Linksmi nutikimai garsiems žmonėms

Pradedame skyrelį apie šmaikščius garsių žmonių posakius arba įdomius nutikimus jiems. Ateityje puslapį ketiname praplėsti.
Taip pat galite paskaitinėti
Linksmus nutikimus mokslininkams
Matematinius ir fizikos anekdotus
Dar daugiau matematinių anekdotų
Simpsonų trauka ir žaidimas skaičiais
Vištų matematinius pokalbius
Anekdotus religijos tematika

Priėmime, surengtame Stokholme Stravinskio garbei, kompozitoriaus paklausė, ką jis galvoja apie džiazą.
- Tą patį, ką ir prieš 20 metų, - atsakė jis.
- O kaip jūs žiūrėjote į džiazą prieš 20 metų?
- Šito aš neprisimenu.

Vienas negabus rašytojas prikišo Bernardui Šo, kad jis panaudojęs kažkokį jo aforizmą dramoje „Šventoji Joana“.
- Atleiskite, - atsiprašė Šo. – Galiu kompensuoti jums padarytą nuostolį kitu aforizmu, - ir padavė lapą, kur buvo parašyta: „Pasirodo, ir iš kvailio galima kai ko pasimokyti“.

Vaikystėje, prisimena Sergejus Rachmaninovas^*), pokylio metu koncertavau pas vieną kunigaikštį. Grojau Kreicerio sonatą, kurioje daug ilgų pauzių. Vienos tokios pauzės metu, kai nukėliau rankas nuo fortepijono klaviatūros, prie manęs priėjo kunigaikštis ir tyliai sušnabždėjo:
- Mielas vaikeli, paskambink mums ką nors, ką esi gerai išmokęs mintinai.

Viena Marko Tveno (1835-1910) gerbėja laišku paklausė, kokias knygas rašytojas laikąs vertingiausiomis. Garsusis humoristas jai pašaipiai atsakė:
- Knygos vertė priklauso vien nuo to, kokią iš jos galima gauti naudą. Taigi skirstome knygas į kelias grupes. Įrištos odiniais viršeliais nepakeičiamos, kai reikia išsigaląsti skustuvą. Plonos brošiūros labai tinka pakišti po judančiais stalais. Enciklopedijos, žodynai ir kiti stori leidiniai - gera priemonė stuktelėti per galvą. O platūs geografiniai atlaai gali atstoti iškulto lango stiklą.

Londono laikraštis „Times“ kadaise gavo eilėraštį, pasirašytą žymaus anglų rašytojo Dž.R. Kiplingo (1865-1936), „Kimo“ ir „Džiunglių“ autoriaus. Eilėraštį išspausdino. Kiplingas, perskaitęs jį laikraštyje, nustebo: tokio eilėraščio jis kaip gyvas nebuvo rašęs – ir skubiai pareiškęs protestą redakcijai dar pridūrė: „Be to, šis eilėraštis siaubingas“.
„Iš tikrųjų, – sutiko redaktorius atsakomajame laiške, - ir mums taip atrodė, O kadangi nuomonės sutapo, todėl ir išspausdinome“.

Garsus prancūzų dailininkas Ž. Engras (1780-1867) labai mėgo groti violončele ir laikė save neprilygstamu muzikantu.
- Na, kaip aš groju? – kartą paklausė kolegą Delakrua.
- Kaip Rafaelis...

Kur siuvote kostiumą?

Kai Dž. fon Neimanas 1926-ais gynėsi disertaciją, paskirtas oponentu D. Hilbertas uždavė vienintelį klausimą:
- Sakykite, pas ką siuvotės šį kostiumą?

Darbas buvo priimtas vienbalsiai.

Ir Hilbertas, ir fon Neimanas aprangai skyrė didelį dėmesį. Karo metais dirbdamas JAV Dž. fon Neimanas kartą ant mulo jojo po Didįjį kanjoną – ir buvo su nepriekaištingu vakariniu kostiumu: kelnėmis, švarku ir kaklaraiščiu.

Šmaikštusis V. Paulis

Kolega, pamatęs Volfgangą Paulį vienišą klaidžiojantį Kopenhagos gatvėmis, paklausė:
- Kodėl tavo toks nelaiminga išvaizda?
- Kaip galima atrodyti laimingu, jei mąstai apie anomalaus Zeemano efekto priežastis?
Kiek vėliau šis efektas (spektro linijų pasidalijimas magnetiniame lauke ne į tris, o keturias ir daugiau linijų) buvo paaiškintas įvedus elektrono spino sąvoką.

V. Paulis pasižymėjo šmaikštumu ir nepagarba kolegoms, ypač autoritetams. Paprašęs žodžio po Einšteino pasisakymo konferencijoje Miuncheno un-te, jis taip pakomentavo šio kalbą:
- Tai, ką čia pasakė prof. Einšteinas, iš tikro ne taip kvaila, kaip gali atrodyti.

Apie vieną amžininką, nepasižymintį moksliniais rezultatais, Paulis atsiliepė:
- Toks jaunas ir jau taip nežinomas!

Kažkokį teorinį straipsnį, padriką ir nelabai suprantamą, įvertino:
- Jis toks prastas, kad negalima net pavadinti klaidingu.

Maskvos terapeutas prof. G. Zacharjinas^**) (1829-97) kaskart važiuodamas pro Vagankovo kapines kaskart sumišęs nusisukdavo ir užsimerkdavo. Jo mokinys A. Ostroumovas^***) tuo labai nusistebėjo ir paklausė, kodėl tasai taip daro. Zacharjinas prisipažino: „Ten gulinčių gėdinuosi. Man kažkaip nejauku; daugelis jų pas mane gydėsi“.

^*) Sergejus Rachmaninovas (1873-1943) – rusų kompozitorius, pianistas ir dirigentas. 1892 m. aukso medaliu baigus Maskvos pasirodė jo kūriniai, tarp kurių ir „Pjesės–fantazijos Op. 3“,vėliau tapę žinomiausiu ir mėgstamiausiu jo kūriniu. Sėkmingą jo karjerą netrukus nutraukė „Simfonijos Nr. 1“ (1895) premjera, žlugusi dėl nekokybiško atlikimo ir novatoriškos muzikos, kuri lenkė to meto laiką - tai jam sukėlė nervinę ligą ir kelerius metus S. Rachmaninovas negalėjo kurti. 1901 m. baigtas „Koncertas Nr. 2“ fortepijonui reiškė krizės pabaigą. Vėliau daug daug koncertavo užsienyje. Po 1917 m. revoliucijos paliko Rusiją ir galiausiai apsigyveno JAV. Iki 1926 m. nieko reikšmingo nesukūrė. Emigracijoje tesukūrė tik 6 kūrinius, bet jie priklauso pasaulinės muzikos šedevrams, taro jų ir „Simfoniniai šokiai“ (1941), laikomi geriausiu jo kūriniu.

^**) Grigorijus Zacharjinas (1829-1898) – rusų terapeutas, gydytojas praktikas, Maskvos un-to profesorius, Maskvos klinikinės mokyklos įkūrėjas, slaptasis patarėjas. 1883 m. aptiko ryšį tarp vidaus organų negalavimų ir odos, kurios tam tikros dalys tampa jautresnės ir netgi skausmingos. Buvo vienas rusų kurortologijos pradininkų, moksliškai pagrįsdamas gydymą mineraliniu vandeniu. Garsėjo savo paskaitomis. 1894 m. po imperatoriaus traukinio avarijos Borkuose gydė Aleksandrą III - tačiau po pusmečio imperatoriui sveikata pablogėjo ir jis galiausiai mirė. Pasklido gandai, kad jis buvo netinkamai gydytas, ir pagrindiniai kaltinimai teko Zacharjinui.

^***) Aleksiejus Ostroumovas (1845-1908) – rusų terapeutas, Maskvos un-to profesorius. Pagrindiniai darbai iš fiziologijos ir kraujo apytakos patologijos sričių. Jo paskaitos (pradžioje vykę Novojekaterinos ligoninėje) pasižymėjo paprastumu ir aiškumu. 1891 m. klinika perkelta į naują pastatą Devičjės lauke; ir jis aktyviai dalyvavo Klinikos miestelio įrengime. 1900 m. dėl sveikatos buvo priverstas palikti tarnybą ir persikėlęs į Suchumį, kur įsteigė ligoninę ir gimdymo namus.

Papildomi skaitiniai:
Žemai toli
Mobilusis telefonas
Jei jie atskristų...
Religiniai anekdotai
Monos Lizos paslaptis
Demiurgai tveria pasaulį
Evaldas Dirgėla. Kosmose
Linksmi nutikimai mokslininkams
Kas geresnio pas Laimėnus (3 dalis)
Simpsonų trauka ir žaidimas skaičiais
Romualdas Vaičekauskas. Kometos stebėjimas
Vegetarai valgo daržoves. Ką valgo humanitarai?
A. V. Karginas. Labai svarbūs žaidimai
Matematiniai ir fizikos anekdotai
Įvadas į psichoproduktologiją
Anekdotai religijos tematika
Tada buvo vakaras
Literatūriniai skaitiniai
Poetinės vizijos
Vartiklis