Sekmadienio Evangelijos skaitiniai
Paikumas
Mt 25, 1-13
"Tada su dangaus karalyste bus panašiai, kaip su dešimtimi mergaičių, kurios
pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos
ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos.
Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant,
visos ėmė snausti ir užmigo. Vidurnaktį pasigirdo balsai:
'Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!'
Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė
protingosioms:
'Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta'. Protingosios atsakė:
'Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus
ir nusipirkite'.
Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo
kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos
mergaitės ir ėmė prašytis:
'Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!'
O jis atsakė: 'Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu'!
Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos.
"
Kokia graži, daug žadanti pradžia ir koks netikėtai dramatiškas galas. Dešimt mergaičių išsiruošia į kaimynystėje įvyksiančias vestuves. Jos skuba, yra pilnos džiaugsmo, kad sutiks jaunikį. Ir štai pasirodo jų laimės kaltininkas. Penkios džiūgaudamos įeina į vestuvių pokylį, o kitoms penkioms ne tik kad neatidaromos durys, bet dar ir nutraukiama pažintis.
Labai sunku patikėti, jog šios istorijos liūdnos pabaigos priežastis yra paikumas. Daug paprasčiau būtų, jei palyginimas tarnautų mūsų perspėjimui: ką reiškia paikumas ir jo pasekmės kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui: neturint rankoje rakto užtrenkti buto duris ar, palikus bilietus namuose, spektakliui prasidėjus stoviniuoti kitoje teatro durų pusėje. Tai vis tas "nekaltas" žioplumas, per kurį gauname ar tariamės gauną pamokas ateičiai. Jis nekelia mums didelių rūpesčių ir vieta gyvenime jam nesunkiai randama.
Nepalyginamai sunkiau su paikumu tikėjime. Čia jis pasirodo lemtingas ir jau nebegali pasitarnauti kaip pamoka. Viena vertus, jo nesunkiai galime išvengti, antra vertus, kaskart jis gali būti lemtingas, kaip atsitiko ir penkioms neprotingoms mergaitėms.
Tai kas gi yra paikumas? Jo akivaizdoje nusvyra kitų penkių - protingųjų rankos. Tų kurios, jau lyg ir apsidraudusios, negali padėti paikosioms Pasiūlo pačioms gelbėti susiklosčiusią padėtį: "nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite". Iš šalies žiūrint, atrodytų - juk galėjo pasidalinti, galėjo padėti, netgi privalėjo tai padaryti. Bet tarsi tvirtai žinodamos, kad čia galioja kitas, aukštesnis įstatymas, ne tik paprastas moralumas, draugėms nepagelbi. Lygiai taip pat pasielgia ir jaunikis. Atrodytų, jo elgesys tiesiog nepakenčiamas. Tik pamanykit vėlavo, todėl nebuvo įleistos! Vėlavo, nes norėjo jam įtikti! Ir štai atpildas: "Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu"! Nelabai linksma.
Kokios čia tiesos?! Kokie papročiai?! Argi ne jaunikis turėtų vadovauti savo paties šventei: spręsti, ką leisti ir ko ne? Tačiau susidaro įspūdis, kad pats puotos viešpats yra priklausomas nuo jų.
Viešpatie, Yu pasakyk, kada mes liausimės eilgtis kaip vaikai, "kurie sėdi prekyvietėse ir šaukia savo draugams: 'Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs nerypavote'...". Bet Tu nepasakysi. Nes jau viską pasakei ir nesiliauji kartojęs. Tu kaskart palieki mus laisvus rinktis: būti paikiems ar, vieną kartą patikėjus Tavo žodžiams, budėti.
-pp-
Štai ir perskaitėte Mato evangelijos gabalėlį ir jo komentarus. Dabar suteikiama galimybė Jums dar kartą apmąstyti šią situaciją ir pareikšti savo nuomonę. Atsakykite į užduotus klausimus ir parašykite savo komentarus. Viską užpildę, paspauskite pabaigoje esantį mygtuką "Užrašyti atsakymus".
Ar teisingai pasielgė 'protingosios' mergaitės, pagailėjusios alyvos savo draugėms? Juk pasakyta, "padėk artimam savo"...
'Paikosios' mergaitės nukentėjo, nes pavėlavo į šventę. Tačiau vėlavo ir pats jaunikis, - o tai ir buvo pagrindinė dramos priežastis. Jeigu jis būtų atvykęs laiku, nebūtų iškilusi alyvos problema. Ar turėjo jis teisę kaltinti kitus tuo, kuo pats 'susitepęs'? Ar Įstatymas vienaip traktuojamas vieniems, o kitaip - kitiems? Kaip pas Orvelą: "Visi gyvuliai lygūs, tačiau kai kurie lygesni už kitus" arba romėnų priežodis: "Ne viskas, kas leistina Jupiteriui, galima jaučiui".
Ar nusižengė jaunikis, kai vėlavo?
Kaip turi elgtis piemuo, - prižiūrėti avių kaimenę ir atvesti vėl į kelią paklydusias ar bausti (žudyti) tiesiog per kvailumą nuklydusias į šalį?
Ar gerai pasielgė jaunikis, neįsileidęs ir nutraukęs draugystę su mergaitėmis?
Kaip manote, už ką jaunikis nubaudė mergaites?
Mitologijos puslapis
Susanos istorija
Žodžio "krikščionis" kilmė
Išsilaisvinti iš nuodėmės nusidedant?
Neteisėti kaltinimai neištikimybe
Krikščioniškoji V. Zenkovskio kosmologija
Kathryn Kuhlman - pamokslininkė
Kanonas: Biblijos padalinimas
Musulmonų-krikščionių dialogas
Kalėdų giesmių istorija
Biblijos skyrius
Vartiklis