1901-ais Antikythera saloje (į pietryčius nuo Kythera salos link Kretos) akvalangistai beveik 200 m. gylyje atrado senovinio laivo (corbita) liekanas, kurias ištyrę archeologai rado keletą bronzos ir marmuro statulų bei kitų radinių. Galima tik įsivaizduoti, kaip išniręs graikų nardytojas Elias Stadiatos, nusiėmęs šalmą, kapitonui Kondos suburbuliavo kažką panašaus į daugybė nuogų negyvų moterų... Tarp radinių ir 2000 m. senumo laikrodinį mechanizmą. Dėl sunkumų [ vienas nardytojas žuvo ], kasinėjimai buvo 1901-ųjų rugsėjį nutraukti [ skaitykite detalesnę radinio atradimo istoriją ].
Bronzos statulos keliavo į meno galerijas, juvelyriniai dirbiniai - parodoms [sako, nedidelės skulptūrėlės netrukus buvo parduotos turguje Aleksandrijoje - toks jau tas gyvenimas], o kiti radiniai buvo perduoti Atėnų archeologijos muziejui. Medinės dalys išdžiūvo ir greitai suiro - tuo metu konservacija rūpinosi dar mažai. 1902 m. gegužės 17 d. buvęs švietimo ministras Spyridon Stais, tikrindamas radinius, pastebėjo smarkokai aprūdijusį bronzinį prietaisą su dantračiais ir užrašais. Po 8 mėn., 1902 m. gegužės 17 d., buvęs švietimo ministras Spyridon Stais'as tyrinėjo kai kuriuos erozijos paveiktus bronzinius daiktus, juos laikydamas statulos nuolaužomis. Netikėtai, jis įžvelgė kažkokio mechanizmo su dantračiais fragmentus, ant kurių buvo užrašų. Spėta, kad tai gali būti senovinis laikrodis ar astraliabija o dabar jis pakrikštytas seniausiu analoginiu kompiuteriu. Iš pat pradžių radinys sukėlė ginčus, - vieni laikė, kad mechanizmas pernelyg sudėtingas tam laikmečiui. Išsiskyrė ir nuomonės dėl jo paskirties vieni įrodinėjo,
kad tai astroliabijos, skirtos ilgumai ir platumai paskaičiuoti, dalys, o kiti, kad planetariumo, įrenginio, rodančio planetų orbitas ir judėjimą.
1951 m. juo susidomėjo anglų fizikas ir istorikas, Jeilio un-to prof. Derek John de Sola Price (1922-1983) ir kitus 20 m. skyrė jo tyrinėjimui.
Jo straipsnis yra 1959 m. birželio "Scientific American" (daugiausia iliustracijų šiame puslapyje
pateikiama būtent iš šio straipsnio, po 15 m. Price išspausdino dar išsamesnį šio radinio
tyrinėjimą). Price dar 1951-ais nuvyko į Atėnus, ir vėliau tęsė tyrinėjimus, nepaisydamas, kad mokslinė visuomenė jo teiginius priėmė be ypatingo
entuziazmo [ buvo profesorius, kuris sakė, kad tikriausiai Viduramžiais kažkas netyčia išmetė prietaisą
toje vietoje ]. 1971 m. Oak Ridge nacionalinė laboratorija paskelbė straipsnį apie aukštos energijos gama spinduliavimo
panaudojimą tiriant metalinių objektų vidų. Price netrukus gavo Graikijos Atominės energijos komsijos sutikimą ir padarė nuotraukas. Tai radinys, kuris verčia peržiūrėti graikų mokslo sampratą, iki šiol laikytą daugiau kontempliaciniu, o ne eksperimentiniu. Tačiau spėjama, kad ne patys graikai sukūrė abstrakčiąją matematiką ir matematinę astronomiją, o juos "perėmė" iš kažkokios kitos kultūros. Krumpliaračių mechanizmai buvo žinomi Graikijoje, bet tebuvo gana paprasti. Juos aprašo Heronas iš Aleksandrijos ir Vitruvijus. Pvz., matuojant vežimo nuvažiuotą kelią buvo naudojama dviejų krumpliaračių sistema (arba krumpliaračiai sujungti grandine). ![]()
Kita vertus, polibolos demonstruoja rodiečių galimybę kurti tokius įrenginius. Bet kas įkvėpė tai teorijai, kuri slypi už techninio išpildymo? Poseidonijus nustatė potvynių priežastį (kai jo mokinys Ciceronas jį nusivežė anapus Gibraltaro) ir sukūrė dar sudėtingesnį astronominį skaičiuotuvą, nei rastasis (Cic. Nat. de 2:34-35). Jis taip pat išsakė mintį, kad visi pasaulio vandenynai sudaro vientisą vandens telkinį. Hiparchas iš Rodo sukūrė trigonometriją ir moksliškai suklasifikavo žvaigždžių padėtis. Ciceronas, Ovidijus (Puota, 6:263-283), Plutarchas ir kt. minėjo išsiskiriančius įrenginius ir jų panaudojimą. Istorikas Diodoras iš Sicilijos aprašė, kaip Makedonijos karvedys Demetrijus, helepolis (miestų šturmuotuojas), 305 m. pr.m.e. prieš Rodo sienas pasiuntė 9 aukštų bokštą, stumiamą 2000 karių, bet gėdingai spruko nuo pačios intensyviausios senovės "artilerijos kanonados" apdegus bokštui nuo kelių ugnies kamuolių pataikymų. Kitam makedoniečiui Mithridates V iš Ponto 88 m. pr,m.e. pasisekė ne geriau. Polibijus, Strabonas ir Aristidas jau vėlesniais laikais mini tą nepaprastą greitį ir galią laivų bei ginklų, kurie sukurti anapus Rodo neoriono sienų. Iki 43 m. romėnų dominavimas negalėjo palaušti graikų demokratijos. Laikas kitaip "skaityti" senovės raštus. Tai prielaida Nerono besisukančioms luboms ir vis dar Atėnuose tebestovinčiam Vėjų bokštui" - jo laikrodžio nebėra, bet jo buvimas užfiksuotas tekstuose. Ir nereikia skeptiškai kraipyti galvą skaitant Ciceroną, Ovidijų, Plutarchą ir kitus, kurie dangaus skliautus (modelius, imituojančius dangaus kūnų judėjimą) nukelia į Archimedo laikus.
Tarus, kad keliautojui vykstant į Skitiją ar Britaniją, neseniai mūsų draugo Poseidonijaus
sukurtas orerijus, kiekvienu apsisukimu parodantis tuos pačius Saulės, Mėnulio
ir 5-ių planetų judėjimus danguje, kuriuos regime, ar vietiniai nesuabejotų, kad tą orerijų sukūrė racionali būtybė? Toks prietaisas turėjo būti labai brangus. Ciceronas mini, kad karo vadas Marcellus sumokėjo už Archimedo orerijų, analoginį planetariumą iš užgrobtų Syrakuzų, daugiau nei už bet ką kita. Surandama prietaiso analogija su musulmonišku 13 a. krumpliaračių kalendoriumi (esančiu Oksfordo Mokslo istorijos muziejuje), kurio kiltį galima atsekti iki 1000 m. gyvenusio al-Birani astronomo rankraščio. Tačiau jis paprastesnis už aprašytą graikišką. Astronomo Abu Saido al-Sidži sukonstruotas kalendorius rodė Mėnulio fazes bei Saulės judėjimą per Zodiako žvaigždynus. Tokie prietaisai buvo pirmtakai Viduramžių Europos astronominiams laikrodžiams. Papildoma literatūra: Lobio prie Antikiteros atradimas 1900 m. spalį graikų kempinių rinkėjų grupę su laivo kapitonu Dimitrios Kondos užklupo smarki audra. Jie nusprendė ją, trukdančią sugrįžimui į Simi salą, esančią netoli Rodo, nuo Afrikos krantų, praleisti graikų Antikytheros saloje. Jie nusprendė panardyti, ieškodami kempinių, ir prie šios salos. Tuo metu nardytojai nardė ir su drobiniais drabužiais bei variniais šalmais, kas leido jiems panirti giliau. 45 m. gylyje Elias Stadiatis pamatė nuskendusio laivo nuolaužas ir paprašė, kad jį greitai iškeltų. Jis nupasakojo siaubingą istoriją apie krūvas pūvančių žmonių ir arklių kūnų. Pamanęs, kad jis apsvaigo nuo prisikvėpuoto azoto, D. Kondos nėrė pats ir netrukus grįžo su bronzinės statulos ranka. Iki nurimstant audrai nardytojai išsitraukė tiek mažų artefaktų,m kiek tik sugebėjo. 1901 m. vasarą narai rado filosofu pavadintą statulą, Heraklį, Odisėjų, Diomedą su žirgais, Apoloną, marmurinę jaučio statulą, daugybę puikių stiklo dirbinių ir kt. Nemažai smulkių radinių buvo Nacionaliniam archeologijos muziejui Atėnuose. Vieno nardytojo mirtis nuo dekompresijos nutraukė rankiojimus. 1976 m. rudenį čia, tikėdamasis rasti daugiau artefaktų, nardė Žakas Ivas Kusto. 2012 m. Graikijos leidimą čia nardyti gavo amerikietis Brendan P. Foley. Su specialia įranga jo komanda spalio mėnesį pasiekdavo 70 m gylį. Kai kurios rastos bronzinės statulos gali būti datuojamos 4 a. pr.m.e., tuo tarpu marmurinės, o taip pat
amforos bei keramikiniai indai 1 a. pr.m.e. Kai kurie tyrinėtojai spėja, kad tai galėjo būti generolo Sulla
laivas, 86 m. pr.m.e. gabenęs dalį grobio į Italiją. Lukianas minėjo, kad vienas
Sulos laivas nuskendo prie
Antikytheros krantų. Bet Ž. Kusto rado monetą, kuri priskiriama 76-67 m. pr.m.e. laikotarpiui. 1964 m. laivo
medinė atraiža buvo ištirta radioaktyvios anglies metodu, - ir gauta 220 m. pr.m.e. data (su 43 m. paklaida).
Skirtumas datose gali būti dėl to, kad laivas buvo statytas gerokai anksčiau, nei jis nuskendo. 1974 m. D.
Price ištyręs skaičiuotuvą ir užrašas iš jo, teigė, kad šis buvo pagamintas apie 87 m. pr.m.e. ir nuskendo
vos po kelių metų. Ch. Carmanas ir J. Evansas The Archive of History of Exact Sciences (2014 m. lapkr. 15, vol. 68, nr. 6) paskelbė straipsnį, išreikšdami nuomonę, jog šis mechanizmas veikė dar 205 m. pr.m.e. gegužę. Atsei, jie identifikavo Saulės užtemimą 13-ą mechanizmo kalendoriaus mėnesį. Jei taip, tada mechanizmo veikimo atskaitos taškas 205 m. pr. m. e. gegužė. Paaiškinimai Metono ciklas - 6940 d trukmės periodas, kelių valandų tikslumu lygus 19
atogrąžinių metų arba 235 sinodiniams mėnesiams. Praėjus Metono ciklui,
Mėnulio fazės kartojasi tomis pačiomis metų dienomis. Jį 433 m. pr.m.e.
apskaičiavo graikų astronomas Metonas. Jis buvo 46 m. pr.m.e. įvesto Julijaus kalendoriaus pagrindas . O kadangi 12 Mėnulio mėnesių sudaro 354.367 dienų, per ciklą "pritrūksta" 11 dienų iki Saulės metų. Tad buvo įtraukiama 235 - 19 * 12 = 7 papildomi mėnulio mėnesio šiam skirtumui pašalinti. Jie buvo pridėti 3, 5, 8, 11, 13, 16, ir 19-ais ciklo metais. Metono ciklą 325 m. pr.m.e. Kalipas išplėtė įvesdamas 4-is po 19 m. ciklus, kai 940 mėnesių turėjo po 29 arba 30 dienų (viso 27759 dienas) Metonas ir Euktemonas sukūrė parapegma, akmens lentelę su judančiais žiedais ir padalomis, rodančiomis apytikslę atskirų žvaigždžių patekėjimo laiką norimą dieną. O kadangi kalendorius buvo nuolat keičiamas, kad sutaptų su astronominiu laiku, tai parapegma turėjo judančius žiedus, kuriais buvo galima "pareguliuti" prietaisą. Parapegma naudota meteorologinėms prognozėms (pagal žvaigždes!). ![]() Arabų 13 a. astronominis skaičiuotuvas ![]()
Profesorius - kiborgas | |