Ką pasakysime vaikams?

- Tėti, kas padaro, kad dieną būtų šviesa? – Nemas priklaupė, kad būtų arčiau sūnaus.
- Varikliai. Ten giliai laivo gelmėje jie gamina energiją. Ir toji šviesa danguje yra liepsnojančios plazmos, tekančios iš variklių, vamzdis.
- Kas jį ten patalpino?
- Mūsų protėviai. Prieš 300 m. jie pagamino šį laivą, kad galėtų atlikti didelę kelionę, kelionę į žvaigždes.
- Kas yra žvaigždės? – Nemas susiraukė. Tai visada buvo sunku paaiškinti.
- Užsimerk ir pagalvok apie laivą. Ką matai?
- Matau sienas. Kai žiūriu žemyn palei sukimosi ašį, matau, kaip jos linksta viena prie kitos kad susilietų ties dangumi. Jei eisi pakankamai ilgai, gali apeiti aplink jį visą.
- Kaip jis atrodo iš išorės?
- Išorės?
- Pabandykime kitaip. Jei kastum žemę, kaip giliai galėtum kasti?
- Hm, manau negalima kasti kiek nori ir kažkur turi būti riba, o kas ten?
- Ten erdvė. Erdvėje nėra oro, ten visiška tuštuma.
- Kaip toli tęsiasi erdvė?
- Iki begalybės. Ji tęsiasi tolyn ir tolyn ir tada, mes manom, ji grįžta iš kitos laivo pusės.
- Taigi ji tokia, kaip laivas, tik didesnė.
- Žinai, atrodo tu teisus. Tikroji problema yra tame, kad ji tokia didelė, kad prireikia tūkstančių metų, kad nuskristume nežymų atstumą joje. Mes keliaujame erdve, kad nuskristume nuo vienos žvaigždės prie kitos – tam mūsų protėviai ir pastatė šį laivą. Toks yra pasaulis.
- Oho. Kur tada ta kita žvaigždė?
- Ji kažkur kitur nei mūsų žvaigždė. Mūsų protėviai buvo tyrinėtojai.
- Tada kas mes esame?
- Neturiu supratimo.  

Fantastikos skyrius
Ch. Anvil. Euristika
R. R. Moore. Erdvė
M. Jako. Protingumo testas
Andrejus Krasnobajevas. Bedugnė
Francis Godwin. Žmogus Mėnulyje
Žozefas Anri Roni-Vyresnysis. Kataklizmas
Vladimiras Vasiljevas. Varna kišenėje
S. Alenas. Viešas pasmerkimas
R. Jarovas. Magnetinis šulinys
Aklieji bei aiškiaregiai
Poezija ir skaitiniai
NSO svetainė
Kasijus