Antruoju „literatoriumi“ – istorikas!

Rudolf Freiherr von Sebottendorff Kristianas Matiasas Teodoras Momzenas (Christian Matthias Theodor Mommsen, 1817-1903) – vokiečių, teisėtyrininkas, romanistas ir istorikas, vienas iškilesnių 19 a. mokslininkų, tyrinėjusių senuosius laikus. Antrasis Nobelio premijos laureatas (1902).

Gimė 1817 m. lapkričio 30 d. Gardinge, Šlėzvige, kai ši kunigaikštystė tebebuvo unijoje su Danija. Nuo 1838-1843 m. Kylyje studijavo teisę. Su Danijos stipendija galėjo lankytis Prancūzijoje ir Italijoje, kur studijavo Antikos istoriją. Per 1848 m. revoliuciją Momzenas tapo Leipcigo un-to teisės profesoriumi, bet dėl liberalių pažiūrų 1851 m. teko atsistatydinti. 1852 m. tapo romėnų teisės profesoriumi Ciūricho un-te, o 1854 m. – Vroclavo un-te.

1858-87 m. buvo Berlyno universiteto Romos istorijos profesoriumi.. Už savo mokslinius pasiekimus jis tapo Romos garbės piliečiu, o 1902 m. už pagrindinį veikalą „Romos istorija“ (1854-56) Momzenui skirta Nobelio literatūros premijos laureatu.

Su žmona Marie (Leipcigo rektoriaus Karlo Reimerio dukra) susilaukė 16 vaikų.

1863-66 ir 1873-79 m. Momzenas buvo Prūsijos landatago, 1881–1884 reichstago narys, iš pradžių atstovavęs liberalią Vokiečių pažangos partiją tada - Nacionalinę liberalų partiją , o dar vėliau – Secesionistus. Ypač rūpinosi mokslo ir švietimo politika.

Kūryba

„Romos istorijoje“ aptariama Romos istorija nuo Romos respublikos pabaigos iki Julijaus Cezario, kurį Momzenas vaizduoja kaip talentingą valstybės žmogų. Atliekamas palygiinimas su 19 a. politine raida. Paskaitų užrašai apie Romos imperiją buvo išleisti tik 1992 m. Kiti kūriniai: „Romos konstitucinė teisė“ (1871–1888), „Romos baudžiamoji teisė“ (1899), daugiau nei 1500 darbų atskiromis temomis. Momzenas išleido ir fundamentalius romėnų teisės rinkinius: „Corpus Iuris Civilis“ ir „Codex Theodosianus“.

Skaitiniai, poezija
Tamsusis Volė Šojinka
Nobelio premijos laureatai
Czeslaw Milosz. Ulro žemė
B. Bjornsonas. Pavojingos piršlybos
Hamsunas: svajotojas ir užkariautojas
A. De Saint-Exupery. Mažasis princas
Pirmasis nobelistas: Siuli Priudomas
Riiti Jokomicu. Žiema ir moteris
Hugo Loetscher. Uždanga po uždangos po uždangos
Levas Tolstojus: grafas ir socialinis kritikas
Tarp kovingo ateizmo ir tikėjimo lemtimi
Sigitas Geda. Gyvenimas kaip suvyta virvė
Rudaki: Nepasiekiamojo paprastumas
Kurtas Vonegutas. Žmogus be šalies
Deividas Konstantainas. Arbata Midlande
Radoslavas Bratičius. Kur tu, Moze?
W. Szymborska. Atlantida ir kt.
H. Hesė. "Faustas" ir Zaratustra
V. Gėtė. Faustas (ištrauka)
Arthur Rimbaud. Blogas kraujas
Ženklo savarankiškumo doktrina
Riiti Jokomicu: Musė
V. Bendžaminas. Telefonas
Umberto Eco. Fuko švytuoklė
Tukaramas. Gimęs šudra
Žanas Polis Sartras
A. Kamiu ir jo filosofija
Vartiklis