Machizmo: varžymasis dėl garbės  
Siciliškoji patirtis  

Machizmo reiškinys tirtas 2001 m. rugsėjo mėn. Sicilijoje rezultatams taikant indukcijos1) metodą.

D. Silvermanas9) išskyrė 4 požiūrius į tyrimą: moksliškumas, pažanga, turizmas ir romantizmas. Pirmu du labiausiai veikia kiekybinius tyrimus, o paskutiniai du – kokybinius.

„Romantizmas“ atsiranda, kai nepaisoma patirties, kaip kultūrinių formų reprezentacijos raiškos. O kartais tyrėjas elgiasi kaip turistas, keliaujantis po pasaulį ir ieškantis ko nors „nauja“ ar „skirtinga“. Šiuo atveju tyrimas pradedamas be aiškios hipotezės. Vietoje įnirtingai ieškoma išskirtinių veiklos ženklų. Siekiant išvengti „turizmo“ žabangų, reikia ne klausyti, ką žmonės sako ar atsako, o stebėti, ką jie iš tikrųjų daro.

8 dešimtm., siekiant išsilaisvinti iš objektyvaus moksliškumo, dėmesys perkeltas į refleksyvumą, mat aiškėjo, kad stebėtojo „neutralumas“ praktiškai nepasiekiamas. Reflektyvi nuostata tyrėjo patirtį įtraukia į analizę. Tyrėjo patirtis turi istoriją: dar iki tyrimo panaudojamos (sąmoningai ar nesąmoningai) turimos žinios ir vertybiniai vertinimai.

Sicilija suvokiama kaip tradicinės visuomenės kraštas, kuriam būdinga griežta, matoma ir nematoma, socialinė hierarchija, įskaitant ir lyčių santykius. Aprašysime tris situacijas, kurios vietiniams atrodo tokios kasdieniškos, kad lieka „nepastebimos“.

 

Roma: taksistas

Il Professore pasitinka mane oro uoste. Įsėdame į taksi. Vyrai vangiai šnekučiuojasi; po skrydžio ausys užgulusios, tačiau beveik viską suprantu. Tamsu. Privažiuojame viešbutį. Atsiskaitymas. Taksistas netikėtai emocingai pratrūksta, Il Professore, aišku, atkerta. Taksistas pasiveja mus viešbučio registratūroje. Konfliktas dėl kažkokio įžeidimo. Registratorius į dviejų vyrų žodžiavimąsi nesikiša, aš irgi. Staiga taksistas ištiesia ranką į mano pusę ir taria: 'E la signora pensa kosi' – ir ponia taip mano. Į mane sukrypsta visų akys. Aš tyliu. Taksistas palieka viešbutį. Il Professore įteikia man kambario raktus tardamas: 'Galėjai ir įsiterpti'. Lieku viena su lagaminu. Bokalas Chianti atvykimo proga atidedamas. Suprantu, kad pasielgiau ne taip, kaip dera šioje situacijoje.

Palermo: restorano savininkas

Viešbučio registratorius, man išeinant iš viešbučio, paprašė palikti rankinę vietoje. Mūsiškiai vakarieniauti neina, vėlu. Atviras restoranas, beveik gaivu. Sąskaitą už vakarienę atneša man. Tai bent tradicinė visuomenė! Grynųjų pinigų atsiskaityti nėra, kreditinės kortelės nepriima. Ateina restorano savininkas. Prasideda gana emocingas dialogas su mano palydovu: dviejų aktorių spektaklis, kurio esmė – įrodyti, kad niekuo negalima pasitikėti (taip pat vyriausybe ir bankais, nes bankomatuose nėra pinigų arba jie sugadinti), bet tik ne manimi. Žiūrovai – restorano lankytojai – retkarčiais įsitraukia į veiksmą su savo komentarais. Tyliu, griausmingas žvilgsnis rodo, kad dabar kalba 'džigitai'. Platus savininko mostas: atseit, vaišina mus, galime eiti lauk arba, jei norime, ateiti kitą kartą. Il Professore ryžtingai atsisako ir reikalauja nurodyti veikiantį bankomatą. Lankytojai pradeda aiškintis, kuris iš artimiausių bankomatų galėtų veikti. Padavėjai braižo žemėlapį. Manęs, visiems girdint, paklausia, ar sutinku palaukti. Aš taip pat viešai sutinku. Sėdžiu, rūkau, į mane beveik niekas nekreikia dėmesio. Aš – užstatas. Triumfuodamas grįžta Il Professore. Išbėga restorano savininkas. Vėl emocinga retorika. Visi patenkinti ir laimingi. Paliekam restoraną.

Einame žiūrėti paminklo mafijos aukoms. Mokausi būti budri naktinėse Palermo gatvėse. Šalia praūžia motociklininkai, mūsų nepastebi. Apšviestas paminklas arba nuo žemės drebėjimo, arba nuo sprogimo sugriuvusių ir seniai apleistų namų fone. Baugiai įspūdinga. Grįžtame atgal. Vėl bėgimas, sustojant apsidairyti. Visai šalia pravažiavo motociklininkų grupelė. Mes jiems nerūpime.

Registratūra. 'Buona notie, signora! Buona notte'. Kad juos galas, tokius pasivaikščiojimus! Rytoj – Kapucinų vienuolyno kripta, pilna gerai išsilaikiusių lavonų! Taip, rytoj bus kita diena.

Piana degli Albanesi: sodybos "Hasienda mejicana" 2) savininkas

Doktorantės atsisakė gyventi sodyboje. Priežastis – nepakenčiamos gyvenimo sąlygos: atskiras kambarys skiriamas tik vienam grupės nariui, vyrui; jaunos moterys apgyvendintos po tris viename kambaryje. Populiari muzika už sienos iki paryčių, darbo stalų nėra, o paskutinis kantrybės lašas – rytą savininkas drožia per moterų kambarį į jų vonią atlikti rytinio tualeto. Kitą rytą tas pats. Šalia esantis konventas sutiko priglausti moteris. Reikia 'išplėšti' sumokėtus pinigus, nes konventas – ne labdaros organizacija.

Spręsti konfliktą tenka Il Professore, nes kiti dirba su savo doktorantų grupėmis (taip pat ir asistentės, kurios skelbiasi esančios feministės ir kalba gera italų kalba). Lieku aš. Važiuojame.

Sodyba – tai Spagheti western3) sodyba, kuriai būdingi modernūs atributai: atviras baseinas, palydovinė antena ir pan. Apžiūrime kambarį, savininkas komentuoja situaciją. Jis dedasi nesuprantąs problemos! Išeiname į lauką. Sustojame aikštelėje: trys doktorantės, savininkas, Il Professore ir aš – ratas užsidaro. Vienintelis doktorantų grupės vyras – Prancūzijos šveicaras – ignoruoja konfliktą, jis nepalaiko moterų nei dėl vyriškumo įrodymo, nei dėl tautinio solidarumo (viena moterų yra Prancūzijos šveicarė), nei profesinio ar grupinio solidarumo principo. Veikti pradeda italė, ištekėjusi už palestiniečio: lauko tyrimo laiką ji turi išnaudoti maksimaliai veiksmingai, jai ypač svarbi darbo vieta (antropologai profesionalai rašo lauko dienoraščius), be to, nacionaliniai jos santuokos ypatumai didina jautrumą priekabiavimui bet kokia forma. Vyrai pradeda svarstyti situaciją. Argumentuodama skundus šveicarė buvo pasyvesnė už lyderę italę, tačiau aktyvesnė už albanę. Nacionaliniai moters elgesio kodų skirtumai? Politinių pilietybių hierarchija? Kas? Žiūriu į vietinį imbroglione - sukčių – taip, kaip 1917 m. Rusijos proletariatas į buržuaziją. Vietiniame kultūriniam kontekste tai būtų kaip zia Minerva4), ne, tiksliau, Medūza Gorgona5).

Il Professore mėgina aiškinti, kad gyvenimo ir nuomos sąlygos neatitinka nuomos sutarties. Privačios moterų erdvės pažeidimo diskursas – tik pačių moterų skunde. Savininkas priverstas plėšytis reaguodamas į dešinę (moterų grupę) ir į kairę (pagrindinį varžovą). Energinga diskusija krypsta reikiama linkme – savininkas turi pripažinti, kad sutarties sąlygos nevykdomos, taigi ir grąžinti pinigus. Pauzė. 'E non c'e gente piu' (čia nebus žmonių), - įsiterpiau aš. Mano įsikišimas labai netikėtas, visų akys nukrypsta į mane. Savininkas prašo pakartoti, nes nesuprato, ką pasakiau. Argumentas buvo naujas, visiškai "iškrentantis" iš diskusijos turinio. Susijaudinusi tą patį pakartojau tik man suprantama italų kalba, tik lėčiau ir garsiau. Visi nutyla, tarsi išgirdę grėsmingą pranašystę. Tačiau diskusijos lūžis įvyko. Savininkas atsigauna ir ima teisintis dėl įvykusio nesusipratimo, pasitelkdamas garbės retoriką. Viskas. Dalis pinigų grąžinta, vyrai spaudžia vienas kitam rankas.

Apleistumas dvelkia grožiu. Nuostabus kraštas Sicilija, toks artimas Lietuvos sielai. Negailestingai kepinanti saulė, nuolatinių padegimų niokojama žemė, vangiai rūkstanti Etna, 'Dio c'e' (Dievas yra čia) pakelės plakatuose ir automatinis moters balsas, pasigirstantis iš automato, renkančio mokestį už kelio ruožą. 'Gracia, arrivederci' – vienintelis nuolatos rodomas mandagumas, žinoma, jeigu automatas veikia. Net nekeista, kad Eimuntas Nekrošius veža savo šekspyriadą į Gibelliną.

Reikia pastudijuoti garbės reikalus, reikia pastudijuoti vyriškumą.

 

Garbės tyrimas

Ir Lietuvoje kartais išgirsi, kad kažkas "su onoru" (lenkiškai, honorowy pan), - nurodant jo išpuikimą ar netgi pasipūtimą. Lotynų honor (liet., garbė) reiškė pagerbimą – apdovanojimą už narsą (virtus). Garbingas žmogus jau turi kiek kitokį prasmės atspalvį – netgi artimesnis honor atitikmuo būtų vis labiau plintantis reputacija.

Tuo tarpu Viduržemio jūros rajone yra dvi garbės traktuotės: kaip dorybė; kaip viršenybė. Pirmuoju atveju pagrindas yra religinės garbės tapatinimas su dorybingu ir doru elgesiu. Tuo tarpu viršenybė tėra savo pretenzijų (prestižo, visuomeninio pripažinimo bei vertės) demonstravimas.

Tie tipai skiriasi ne tik požymiais, bet ir tipiniais "atstovais": garbė kaip dorybė paprastai siejama su moterimis, o kaip viršenybė - su vyrais. Taigi, "vyriškoji" garbė susijusi su kova ir priešininkų įveikimu (su gebėjimu primesti savas žaidimo taisykles), o "moteriškoji" – su taika ir nekaltumu.

Teisininkai bene pirmieji ėmė nagrinėti Viduržemio kraštų garbės fenomeną kaip tipinę pagalbos sau pačiam instituciją. Tuo tarpu antropologai šį reiškinį beveik ignoruoja – šiuo metu Viduržemio visuomenių antropologija linkusi į etnografinę ekstravaganciją.

Macho ir machismo

Showing machismo Macho (isp. vyras, vyriška lytis) , kaip vyro apibūdinimas, labai paplito. Ispanų kalboje toji sąvižoka naudojama vyro asmeninių savybių ir elgesio kodų visumai nusakyti. Perkeltine prasme – "stiprus, kietas" (pvz., el vino macho - stiprus vynas). Kasdieninėje kalboje macho taikoma tam tikram vyriškumo tipui (es un macho - tikras vyras).

Kembridžo žodyne pateikiamas toks apibrėžimas: machismo - griežta ir tvirta vyro elgsena, kuriai būdingas itin tradicinis supratimas, kaip turi elgtis vyrai ir moterys. Merriam- Webster žodyne: 1. stiprus vyriško orumo jausmas; perdėtas vyriškumas; 2. perdėtas ar įkvepiantis galios ar jėgos jausmas. Britanijos enciklopedija: perdėtas vyro orumas, suvokiamas kaip galia; dažnai susijęs su minimaliu atsakomybės jausmu ir padarinių nepaisymu.

Nors kilmės požiūriu teigiamas (pvz., tradicinėje Meksikoje) ir reiškia vyrišką vyrą, tačiau viešajame Vakarų kontekste macho yra stigmatizuotas – kas dalinai susiję su istoriniais gender tvarkos pokyčiais. "Savaime suprantami" vyro ir moterų vaidmenys jau prarasti, todėl macho siūloma kaip patogi papildonma priemonė paviršutiniam vyrų sąveikos formų apibūdinimui.

Pagal antropologus, machismo reiškinys būdingas ne tik pirmykštės ir nuošalyje esančioms kultūroms, bet ir daugumai urbanistinių Lotynų Amerikos, Viduržemio ir Magribo7) šalių bendruomenėms:
"Beveik visose bendruomenėse, su kuriomis teko susidurti antropologams, vyriškumas yra kažkoks brangus ir kartu nesuvokiamas statusas, esantis anapus savosios biologinės priklausomybės vyrų giminei. Tai tam tikras pamokomasis, kviečiantis atkartoti įvaizdis" (Gilmore).

Šiuo metu identiteto (įskaitant lyčių) tyrimuose stipėja koncepcija, kuri vyriškumą apibūdina pasitelkdama gender l9kesčių terminus: vyriškumas yra tai, tai kuo turi būti vyras, ko iš jo tikimasi. Išskiriamas pliuralizmas (kiekvienoje visuomenėje egzistuoja keli vyriškumo modeliai), istoriškumas ir situaciškumas. Pradininkai pasiūlė dominuojančio vyriškumo koncepciją (ypatingą vyriškumų įvairovė, kuriai paklūsta moterys, jaunimas ir nevyriški vyrai). Tai klausimas: "Kaip konkretūs vyrai įgyja galios ir gerovės padėtį ir kaip įteisina bei atgamina socialinius santykius, kurie lemia dominavimą?" Joje machismo galima suprasti kaip atskirą dominuojančio vyriškumo atmainą.

Neabejotinai, trys aprašyti atvejai gali būti laikomi machismo iliustracija. Visais trimis atvejais veiksmas vyko viešojoje erdvėje, moteris buvo tarsi atskirta nuo vyrų sąveikos, tačiau jos veiksnys turėjo įtakos sąveikos raidai.

Visais atvejais veikia vietinis macho ir kitas, taipogi macho. Abu tie macho turi skirtingus socialinius statusus. Kitas macho yra su moterimi, kuri, tikėdamasi socialinio saugumo paklūsta kitam. iš moters tikimasi tradicinio vietos elgesio. Tai drovi, kukli, nepretenzinga ir santūri moteris.

Macho ir kitas naudojasi panašiu garbės kodeksu, tačiau vieinis jo netaiko kitam - vietinaii visus atvykėlius suvokia kaip žmones, kuriems garbė nesvarbu.

Taksistas kito pastabą atsiskaitymo metu suvokė kaip įžeidimą. Kitas, siekiantis pademonstruoti savo pranašumą, net nebandė atsiprašyti, nes tai paneigtų jo simbolinį pranašumą. Tačiau taksisto garbės supratimas vertė ginčyti kito pranašumą. Tačiau jis neapdairiai paliko viešąją sritį (gatvę) ir pateko į pusiau privačią kito sritį (viešbutį), kuriame registratoriui viešbučio reputacijos palaikymas buvo svarbesnis nei taksisto garbės parėmimas. Taksistas, nesulaukęs vietinio bendruomenės nario palaikymo, ryžosi paskutiniam žingsniui – pareikšti, kad kito moteris remia taksisto laikyseną. Tai paskatino pati moteris, nes neatitiko lūkesčių, siejamų su atvykėlės elgesiu (t.y. aktyviai palaikančia savo vyrą visais atvejais). Taigi jos santūrumas atsigręžė prieš ją pačią ir tuo pačiu prieš kitą - jos tylėjimas suprastas kaip jos vyro elgesio smerkimas. Tačiau, tradiciniu požiūriu, moteris elgėsi nepriekaištingai, nes konfliktas vyko tik tarp dviejų vyrų ir dėl vyriškų priežasčių.

Taigi pirmu atveju abiejų vyrų machismo demonstravimas iš esmės neišsprendė konflikto, sąveika nepatvittino nė vieno jų pranašumo. Abi pusės liko nepatenkintos, o moteris pasmerkta, nes neatitiko jos elgesio lūkesčių.

Restorane konfliktą išprovokavo pasitikėjimo ir nepasitikėjimo visuomenių susidūrimas. Kitas, kaip pasitikėjimo atstovas, norėjo atsiskaityti kortele, o savininkas, kaip nepasitikėjimo atstovas, jos nenorėjo priimti. Kortelės nepriėmimas buvo nepasitikėjimo ženklas. Restoranas yra pasitikėjimo vieta, kur klientai atsiskaito gavę paslaugą. Kiekvienas stengėsi parodyti, kad yra geresnis. Savininkas rodė dosnumo retoriką, o kitas - sąžiningumo retoriką (ir tam pasitelkė net restorano lankytojus). Varžovai pripažino vienas kitą pasikikėjimo vertais žmonėmis, į veiksmą įtraukdami moterį, kuri tapo kito sąžiningumo garantu ir pasitikėjimo įrodymu. Savininkas, priimdamas tokį simbolinį užstatą, viešai įsipareigojo saugoti moterį iki kito grįžimo, taigi laikinai perimti globėjo funkciją.

Sicilijoje, kaip būdinga visoms nepasitikėjimo visuomenėms, visi visus stebi ir patys yra stebimi. Vietiniai stebi atvykėlius, ir restoranas nėra išimtis. Moters elgesys iš esmės vėl buvo tradicinis. Nesikišimas į vyrų reikalus viešoje erdvėje sustiprino kito padėtį. Privačioje erdvėje, vakarienės metu, moters elgesys atitiko užsienietės elgesio l9kesčius: ji aktyviai bendravo, valgė, gėrė, rūkė. Vėliau, sutikusi viena likti restorane, ji viešai pademonstravo, kad remia kito veiksmus.

Situacija restorane galima priimti kaip tipinį turistų susidūrimo su vietinėmis realijomis pavyzdį. Vietinaii vargu ar eitų į restoraną neturėdami pakankamai grynųjų ir vargu, ar jie būtų ėję dviese – paprastai einama šeimomis.

Trečioje situacijoje konfliktą išprovokavo sodybos šeimininkas. Klasikiniu požiūriu, užkampio sodybos šeimininko „garbė“ yra pažeminti „neprižiūrėtas“ jaunas moteris. Potencialus „prižiūrėtojas“ tam buvo per jaunas, tad jis buvo "neutralizuotas" suteikiant padorias sąlygas.

Taigi veiksmo centre – vietinio macho ir gringo8), blogiečio ir geriečio priešprieša. Gali būti, kad šeimininkas pažeidė sutarties sąlygas norėdamas įtvirtinti savo galią ir parodyti savo ryšius Palerme. Susitikimas su kitu, o ne su nevietine itale, sudariusia nuomos sutartį, parodė jam, kad kitas turi aukštą socialinį statusą. Jis, kaip atsakingas už kitus, apeliavo tik į darbo sąlygų užtikrinimą. Jis sąmoningai neminėjo moterų privačios srities pažeidimo (užsieniečių moterų garbė vietinių požiūriu joms nesvarbi). Be to, kitas galėjo susilpninti savo padėtį pripažindamas savo sąryšį su nuskriaustomis ir tuo pačiu „šeimos“ garbės praradimą.

Be to, šeimininkas negalėjo nustatyti kito galios ribų, kaip tasai susijęs su Palermo bendruomene. Tad jis buvo priverstas pripažinti, kad įvyko nesusipratimas Tad, demonstruodamas garbėęs retoriką, privalėjo gražinti dalį pinigų, o kitas juos paimti. Machismo demonstravimas padėjo išspręsti konfliktą, o moters veiksmas, nors ir paremiantis kitą, buvo minimalus.

Papildoma literatūra

  1. L. Kublickienė. Šiuplaikinių lyties stereotipų sąlygotas maskuliniškas diskursas// Feminizmas, visuomenė, kultūra, 2000
  2. A. Tereškinas. Tarp norminio ir subordinuoto vyriškumo formų…// Sociologija: mintis ir veiksmas, 2004, Nr.ę
  3. I. Lumsden. Machos, Maricones and Gays: Cuba and Homosexuality, 1996
  4. J. Peristiany. Honour and Shame. The Values of Mediterranean Society, 1968
  5. J. Peristiany, J. Pitt Rivers. Honour and Grace in Anthropology, 1992
  6. D. Silverman. Interpreting Qualitative Data. Methods for Analysing Talk, Text and Interaction, 1993

Paaiškinimai

1) Indukcija – apibendrinimo iki nustatyto lygmens procesas. Išvados tikėtinos, nes visada egzistuoja išimties atvejo tikimybė. Priešingas metodas – dedukcija, darant išvadas iš patikimų duomenų.

2) Hasienda mejicana - meksikietiško stiliaus sodyba, pritaikyta kaimo turizmo reikmėms.

3) Spagheti western - italų nuotykių filmai apie "laukinius" vakarus, sukurti Italijos režisierių ir nufilmuoti pietų Italijoje ar Ispanijoje. Klasikinis pavyzdys – "Il buono, il brutto, il cattivo (Geras, blogas ir pavojingas, 1966)".

4) Teta Minerva (ironiškai). Minerva – romėnų deivė, amatų ir menų globėja, tapatinamą su graikų Atėne. Gerbta kaip karo ir išminties deivė.

5) Medūza Gorgona - viena trijų Gorgonių, kurios žvilgsnis buvo mirtinas net ir Persėjui nukirtus jos galvą. Medūzos galva dažnai vaizduojama kaip saulė. Tai populiariausias Sicilijos straipsnis.

6) Gibellina 1968 m. visiškai sugriuvo per žemės drebėjimą; miestas atstatytas už 18 km nuo ankstesnės vietos, kuri dabar miestas muziejus; senosios Gibellinos griuvėsiai dažnai naudojami kaip filmų dekoracijos.

7) Megrib (arab. vakarai) – Afrikos regionas, apimantis Alžyrą, Maroką, Tunisą. Į didįjį Magribą įeina Libija, Mauritanija ir Vakarų Sachara.

8) Gringo - iškraipytas žodis griego (graikas), kuriuo paniekinamai (Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje) vadinamas svetimšalis.

9)Deividas Silvermanas ( David Silverman ) –australų sociologijos profesorius (emeritas) Sidnyje. Jo tyrinėjimai nukreipti į medicininius atvejus, pokalbius ir jų analizę. Parašė: „Interpreting Qualitative Data“ (4 leid., 2012), „Doing Qualitative Research“ (3 leid., 2010) ir „A Very Short, Fairly Interesting, Reasonably Cheap Book about Qualitative Research” (2007). Buvo „Qualitative Research” (3 leid., 2011) redaktoriumi.

Tikrasis vyriškumas
G. Beresnevičius. Vaikai
Moters kelias į akademiją
Džonas Lokas. Apie auklėjimą
Claire Keegan. Šermukšnių naktys
Rože Kaijua. Sapnų apžavai ir problemos
M. Velbekas. Elementariosios dalelės
E. Weinberger. Karmos pėdsakai
Šekspyras. Romeo ir Džuljeta
Mokslo filosofas Tomas Kunas
Filmas iš jūros bangos sūkurio
Italo Calvino. Katinų markizė
Erosas: Juodieji dievai
Tik pusė pasaulio
Žvilgsnis ir žodis
Mechaninis žvėrynas
Froidas grįžta
Skaitiniai
Vartiklis