Ignacijaus laiškas Polikarpui

   

Plito erezijos, stiprėjo persekiojimas ir kilo nesutarimų dėl apeigų atlikimo, nes Jėzus nebuvo palikęs taisyklių šiuo klausimu. Polikarpas teturėjo vieną sprendimą – sekti Jėzaus gyvenimu. Susidūręs su erezija, jis buvo tiesmukas, darydamas kaip Jėzus darė su fariziejais. Bet su pagarba žiūrėjo į krikščionių nesutarimus (kaip Velykų dienos šventimo atveju).

Sakoma, kad Ignacijus (apie 50-110 m.) irgi yra vienas tų, kurį mokė patys matę Kristų. Dėl kai kurių jo laiškų autentiškumo abejojama, tačiau 7-i laikomi tikrais – iš jų, ir Polikarpui. Laiškai išlikę kelių versijų (ypač daug pakeitimų juose įvesta 4-5 a.).

Savo laiškuose Ignacijus nurodo arba padėtį savo bažnyčioje, arba tose, kurioms rašė. Jis pabrėžė susitelkimą erezijų akivaizdoje [dėl kokių erezijų ne visai aišku, matyt, kad jis kalbėjo apie tuos, „kurie aiškina judaizmą“, o taip pat doketizmą]. Taip pat daug kalbama apie jo požiūrį į dvasinį gyvenimą jam gręsiančios kankinystės kontekste. Mistinės Ignacijaus teologijos prigimties negalima paneigti [kaip ir tam tikro Pauliaus bei Jono misticizmo]. Eucharistija jam buvo svarbiausias dalykas palaikant ortodoksinį tikėjimą.

Ignacijus, pakeliui į Romą, kur jo laukė kankinio mirtis [ne visai aišku, kada tiksliai įvyko Ignacijaus kankinystė; dauguma laiko tai buvus valdant Trajanui (98-117), tačiau kiti tai nukelia vėliau, netgi iki 135–140 m.], stabtelėjo Smyrne1), kur buvo šiltai sutiktas jo bažnyčios ir jos vyskupo. Pasiekęs Troadą3) (Troas), jis išsiuntė du laiškus: vieną Smyrnos bažnyčiai, o kitą asmeniškai Polikarpui. Šiuose laiškuose Ignacijus pavedė Polikarpui parašyti visoms bažnyčioms, esančioms tarp Smyrno ir Sirijos (nes dėl skubaus išvykimo iš Troados pats negalėjo to padaryti), ragindamas siųsti laiškus ir pasiuntinius į Antiochiją, kad pasveikintų su persekiojimų nutraukimu ir tikėjimo atstatymu. Laiškai parodo lyderiaujančią padėtį, kurią Polikarpas įgavo Azijoje. Tai išsiliejo į Polikarpo susirašinėjimą su filipiečiais. Filipų2) gyventojai paprašė Polikarpo persiųsti jų laiškus į Antiochiją. Polikarpas atsakė su pažadu ir pridėjo kai kuriuos turėtus Ignacijaus laiškus.

Tai intymus ir asmeninis laiškas – ir trumpiausias iš visų. Šiame laiške kalbama apie morališkai teisingą elgesį, o taip pat (7 skyrelis) matome jo stiprų nusistatymą prieš kai kuriuos klaidinančius mokytojus [matyt, Kerinto pasekėjus]. Taip pat jis rodo visų krikščionių bendruomenių solidarumo siekį.

Kai kurie šiuolaikiniai mokslininkai stebisi griežtu Ignacijaus tonu laiške Polikarpui. Tai atrodė ypač keista, kai laiškai buvo datuojami maždaug 140 m., kai Polikarpas buvo jau senas ir gerbiamas asmuo. Tačiau laiškus datuojant 112 m., tas sunkumas išnyksta, nes Polikarpui tuo metu buvo apie 40-mt. Kita vertus, reikia atsižvelgti, kad Ignacijus rašė gręsiančios kankinystės akivaizdoje, o tai jam suteikė teisę kritikuoti Azijos vyskupus bei bažnyčias.

Tekstas verstas iš siriškos versijos; komentarai pateikiami pačiame tekste [ laužtiniuose skliaustuose ].

Ignacijaus laiškas Polikarpui

1.1. Ignacijaus, kuris kartu yra ir Theoforas, Polikarpui, esančiam Smyrno1) bažnyčios vyskupu, o dar labiau Dievo tėvo ir Jėzaus Kristaus vyskupu, su gausiais pasveikinimais.

1.2. Pasveikindamas dievobaimingą protą, kurio pagrindas tvirtas tarsi nepajudinama uola, turėjau nepaprastą garbę, kad man buvo leista išvysti tavo nepriekaištingą veidą, dėl ko turėjau malonumą Dieve.
„tvirtas tarsi nepajudinama uola“ primena Mt 16:18 „tu esi Petras, ir ant šios uolos Aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“. Vis tik tikriausiai Ignacijus neturėjo minties su aliuzija į Petrą ir popiežių, tačiau vis tik įdomu, kad Polikarpo tikėjimą apibūdina panašiais žodžiais

1.3. Maldauju tavęs su tavo turima malone, kad eitum į priekį savo veikloje ir visus įtikinėtum, kad jie būtų išgelbėti.

1.4. Rūpinkis savo vieta visu kūno ir sielos stropumu.
[ Ši nuoroda susijusi su dvejopa ankstyvosios bažnyčios vyskupijos prigimtimi. Vyskupas buvo ir bendros kasos, skirtos reikmėms, saugotojas bei dvasinis bendruomenės vadovas ]

1.5. Rūpinkis santarve, nes už tai nieko geriau nėra.

1.6. Elkis su visais taip, kaip Viešpats elgiasi su tavimi.
[ arba „toleruok juos“ ]

1.7. Paremk visus su meile, kaip tai ir tebedarai.
[ Arba „Kentėk už“; t.p. žr. Ef 4:2: „Su visu nuolankumu bei meilumu, su visa kantrybe palaikykite tarpusavio meilę“ ]

1.8. Pasinerk į nepaliaujamą maldą.
[ Palyg. 1 Tes. 5:17: „visada melskitės“ ]

1.9. Maldauk daugiau išminties, kad pagausintum turimą.

1.10. Būk dėmesingas ir neleisk dvasiai snausti.

1.11. Kalbėk su kiekvienu atskirai, kaip Dievas leido tau.
[ Kai kurie skaito: „kaip tu darai ]

1.12. Ligas [ar silpnumus] atlaikyk tarsi atletas.
[ Mt 8:17: Jis pasiėmė mūsų negales, sau užsikrovė mūsų ligas
Kaip ir Paulius, Ignacijus krikščionis lygina su atletais (vien šiame laiške tris kartus) ir gyvenimą su lenktynėmis, kurių prizas yra amžinas išganymas. Jis taip pat pažymi, kad sportininkai dažnai patiria traumas, tačiau vis tiek siekia laimėti, - ir nėra vieno vaisto nuo visų rūšių žaizdų, o kaip sportininkai turime išlikti blaivūs ir visad pasiruošę. ]

1.13. Daugiau triūso duoda didesnius vaisius.

2.1. Jei mylėjai gerus mokinius, nebus už tai geros padėkos;

2.2. Greičiau jau daugiau vargų už nuolankumą iš širdies gerumo.

2.3. Visos žaizdos negydomos tuo pačiu tepalu.

2.4. Sumažink aštrius skausmus karštais kompresais.
[ Pažodžiui „ligos priepuolius tepalu“ ]

2.5. Visuose dalykuose visada būk „gudrus kaip žaltys ir patiklus kaip balandis“.
[ Žr. Mt. 10:16: „Būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai“ ]

2.6. Tam esi sudarytas iš sielos ir kūno, kad galėtum pataisyti tą [blogį], kuris pasirodo tau prieš akis,
[ Atrodo, kad idėja tame, kad turint kūną galima siekti harmonijos su visais žmonėmis bei materialiam pasauliui priklausančiais dalykais. Šis teiginys yra priešingas doketizmui, materiją laikančią blogio šaltiniu ]

2.7. O dėl nematomų dalykų melskis, kad jie būtų tau atskleisti,
[ Kai kurie tai laiko nuoroda į Dievo paslaptį, o kiti - į būsimus dalykus ]

2.8. kad netrūktų tau nieko, bet turėtum visas dvasines dovanas.

2.9. Laikai šaukia tave melstis. Kaip kapitonai prašo vėjų, o audrų blaškomas jūreivis – uosto, taip tu gali prašyti Dievo.

2.10. Būk išmintingas kaip Dievo atletas

2.11. Atsidėkojimas tau yra nemirtingumas ir amžinas gyvenimas, kurių taipogi sieki.

2.12. Visuose dalykuose atsidavęs tau, aš ir mano saitai, kuriuos tu pabučiavai.
[ Palyg. Ignacijaus laišką efesiečiams ]

3.1. Neleisk tiems, kurie atrodo sakantys tiesą, tačiau moko keistų dalykų, išgąsdinti tave.
[ Palyg 1 Tim. 1:3, 1 Tim. 6:3 „įsakyti kai kuriems, kad nemokytų klaidingų mokslų, neužsiminėtų pasakomis ... “ ]

3.2. Būk tvirtas kaip priekalas, ant kurio kala.

3.3. Tai didžio atleto lemtis – gauti smūgius, tačiau vis tiek laimėti.

3.4. Ir netgi turi iškęsti visus dalykus vardan Dievo, kad ir Jis galėtų kentėti su mumis.

3.5. Būk dar atkaklesnis nei esi.

3.6. Kruopščiai įvertink laiką.

3.7. Lauk To, kuris virš bet kokio laiko, Amžinojo, Nematomojo, kuris kentėjo už mus, kuris visaip kentėjo už mus visus.

4.1. Neignoruok našlių.

4.2. Rūpinkis, kaip ir Dievas, jomis ir būk draugu.

4.3. Tegu niekas nebūna padaryta be tavo pritarimo.

4.4. Ir nieko nedaryk be Dievo pritarimo.

4.5. Būk tvirtas.

4.6. Rinkitės daugiau.
[ Kai kurie šią vietą supranta kaip raginimą rinktis dažniau, o kiti – kaip gausiau ]

4.7. Kreipkis į kiekvieną vardu.

4.8. Neniekink vergų - nei vyrų, nei moterų.
[ Arba „Dalinkis vergų dalią“. T.p. žr. 1 Tim 6:2: „Kas turi tikinčius šeimininkus, tegul neniekina už tai, kad jie yra broliai...“ ]

4.9. Nepalik jų su savo nuomone, o leisk jiems daugiau tarnauti Dievo šlovei, kad iš Dievo gautų geresnę laisvę.

4.10. Tegu jie netrokšta būti paleisti už visuomenines lėšas, kad netaptų savo norų vergais.

5.1. Venk netikusių menų ir net nekalbėk apie juos.

5.2. Pakalbėk su mano seserimis, kad mylėtų Viešpatį, ir kad jų vyrų pakaktų kūniškai ir dvasiškai.

5.3. Tada vėl, tegu mano broliai mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu mylėtų savo žmonas taip, kaip Viešpats mylėjo Bažnyčią.
[ Palyg. Laišką efeziečiams, 5:25,29: „mylėkite žmonas kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save...“ ]

5.4. Jei kuris įstengia būti tyras, mūsų Viešpaties kūne, tegu tai daro nesigirdamas.
[ Tyras, tai yra seksualiai padorus ]

5.5. Jei jis giriasi, jis [tai] praranda.

5.6. Ir jei jis laiko save aukštesniu už vyskupą, jis susiteršia.

5.7. Tad tegu vyrai ir moterys, kai tuokiasi, susijungia vyskupo pritarimu, kad jungtuvės būtų mūsų Viešpatyje, o ne geisme.

5.8. Tegu visa būtų daroma Dievo šlovei.
[ Kai kurie priduria „Dievo kūno šlovei“ ]

6.1. Būkite dėmesingi vyskupui, ir Dievas bus dėmesingas jums.
[ Nors laiškas buvo siųstas vyskupui, tačiau žinota, kad jis bus perskaitytas žmonėms, todėl Ignacijus kreipiasi tiesiai į juos. ]

6.2. Aš atsidavęs tiems, kurie nuolankūs vyskupams, kunigams ir diakonams.

6.3. Su jais galiu būti drauge Dievo akivaizdoje.

6.4. Darbuokimės kartu, stenkimės, kentėkime, miegokime kartu ir kelkimės kartu, kaip Dievo ir jo namų sūnūs.
[ Palyg 2 Tim 2:3: „Kęsk vargus kartu su manimi kaip geras Kristaus Jėzaus karys” ]

6.5. Pamaloninkite ir tarnaukite Jam, iš kurio taip pat gausite savo užmokestį.

6.6. Tegu nė vienas iš jūsų nepasitraukia.

6.7. Tegu jūsų krikštas būna jūsų skydu

6.8. Jūsų tikėjimui tarsi šalmas,

6.9. meilė tarsi ietis,

6.10. o kantrybė tarsi kūno šarvai.
[ Palyg. Ef. 6:11-17: „Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas... Tad stovėkite, susijuosę strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais... Pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas ugningas piktojo strėles. Pasiimkite ir išganymo šalmą bei Dvasios kalaviją...“ ]

6.11. Tegu jūsų darbai būna jūsų turtais, kad gautumėte vertas palūkanas.
[ Ši metafora paimta iš kareivių įpročio atidėti dalį užmokesčio taupymui, kad gautų atlygį baigę tarnybą. Kariniai terminai ir neįprasti lotyniški žodžiai kilo iš to, kad Ignacijų lydėjo 10 romėnų karių ]

6.12. Tegu jūsų dvasia kenčia už kitus, kaip Dievas [kenčia] už jus.

6.13. Kad galėčiau amžinai jumis džiaugtis.
[ Palyg. Ignacijaus laišką efesiečiams, 2 sk. ]

7.1. Matydamas, kad Antiochijos bažnyčia Sirijoje yra, kaip man buvo pranešta, santarvėje per tavo maldas, aš irgi buvau labiau pamalonintas, nes Dievui neprireikė mano pastangų.
[ Palyg. Ignacijaus laišką efeziečiams, 21 ]

7.2. Jei per kančias galiu pasiekti Dievą, tai per jūsų maldas galiu būti [Kristaus] mokiniu.
[ Kai kurie įskaito „prisikėlime“ ]

7.3. Tinka, o Polikarpai, labiausiai palaimintas Dievuje, surinkti tarybą ir išrinkti vieną iš jūsų, kurį labai mylite ir kuris labai veiklus,

7.4. ir suteikti garbę būti Dievo pasiuntiniu į Siriją, kad pašlovintų jūsų meilę Dievo šlovei.

7.5. Krikščionis neturi valdžios virš savęs, tačiau visad pasiruošęs patarnauti Dievui.

7.6. Dabar tas darbas yra abiejų, Dievo ir tavo, kai jį turi užbaigti savo šlovei.

7.7. Nes tikiu, kad per malonę esi pasirengę bet kokiam geram Dievui skirtam darbui.

7.8. Tad žinodamas tavo energiją ir meilę tiesai, pasiunčiau šį trumpą laišką.

8.1. Kadangi neturiu galimybės parašyti visoms bažnyčioms, nes netrukus išplaukiu iš Troados į Neapolį,

8.2. tad, Dievą nudžiugindamas, turėtum parašyti visoms bažnyčioms,

8.3. kad ir jos galėtų elgtis panašiai, pvz., siųsti pasiuntinius ir kitus,

8.4. perduodančius tavo pasiųstuosius laiškus, kad būtu pašlovintas darbu, kuris bus prisimenamas amžinai, ko tu ir esi vertas.

8.5. Sveikinu visus vardu, o atskirai Epitropo žmoną su visu jos namu ir vaikais
[ Tikėtina, kad Epitropas yra ne tikrinis vardas, o titulas ]

8.6. Sveikinu Atalą, mano pamėgtąjį.

8.7. Sveikinu kaip vertą vykti į Siriją.

8.8. Malonė lydės jį visada, o taip pat jį pasiuntusį Polikarpą.

8.9. Meldžiuosi už jūsų amžiną laimę mūsų Dievuje, Jėzuje Kristuje, su kuriuo būsite su Dievu ir jo apsaugoje.
[ Kai kas prideda „ir vyskupo“ ]

8.10. Sveikinu visus, mano mylimus.

8.11. Būkite pasveikinti Dievuje.


1) Smyrna - senovės graikų miestas prie Egėjo jūros Anatolijos centrinėje dalyje. Dabar jo griuvėsiai yra Turkijos Izmiro mieste. Apie 1500 m. pr.m.e. Smyrna buvo hetitų valdžioje, kuriuos sutriuškinus miestas buvo apleistas. 133 m. Smyrna, priklausiusi Pergamo karalystei, pereina į Romos pavaldumą ir tampa „Azijos“ provincijos sostine – ir labai atsigauna. Mieste anksti prasiskverbia krikščionybė – jame kurį laiką gyvena ir apaštalas Jonas, vyskupu paskirdamas savo mokinį Vukolą, po kurio mirties Smyrnos vyskupu buvo kitas Jono mokinys Polikarpas, kuris laikomas šventuoju miesto globėju. Iš Smyrnos greičiausiai kilęs ir šv. Irenėjus. Smyrnos, kaip prekybos centro su Vakarais, vaidmuo sumažėjo Bizantijos sostu tapus Konstantinopoliui. 1222 m. jis jau buvo gana apgriuvęs, tačiau iki pat 19 a. pab. - 20 a. pr. liko svarbiu graikų pasaulio finansiniu ir kultūriniu centru.

2) Filipai - miestas Makedonijoje prie Egėjo jūros pavadintas makedonų karaliaus garbei. Jis buvo pirmuoju miestu Europoje, kuriame apaštalo Pauliaus pastangomis įsteigta krikščionių bendruomenė. Jame Pauliaus pakrikštyta Lidija iš Tiatyros ir jos namiškiai.

3) Troados Aleksandrija - senovinis graikų miestas prie Egėjo jūros Turkijoje. Troada – istorinis Bigos pusiasalio pavadinimas (Čanakaloje) – piečiau Marmuro jūros, šiaurės vakarų Anatolijoje. Romėnų laikais buvo svarbiu uostu keliaujant tarp Anatolijos ir Europos. Išliko kai kurių statinių griuvėsiai.

Trapistai
Nikėjos susirinkimas
Jėzaus kapas Kašmyre
Patristinė literatūra
Kankinys šv. Polikarpas
Smyrno bažnyčios enciklika
Šv. Ignacijus iš Antiochijos
Bonifacas VIII. Unam Sanctum
Pradinis ir galutinis išgelbėjimas
Kristaus dieviškumo pagrindimas šv.Jono rašiniuose
Krikščionių šventieji: Šv. Edmundas iš Abingdono
A. Martinkus. Adventas ir angelas
Monoteizmas prieš politeizmą
Dar kartą - Žmogaus Sūnus
B. Raselas. Ar yra Dievas?
Pirmieji krikščionių raštai
Tomas Akvinietis
Barnabo evangelija
Pirmoji šeima
Paikumas
Mitologijos skyrius
Religijos skiltis
Vartiklis