Plito erezijos, stiprėjo persekiojimas ir kilo nesutarimų dėl apeigų atlikimo, nes Jėzus nebuvo palikęs taisyklių šiuo klausimu. Polikarpas teturėjo vieną sprendimą sekti Jėzaus gyvenimu. Susidūręs su erezija, jis buvo tiesmukas, darydamas kaip Jėzus darė su fariziejais. Bet su pagarba žiūrėjo į krikščionių nesutarimus (kaip Velykų dienos šventimo atveju). Sakoma, kad Ignacijus (apie 50-110 m.) irgi yra vienas tų, kurį mokė patys matę Kristų. Dėl kai kurių jo laiškų autentiškumo abejojama, tačiau 7-i laikomi tikrais iš jų, ir Polikarpui. Laiškai išlikę kelių versijų (ypač daug pakeitimų juose įvesta 4-5 a.). Savo laiškuose Ignacijus nurodo arba padėtį savo bažnyčioje, arba tose, kurioms rašė. Jis pabrėžė susitelkimą erezijų akivaizdoje [dėl kokių erezijų ne visai aišku, matyt, kad jis kalbėjo apie tuos, kurie aiškina judaizmą, o taip pat doketizmą]. Taip pat daug kalbama apie jo požiūrį į dvasinį gyvenimą jam gręsiančios kankinystės kontekste. Mistinės Ignacijaus teologijos prigimties negalima paneigti [kaip ir tam tikro Pauliaus bei Jono misticizmo]. Eucharistija jam buvo svarbiausias dalykas palaikant ortodoksinį tikėjimą. Ignacijus, pakeliui į Romą, kur jo laukė kankinio mirtis [ne visai aišku, kada tiksliai įvyko Ignacijaus kankinystė; dauguma laiko tai buvus valdant Trajanui (98-117), tačiau kiti tai nukelia vėliau, netgi iki 135140 m.], stabtelėjo Smyrne1), kur buvo šiltai sutiktas jo bažnyčios ir jos vyskupo. Pasiekęs Troadą3) (Troas), jis išsiuntė du laiškus: vieną Smyrnos bažnyčiai, o kitą asmeniškai Polikarpui. Šiuose laiškuose Ignacijus pavedė Polikarpui parašyti visoms bažnyčioms, esančioms tarp Smyrno ir Sirijos (nes dėl skubaus išvykimo iš Troados pats negalėjo to padaryti), ragindamas siųsti laiškus ir pasiuntinius į Antiochiją, kad pasveikintų su persekiojimų nutraukimu ir tikėjimo atstatymu. Laiškai parodo lyderiaujančią padėtį, kurią Polikarpas įgavo Azijoje. Tai išsiliejo į Polikarpo susirašinėjimą su filipiečiais. Filipų2) gyventojai paprašė Polikarpo persiųsti jų laiškus į Antiochiją. Polikarpas atsakė su pažadu ir pridėjo kai kuriuos turėtus Ignacijaus laiškus. Tai intymus ir asmeninis laiškas ir trumpiausias iš visų. Šiame laiške kalbama apie morališkai teisingą elgesį, o taip pat (7 skyrelis) matome jo stiprų nusistatymą prieš kai kuriuos klaidinančius mokytojus [matyt, Kerinto pasekėjus]. Taip pat jis rodo visų krikščionių bendruomenių solidarumo siekį. Kai kurie šiuolaikiniai mokslininkai stebisi griežtu Ignacijaus tonu laiške Polikarpui. Tai atrodė ypač keista, kai laiškai buvo datuojami maždaug 140 m., kai Polikarpas buvo jau senas ir gerbiamas asmuo. Tačiau laiškus datuojant 112 m., tas sunkumas išnyksta, nes Polikarpui tuo metu buvo apie 40-mt. Kita vertus, reikia atsižvelgti, kad Ignacijus rašė gręsiančios kankinystės akivaizdoje, o tai jam suteikė teisę kritikuoti Azijos vyskupus bei bažnyčias. Tekstas verstas iš siriškos versijos; komentarai pateikiami pačiame tekste [ laužtiniuose skliaustuose ]. Ignacijaus laiškas Polikarpui 1.1. Ignacijaus, kuris kartu yra ir Theoforas, Polikarpui, esančiam Smyrno1) bažnyčios vyskupu, o dar labiau Dievo tėvo ir Jėzaus Kristaus vyskupu, su gausiais pasveikinimais. 1.2. Pasveikindamas dievobaimingą protą, kurio pagrindas tvirtas tarsi nepajudinama uola, turėjau
nepaprastą garbę, kad man buvo leista išvysti tavo nepriekaištingą veidą, dėl ko turėjau malonumą Dieve.
1.3. Maldauju tavęs su tavo turima malone, kad eitum į priekį savo veikloje ir visus įtikinėtum, kad jie būtų išgelbėti. 1.4. Rūpinkis savo vieta visu kūno ir sielos stropumu.
1.5. Rūpinkis santarve, nes už tai nieko geriau nėra. 1.6. Elkis su visais taip, kaip Viešpats elgiasi su tavimi.
1.7. Paremk visus su meile, kaip tai ir tebedarai.
1.8. Pasinerk į nepaliaujamą maldą.
1.9. Maldauk daugiau išminties, kad pagausintum turimą. 1.10. Būk dėmesingas ir neleisk dvasiai snausti. 1.11. Kalbėk su kiekvienu atskirai, kaip Dievas leido tau.
1.12. Ligas [ar silpnumus] atlaikyk tarsi atletas.
1.13. Daugiau triūso duoda didesnius vaisius. 2.1. Jei mylėjai gerus mokinius, nebus už tai geros padėkos; 2.2. Greičiau jau daugiau vargų už nuolankumą iš širdies gerumo. 2.3. Visos žaizdos negydomos tuo pačiu tepalu. 2.4. Sumažink aštrius skausmus karštais kompresais.
2.5. Visuose dalykuose visada būk gudrus kaip žaltys ir patiklus kaip balandis.
2.6. Tam esi sudarytas iš sielos ir kūno, kad galėtum pataisyti tą [blogį], kuris pasirodo tau prieš akis,
2.7. O dėl nematomų dalykų melskis, kad jie būtų tau atskleisti,
2.8. kad netrūktų tau nieko, bet turėtum visas dvasines dovanas. 2.9. Laikai šaukia tave melstis. Kaip kapitonai prašo vėjų, o audrų blaškomas jūreivis uosto, taip tu gali prašyti Dievo. 2.10. Būk išmintingas kaip Dievo atletas 2.11. Atsidėkojimas tau yra nemirtingumas ir amžinas gyvenimas, kurių taipogi sieki. 2.12. Visuose dalykuose atsidavęs tau, aš ir mano saitai, kuriuos tu pabučiavai.
3.1. Neleisk tiems, kurie atrodo sakantys tiesą, tačiau moko keistų dalykų, išgąsdinti tave.
3.2. Būk tvirtas kaip priekalas, ant kurio kala. 3.3. Tai didžio atleto lemtis gauti smūgius, tačiau vis tiek laimėti. 3.4. Ir netgi turi iškęsti visus dalykus vardan Dievo, kad ir Jis galėtų kentėti su mumis. 3.5. Būk dar atkaklesnis nei esi. 3.6. Kruopščiai įvertink laiką. 3.7. Lauk To, kuris virš bet kokio laiko, Amžinojo, Nematomojo, kuris kentėjo už mus, kuris visaip kentėjo už mus visus. 4.1. Neignoruok našlių. 4.2. Rūpinkis, kaip ir Dievas, jomis ir būk draugu. 4.3. Tegu niekas nebūna padaryta be tavo pritarimo. 4.4. Ir nieko nedaryk be Dievo pritarimo. 4.5. Būk tvirtas. 4.6. Rinkitės daugiau.
4.7. Kreipkis į kiekvieną vardu. 4.8. Neniekink vergų - nei vyrų, nei moterų.
4.9. Nepalik jų su savo nuomone, o leisk jiems daugiau tarnauti Dievo šlovei, kad iš Dievo gautų geresnę laisvę. 4.10. Tegu jie netrokšta būti paleisti už visuomenines lėšas, kad netaptų savo norų vergais. 5.1. Venk netikusių menų ir net nekalbėk apie juos. 5.2. Pakalbėk su mano seserimis, kad mylėtų Viešpatį, ir kad jų vyrų pakaktų kūniškai ir dvasiškai. 5.3. Tada vėl, tegu mano broliai mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu mylėtų savo žmonas taip, kaip Viešpats mylėjo Bažnyčią.
5.4. Jei kuris įstengia būti tyras, mūsų Viešpaties kūne, tegu tai daro nesigirdamas.
5.5. Jei jis giriasi, jis [tai] praranda. 5.6. Ir jei jis laiko save aukštesniu už vyskupą, jis susiteršia. 5.7. Tad tegu vyrai ir moterys, kai tuokiasi, susijungia vyskupo pritarimu, kad jungtuvės būtų mūsų Viešpatyje, o ne geisme. 5.8. Tegu visa būtų daroma Dievo šlovei.
6.1. Būkite dėmesingi vyskupui, ir Dievas bus dėmesingas jums.
6.2. Aš atsidavęs tiems, kurie nuolankūs vyskupams, kunigams ir diakonams. 6.3. Su jais galiu būti drauge Dievo akivaizdoje. 6.4. Darbuokimės kartu, stenkimės, kentėkime, miegokime kartu ir kelkimės kartu, kaip Dievo ir jo namų sūnūs.
6.5. Pamaloninkite ir tarnaukite Jam, iš kurio taip pat gausite savo užmokestį. 6.6. Tegu nė vienas iš jūsų nepasitraukia. 6.7. Tegu jūsų krikštas būna jūsų skydu 6.8. Jūsų tikėjimui tarsi šalmas, 6.9. meilė tarsi ietis, 6.10. o kantrybė tarsi kūno šarvai.
6.11. Tegu jūsų darbai būna jūsų turtais, kad gautumėte vertas palūkanas.
6.12. Tegu jūsų dvasia kenčia už kitus, kaip Dievas [kenčia] už jus. 6.13. Kad galėčiau amžinai jumis džiaugtis.
7.1. Matydamas, kad Antiochijos bažnyčia Sirijoje yra, kaip man buvo pranešta, santarvėje per tavo
maldas, aš irgi buvau labiau pamalonintas, nes Dievui neprireikė mano pastangų.
7.2. Jei per kančias galiu pasiekti Dievą, tai per jūsų maldas galiu būti [Kristaus] mokiniu.
7.3. Tinka, o Polikarpai, labiausiai palaimintas Dievuje, surinkti tarybą ir išrinkti vieną iš jūsų, kurį labai mylite ir kuris labai veiklus, 7.4. ir suteikti garbę būti Dievo pasiuntiniu į Siriją, kad pašlovintų jūsų meilę Dievo šlovei. 7.5. Krikščionis neturi valdžios virš savęs, tačiau visad pasiruošęs patarnauti Dievui. 7.6. Dabar tas darbas yra abiejų, Dievo ir tavo, kai jį turi užbaigti savo šlovei. 7.7. Nes tikiu, kad per malonę esi pasirengę bet kokiam geram Dievui skirtam darbui. 7.8. Tad žinodamas tavo energiją ir meilę tiesai, pasiunčiau šį trumpą laišką. 8.1. Kadangi neturiu galimybės parašyti visoms bažnyčioms, nes netrukus išplaukiu iš Troados į Neapolį, 8.2. tad, Dievą nudžiugindamas, turėtum parašyti visoms bažnyčioms, 8.3. kad ir jos galėtų elgtis panašiai, pvz., siųsti pasiuntinius ir kitus, 8.4. perduodančius tavo pasiųstuosius laiškus, kad būtu pašlovintas darbu, kuris bus prisimenamas amžinai, ko tu ir esi vertas. 8.5. Sveikinu visus vardu, o atskirai Epitropo žmoną su visu jos namu ir vaikais
8.6. Sveikinu Atalą, mano pamėgtąjį. 8.7. Sveikinu kaip vertą vykti į Siriją. 8.8. Malonė lydės jį visada, o taip pat jį pasiuntusį Polikarpą. 8.9. Meldžiuosi už jūsų amžiną laimę mūsų Dievuje, Jėzuje Kristuje, su kuriuo būsite su Dievu ir jo apsaugoje.
8.10. Sveikinu visus, mano mylimus. 8.11. Būkite pasveikinti Dievuje. 1) Smyrna - senovės graikų miestas prie Egėjo jūros Anatolijos centrinėje dalyje. Dabar jo griuvėsiai yra Turkijos Izmiro mieste. Apie 1500 m. pr.m.e. Smyrna buvo hetitų valdžioje, kuriuos sutriuškinus miestas buvo apleistas. 133 m. Smyrna, priklausiusi Pergamo karalystei, pereina į Romos pavaldumą ir tampa Azijos provincijos sostine ir labai atsigauna. Mieste anksti prasiskverbia krikščionybė jame kurį laiką gyvena ir apaštalas Jonas, vyskupu paskirdamas savo mokinį Vukolą, po kurio mirties Smyrnos vyskupu buvo kitas Jono mokinys Polikarpas, kuris laikomas šventuoju miesto globėju. Iš Smyrnos greičiausiai kilęs ir šv. Irenėjus. Smyrnos, kaip prekybos centro su Vakarais, vaidmuo sumažėjo Bizantijos sostu tapus Konstantinopoliui. 1222 m. jis jau buvo gana apgriuvęs, tačiau iki pat 19 a. pab. - 20 a. pr. liko svarbiu graikų pasaulio finansiniu ir kultūriniu centru. 2) Filipai - miestas Makedonijoje prie Egėjo jūros pavadintas makedonų karaliaus garbei. Jis buvo pirmuoju miestu Europoje, kuriame apaštalo Pauliaus pastangomis įsteigta krikščionių bendruomenė. Jame Pauliaus pakrikštyta Lidija iš Tiatyros ir jos namiškiai. 3) Troados Aleksandrija - senovinis graikų miestas prie Egėjo jūros Turkijoje. Troada istorinis Bigos pusiasalio pavadinimas (Čanakaloje) piečiau Marmuro jūros, šiaurės vakarų Anatolijoje. Romėnų laikais buvo svarbiu uostu keliaujant tarp Anatolijos ir Europos. Išliko kai kurių statinių griuvėsiai.
Trapistai |