Ką pasakoja Rozetos akmuo?  

Netrukus po to, kai Rozetos akmuo 1799 m. Napoleono karių buvo atrastas Egipte, buvo perimtas britų ir jau 200 m. randasi Britų muziejuje. Išraižyta pilkojo granodiorito stela atrodo elegantiškai, tačiau didžiausią reikšmę turėjo jos triraštis (hieroglifais, Egipto demotiniu raštu3) ir senovės graikų) tekstas, padėjęs iššifruoti egiptietiškus hieroglifus.

Stelos dalį 1799 m. liepos 19 d. atrado jaunas prancūzų karininkas P. Bušaras (1771-1822) įmūrytą ardytoje senovinėje sienoje, kai įrenginėjo fortą prie Rozetos. Rugsėjo mėnesį apie radinį paskelbė „Egipto kurjeryje“. Stela nugabenta į Kairą tyrinėjimams. 1801 m. pagal sutartį prancūzai perdavė Rozetos akmenį britams, kurie pargabeno jį į Londoną.

Rozetos akmuo yra 112,3 cm aukščio, 75,7 cm pločio ir 28,4 cm storio ir sveria 760 kg. Kai kurios stelos dalys neišliko. Egipto senienų apsaugos departamentas siekia, kad stela sugrįžtų į Egiptą, kadangi, manoma, iš jo buvo išvežta nelegaliai. Vėliau buvo rasti šio įsako dar dviejų kopijų fragmentai.

1814 m. su juo ėmėsi dirbti fizikas T. Jungas1), iššifravęs kelis žodžius ir nustatęs kai kurias ypatybes (rezultatai paskelbti 1819 m.), tačiau netrukus liovėsi tuo domėtis. Kartu tekstą tyrė ir prancūzas Ž.F. Šampoljonas2), 1822 m. pranešęs, kad iššifravo ne tik pavienius vardus, bet ir supratęs fonetinę bei idiogramatinę hieroglifų rašto sistemą.

Tačiau ką byloja jos tekstas?

Ši stela buvo viena iš stelų, pastatytų Egipte per 206–186 m. pr.m.e. Didįjį sukilimą. Jose buvo surašytas Trečiasis Memfio įsakas, kurį 196 m. parengė Memfio žyniai, kad pagarbintų jaunojo faraono Ptolomėjaus V4) pasiekimus ir patvirtintų jo dieviškąjį kultą.

Tekstas prasideda Ptolemėjaus V pagarbinimu ir po to seka Likopolio miesto Nilo deltoje apgulties aprašymas. Yra užrašyta padėka karaliaus dovanoms sidabru ir grūdais šventyklose ir tekstas užbaigtas karaliaus kulto šventyklose nustatymais.

Ptolemėjų dinastija faktiškai buvo graikiška. Ptolomėjus V (valdęs. 205-180 m. pr.m.e.) gavo valdžią būdamas 6-ių. Įsakas buvo išleistas jam sulaukus 14-os ir aprašo jo pergalę Nilo deltoje prieš sukilusius prieš graikišką valdžią. Sukilimo detalės miglotos ir nedaug archeologinių įrodymų turėta iki nesenai atliktų kasinėjimų Thmuiso mieste (dabart. Tell Timai), esančiame apie 64 km nuo Viduržemio jūros. Jis buvo Mendeso, stambaus religinio ir politinio centro, pramoniniu priemiesčiu, tame tarpe ir kvepalų gamybos.

2007 m. nauji statybų projektai ėmė grėsti senajam miestui ir Havajų un-tas gavo leidimą tirti tą vietą. Tarp radinių nustatytas ir didelio masto sugriovimų sluoksnis.

Egiptas beveik 300 m. buvo užgrobtas užpuolikų, o graikų valdymas prasidėjo Aleksandru Didžiuoju 332 m. pr.m.e., kuris jį „išlaisvino“ iš persų jungo. 323 m. pr.m.e. jį paveldėjo Aleksandro generolas Ptolomėjus I, kurių dinastija baigėsi su Kleopatros mirtimi 30 m. pr.m.e.

Pradžioje Egipto žmonių nusiteikimas graikiškų valdovų atžvilgiu buvo palankus, tačiau 3 a. pr.m.e. padėtis ėmė blogėti. Ėmė kilti maištai, jie daugiausia buvo Viršutiniame Egipte apie Tėbus, tačiau išplito ir į Nilo deltą. Rozetos akmuo liudija apie brutalią faraono pergalę į vakarus nuo Thmuiso:
„Jis nuėjo į tvirtovę, ... įrengtą sukilėlių... Viduje buvę maištininkai jau buvo daug pakenkę valdovui ir neklausė valdovo valdymo... Valdovas paėmė tvirtovę šturmu per trumpą laiką. Jis įveikė joje buvusius maištininkus ir juos išžudė“.

Kasinėjimų metu nustatyta, kad degimo krosnys, naudotos mažų ąsotėlių gamybai, buvo sistemingai sugriautos. Nustatytas sluoksnis su staigia destrukcija, su pelenais ir sudaužyta keramika. Rasta žiauriai sužalotų kūnų palaikų.
Rozetos tekstas

Paaiškinimai

1) Tomas Jangas (Thomas Young , 1773- 1829) – anglų mokslininkas, gydytojas ir fizikas. Atrado šviesos interferenciją (ir įvedė šį terminą); difrakciją paaiškino remiantis bangine teorija. Tačiau palaikė nuomonę, kad šviesos sklidimui yra būtina eterio terpė. 1807 m. nustatė, jog Huko dėsnis (apie kūno deformaciją) galioja tik pradinėje apkrovimo stadijoje, taip pat apibrėžė tamprumo modulio sąvoką.
Taip pat domėjosi istorija: 1807 m. išleido graikų paleografijos vadovą, o prieš tai ir Antikos tekstų chrestomatiją su savo komentarais. 1810 m. susidomėjo egiptologija ir apie 1813 m. netgi ėmėsi versti Rozetos stelos tekstą, tačiau sugebėjo perskaityti tik Ptolemėjo ir Berenikos vardus, tad nusivylęs savo rezultatais užmetė šį užsiėmimą – ypač, kai laikė, kad papirusų ir kiti užrašai nevertingi, nes susiję su religija ir užrašyti egiptiečių, „kvailos ir lengvabūdiškos tautos“.

2) Žanas-Fransua Šampoljonas (Jean-Francois Champollion, 1790-1832) - prancūzų kalbininkas, iššifravęs egiptiečių hieroglifus. 1826 m. buvo paskirtas dirbti Luvro muziejuje egiptietiškosios kolekcijos konservatoriumi, o tada išvyko į ekspediciją į Egiptą (1828-29). 1830 m. tapo Rašmenų akademijos nariu, o 1831 m. Prancūzijos kolegijoje įsteigė Egipto istorijos ir archeologijos katedrą.
‘ Egipto rašmenimis jis domėjosi nuo jaunystės. 1821 m. jis MA padarė pranešimą, kad Rozetės vidurinėje užrašo dalyje (demotinis) yra tas pats tekstas kaip ir viršutinėje (hieroglifais). 1822 m. į Paryžių atvežė Denderos zodiaką, kuriame Šampoljonui pavyko nustatyti ženklus-skirtukus. Rozetės akmenyje pirmiausia atpažino Ptolemėjo ir Kleopatros vardus – hieroglifų skaičius atitiko fonetinę vardo reikšmę. Juos identifikavo ir užrašuose ant Londono (Filų) obelisko. 1822 m. rugsėjo 14 d. jis nustarė žodžio MIS, susijusio su gimimu, reikšmę. Tai ir buvo proveržis skaitant egiptiečių hieroglifus.

3) Demotinis raštas - vienas senovės Egipto rašmenų forma, naudota vėlesniu laikotarpiu (nuo 7 a. pr.m.e. - XXVI dinastijos pradžioje), išstūmęs hieroglifų rašmenis administraciniuose dokumentuose. Pavadinimas paimtas iš Herodoto (II.36), pavadinusio jį „liaudies raštu“. Taip vadinamas ir raštas, naudotas prieš koptų rašmenis. Jis naudotas iki 5 a.
Tai buvo supaprastintas greitasis raštas, rašytas horizontaliai iš dešinės į kairę. Jo ypatybės lyginant su hieroglifų rašmenimis: sumažintas ženklų kiekis (apie 270), padidintas ligatūrų kiekies, daugiau žodžių užrašomų raidėmis, pirmieji bandymai perteikti balses. Jo iššifravimas prasidėjo anksčiau nei hieroglifų rašto ir čia nemažai prisidėjo D. Okerbladas, 1802 m. teisingai nustatęs 14-os ženklų prasmę. Vis tik pilnos denotinės paleografijos nėra iki šiol. 2001 m. Dž. Džonsonas išleido naują žodyną.

4) Ptolemėjas V Epifanas - Egipto faraonas (204-181 m. pr.m.e.), paveldėjęs sostą 5 m. amžiaus. Užaugęs tapo entuziastingu sportininku. Jo valdymo metu kilo sukilimas prieš graikus, kuris buvo žiauriai numalšintas, o 184 m..pr.m.e. sukilėliai pasidavė, kai Ptolemėjas V jiems davė pažadą – tačiau šį iškart sulaužę, kai sukilimo vadai pasidavė. Jie buvo pririšti prie jo vežino ir nuogi tąsyti gatvėmis, o tada nužudyti. Kaip padėką žyniams už pagalbą jis liepė pagaminti stelas, kurių viena žinoma kaip Rozetės akmuo, padėjęs iššifruoti Egipto hieroglifus.

Egipto dievai
Ba ir Ka, siela ir dvasia
Žvaigždės kalba Egiptui
Egipto pasaulio tvėrimas
Sfinksas: gal tai jau buvo?
Zep Tepi - pirmasis laikas
Apie Egipto mirusiųjų knygą
Egiptietiška Betliejaus žvaigždė
Matematika Egipte: Rindo papirusas...
Plutarchas. Biografijos: Solonas
Pasaulio tvėrimo mitai (Afrika)
Liūtagalvis dievas Apedemakas
Kalendorius senovės Egipte
Niobė - suakmenėjusi deivė
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Faraonė Hatčepsutė
Kanaano karalienė?
Nubija ir jos istorija
Piramidžių mistika
Džedo pastatymas
Vartiklis