelę armiją ir 3 A.H. metais vėl puolė Mediną. Jie atvyko į Abwa kaimą, kuriame buvo palaidota Pranašo motina. Abu Sufiya'n siūlė iškasti kapą ir paimti kaulus ir kerštaujant juos parodyti Pranašui, bet vyresnieji jį sugėdino.
Mažesnis musulmonų būrys su jais susikovė prie Ohod Shawwal 8-ąją. Po atkaklaus mūšio priešai atsitraukė. Musulmonai puolė plėšti stovyklą, kas leido Abu Sufiya'n pulti iš užnugurio ir nužudyti daugelį geriausių karių, tame tarpe Hazrat Hamza, Pranašo dėdę. Hinda, Abu Sufiya'n žmona ir Muawiya motina, iš jo krūtinės išplėšė kepenis ir juos suvalgė. Buvo sužeistas ir pats Pranašas. Bet užpuolikų nuostoliai buvo per dideli, kad jie pultų Medina ir jie grįžo į Meką.
Kovos tęsėsi ir jų metu Beni Omayya neteko geriausių karių. 8 A.H. Ramazano 10 d. (630 m. sausis) Pranašas įžengė į Meką nesutikdamas pasipriešinimo. Abu Sufiya'n šalininkai tapo musulmonais, nes neturėjo kito pasirinkimo. Vėliau kalifo Omar ir Osman remiami jie vėliau gavo valdžią ir įkūrė Omayyad karalystę.
Pranašo įpėdinis
10 A.H. paskutinį mėnesį Pranašas atliko paskutinį hajj. Ceremonijoje dalyvavo šimtai tūkstančių musulmonų. Grįždamas jis 10 A.H. Zil-Hijja 18 d. (632 m. kovo 15-ąją) atvyko į Ghdir-e-Khom. Jam Alachas nurodė padaryti svarbų pranešimą. Jis paliepė Bila'l bin Riyah paliepė skubiai surinkti žmones.
Pranašas susirinkimui priminė jų pareigas. Jis sakė: "Po savęs palieku du svarbius dalykus: Alacho knygą ir savo palikuonis. Šiedu niekada neturi nutolti. Jais sekdami nenuklysite į klystkelius." Jis pasišaukė Ali ir paskelbė: "Tiems, kurie laikė mane savo Mokytoju, Ali irgi yra jų Mokytojas". Pabaigoje jis pakėlė rankas garbindamas ir tarė: "O Alache, mylėk tuos, kurie myli Ali ir neapkęsk tų, kurie jo neapkenčia ir padėl tiems, kurie padeda Ali".
Pirmasis ištikymę Ali parodė Omar, kurį pasekė Abu Bakr ir kiti. Maždaug po 2,5 mėn. 63 m. amžiaus Pranašas 11 A.H. Rabi-el-Awwal 1 d. (632 m. gegužė) mirė Medinoje. Kai Pranašas mirė žmonos Aysha namuose, jo artimiausi bendražygiai, kartu su Abu Bakr ir Omar, nelaukė, kol jis bus palaidotas ir išvyko, kad išrinktų kalifą savo nuožiūra. Ali nuplovė Pranašo kūną ir, aprengęs tais pačiais drabužiais, kuriuos dėvėjo, palaidojo kambaryje iškastame kape.
Tuo metu apie 300 Ansar ir Quraish atstovų susirinko viešojoje salėje. Omar diplomatijos dėka jie kalifu išrinko Abu Bakr. Tikratikiai pasiliko su Ali ir jie vadinami šiitais. Jie buvo kankinami ir persekiojami, bet nesvyravo.
Kalifas buvo kaip šalies valdytojas, o ne religinis valdovas. Ir arabai atsisakė mokėti zaka't Abu Bakr, kuris išžudė tūkstančius, kad įtvirtintų savo valdžią. Jis, kaip Pranašas, norėjo būti ir valdytoju , ir dvasiniu vadovu. Bet Pranašas buvo skirtas Aqlacho, o ne išrinktas. Ali buvo paskirtas Pranašo ir Beni Hašem laikėasi ramiai ir neprisiekė ištikimybės Abu Bakr iki Sayyidah Bibi Fatima mirties 11 A.H. Jamadi-el Thani 3 d. (632 m. rugpjūtis).
Taip pat apie islamo vystymąsi po Mahometo mirties
skaitykite šiame puslapyjeKalifas Omaras
Trumpai, apie 2,5 m., tevaldęs Abu Bakr mirė 13 A.H. Jamadi-el Thani 22 d. (632 m. rugpjūtį). Savo įpėdiniu paskyrė Omar. Tais laikais nebuvo rinkimų jis tarėsi tik su dviem asmenimis: Psman bin Affan ir šio sūnėnu Abdur Rehman bin Auf.
Omar valdė griežtai ir išplėtė islamo valstybės ribas. Jis padarė daug pakeitimų valstybės bei religijos srityse. Jis palaokė Beni Omayya. Muawiya paskyrė užkariautos Sirijos valdytoju. Per 10 m. buvo užkariauta Iranas, Irakas, Egiptas, Palestina, Armėnija or t.t. bet niekur valdytojais neskirta hašimitai.
Po 10,5 m. valdymo jis mirė 23 A.H. Zil-Hijja 26 d. (644 m.). Prieš mirtį jis paskyrė 6-ių Medina kilmingųjų komitetą, kad vieną jų išsirinktų kalifu: Ali bin Abi Talib, Abdur Rehman bin Auf, Osman bin Affan, Zubair bin Awwam, Saad bin Abi Wakas ir Talha bun Abdulla. Saad buvo Osman [usbrolis, o Zubair sūnėnas. Hazrat Pmar puikiai žinojo, ką išrinks šis komitetas.
Abdur Rehman iš pradžių paprašė, kad Ali pažadėtų, jei būtų išrinktas kalifu, sekti Koranu, Pranašo tradicija ir Abu Bakr bei Omar politika. Ali atsakė, kad seks Koranu ir Pranašo tradicija bei savo nuomone. Abdur Rehman pasisuko į Osman ir pakartojo prašymą. Šis iškart sutiko ir buvo paskelbtas kalifu. Jis buvo vyriausias Omayya anūkas ir Muawiya pusbrolis. Beni Omayya įtaka sustiprėjo. Omar žinojo, ką daro. Jis anksčiau buvo sakęs Abdullah bin Abba, kad Beni Hašem yra per daug turėti ir Religinę pirmenybę bei kalifatą.
Kalifas Osmanas
Osmanas buvo senas ir silpnas. Jis nekompetetingus giminaičius paskyrė į visus postus. Tačiau neatleido kritikos ir daug Pranašo ir Ali bendražygių buvo kankinta ir ištremta: Abdullah bin Masoud, Ammar bin Yaser, Malik Oshtar, Zaid bin Sohan Abdi, Adi bin Hatim, Kaab bin Abdullah, Abu Zar Ghifari ir kt.
Tauta sukilo prieš jį ir 35 A.H. Zil-Hijja 18 d. (656 m.) jį nužudė savame name. Prieš tai buvo apoe 40 d. kalintas. Tris dienas jo kūnas gulėjo kraujo klane. Sakoma, kad didžiausiu Osman priešu buvo Aysha, jauniausia Pranašo žmona ir tarp žudikų buvo Talha ir Zubair.
Literatūra:
- A.S.Picklay. History of the Ismai'ilis.
- Naorji M.Dubasia. The Aga Khan and his Ancestors.
Musulmonų brolijos
Imamo Ali kalifatas
Šiitai, sufi ir kiti
Mahdi: Paskutinysis šviesuolis
Pranašas Mahometas - islamo pradininkas
Asasinai, šiitai-izmailitai;
"Kalnų Senis" - Sayyidna Hasan Bin Sabbah
Islamo pakraščiai: maurai Ispanijoje ir musulmonai Indijoje
40 an-Navavi chadisų
Imamai ir Hasano įpėdinis
Istorikas Al-Masudi
Pranašų nenuodėmingumas
Kaaba Mekoje
Filosofijos puslapis
Mitologijos puslapis
Religijos puslapis
Vartiklio naujienos