Kalėdos:
Ar žinote, kad Jėzus gimė ne gruodžio 25 d.?

   

Kalėdas krikščioniškajame pasaulyje priimta vadinti Kristaus gimtadieniu. Tačiau ar žinote, jog iš tiesų Kristus gimė visai ne gruodžio 25 d. ?

Kai kas gali pasakyti: 'Koks skirtumas, kada gimė Kristus. Svarbu, kad gruodžio 25-oji - tokia puiki šeimos šventė'. Gal ir taip. Tačiau savo ir savo draugų gimtadienius mes kruopščiai pasižymime kalendoriukuose ir švenčiame anaiptol ne kada papuola... Nors būtume pažadinti vidury nakties, mes automatiškai tiksliai pasakytume savo gimimo datą. Kiekvienam žmogui jo gimimo diena yra svarbi bent jau tuo, jog primena, kad jis perkopė dar vienų metų slenkstį.

Gruodžio 25-oji iš tiesų yra puiki šventė, atostogos. Niekas to neužginčys. Tiesiog nesinori į viską, net ir šventes, žiūrėti paviršutiniškai. Kaip ten bebūtų, kiekviena šventė, kiekviena data turi savo prasmę. Galbūt faktas, jog Jėzus gimė visai ne gruodžio 25-ąją, jums bus naujas, nuostabus apreiškimas, kuris paskatins jus daugiau domėtis iki tol netyrinėtomis sferomis. Ką gali žinoti, galbūt kažką šis pažinimas išvaduos iš tradicijų jungo?

Apie Mesijo gimimą.

10 - 4 m. pr. Kr. buvo tikimasi Mesijo gimimo, mat kaip tik tuomet keturiasdešimties metų laikotarpyje turėjo išsipildyti tai, kas buvo rašyta pranašo Danieliaus.

Pranašas Michėjas apie Kristų rašė, jog Jis turėjo gimti Betliejuje - "Duonos namuose". Dievas iš tiesų vadino Jį Duona, nužengusia iš dangaus. Remdamasis kaip tik šia pranašyste ir siekdamas apsaugoti savo sostą, karalius Erodas įsakė Betliejuje išžudyti visus kūdikius iki 2 metų amžiaus.

Pranašas Izaijas pranašavo, jog Jis gims iš mergelės ir bus vadinamas Emanueliu - t. y. "Dievas su mumis".

Dovydo atžala, Dievo Sūnus, į šį pasaulį atėjo iš mergelės numatytu laiku ir numatytoje vietoje. Jis gimė Palapinių šventės metu, piemens Dovydo mieste, kur buvo auginami Paschos (velykų) avinėliai. Angelo nurodymu vaikas buvo pramintas Ješua, kas reiškia "Jahvė yra išgelbėjimas". Dievas iš tiesų gyveno tarp žmonių, Jam gėlė gyvatė, o Jis jai sutraiškė galvą.

Kai kurie tikslesni vertimai apaštalo Jono žodžius "Dievo Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų" verčia kaip "Dievo Žodis tapo kūnu ir gyveno palapinėje tarp mūsų". Palapinė - laikina gyvenamoji vieta, užuomina į laikiną, mirtingą žmogaus kūną.

Eilės tvarka, būdamas iš aštunto Abijo skyriaus, Zacharijas tanavo šventykloje. Iš angelo jis gavo žinią, jog savo žiloje senatvėje jiedu su žmona susilauks sūnaus. Pagal kunigų tarnavimo eilę, Zacharijas šventykloje turėjo tarnauti nuo Sivano 12 iki 18 d. Jei žadėtojo Zacharijo sūnaus Jono Krikštytojo prasidėjimas įvyko netrukus po įvykio šventykloje, tuomet Jėzaus prasidėjimas įvyko lygiai po 6 mėnesių - t. y. vėlyvą Kislevą arba ankstyvą Tevetą, apytikriai Chanukos šventės metu. Paskaičiavus išeina, jog Jis gimė maždaug Tišrio mėn. viduryje, Palapinių šventės metu.

Tišrio mėnesis kaip tik sutampa su laikotarpiu, kai piemenys naktimis gindavo savo avių bandas į laukus. Pamenate, kai Jėzus gimė, piemenys kaip tik ganė po atviru dangumi. Ties jais atsivėrė dangus, ir angelai jiems pranešė džiugią žinią. (Matome, jog Mesijas negalėjo gimti žiemą, nes žiemos metu avys ir ėriukai būdavo laikomi tvartuose, kad nesušaltų.)

Vėliau Jėzus savo gimtadienį šventė ant kalno drauge su trim savo mokiniais. Priešingai triukšmingoms gimtadienių puotoms Erodo rūmuose, kur pasilinksminimui būdavo žudomi žmonės, Jo gimtadienis buvo gyvenimą teikianti šventė. Kaip tik tuomet, Palapinių šventės metu, Jėzui ant kalno pasirodė Mozė ir Elijas - Įstatymo (Toros) ir Pranašų įkūnytojai. Vienas iš mokinių, Kefas (Petras), pagal šventės paprotį pasiūlė pastatyti tris palapines - vieną Jėzui, vieną Mozei ir vieną Elijui. Tuomet Petras nesuprato, jog šie trys asmenys tuomet įvykdė kaip tik tai, ką ir simbolizavo pati šventė: jie gyveno kūnuose (laikinose palapinėse), laukdami amžinųjų šventyklų prisikėlimo.

Pagoniškos Tamuzo mišios, kurios būdavo švenčiamos Tebeto 25 d. - naujoviškai 25 gruodžio - neturi nieko bendro su bibliniu Jėzaus Kristaus gimtadieniu.

Smalsiems ir mėgstantiems skaičiuoti.

Skaičiuoti pradėsime nuo šios Rašto vietos:

Luko 1,5 Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijo skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elžbietą, iš Aarono palikuonių.

Iš čia sužinome, jog Zacharijas priklausė Levitų kunigų grupei, Abijo skyriui. Dabar mums reikia sužinoti, kada Abijas tarnaudavo:

1 Kronikų knyga 24,1 Toks yra Aarono palikuonių suskirstymas. Aarono sūnūs: Nadabas ir Abijus, Eleazaras ir Itamaras.

1 Krn 24,2 Nadabas ir Abijus mirė pirma savo tėvo ir nepaliko sūnų; kunigų tarnystę ėjo Eleazaras ir Itamaras.

1 Krn 24,3 Dovydas paskyrė Sadoką iš Eleazaro sūnų ir Achimelechą iš Itamaro sūnų atlikti tarnystę pakaitomis.

1 Krn 24,4 Kadangi Eleazaro sūnų buvo daugiau negu Itamaro sūnų, tai juos taip suskirstė, kad iš Eleazaro sūnų buvo šešiolika vyresniųjų savo tėvų namuose, o iš Itamaro - aštuoni.

1 Krn 24,5 Juos paskirstė mesdami burtą, nes šventyklos vyresniųjų ir vyresniųjų prieš Dievą buvo ir iš Eleazaro sūnų, ir iš Itamaro.

1 Krn 24,6 Juos surašė raštininkas Netanelio sūnus Semajas, levitas, prižiūrint Dovydui, kunigaikščiams, kunigui Sadokui, Abiataro sūnui Achimelechui ir kunigų bei levitų šeimų vyresniesiems. Po vieną burtą metė pakaitomis Eleazaro ir Itamaro šeimos.

1 Krn 24,7 Dvidešimt keturių skyrių paskyrimas burtų keliu buvo padarytas tokia eile: Jehojaribas, Jedajas,

1 Krn 24,8 Harimas, Seorimas,

1 Krn 24,9 Malkijas, Mijaminas,

1 Krn 24,10 Hakozas, Abijas,

1 Krn 24,11 Jozuė, Sekanijas,

1 Krn 24,12 Elijasibas, Jakimas,

1 Krn 24,13 Hupas, Jesebeabas,

1 Krn 24,14 Bilgas, Imeris,

1 Krn 24,15 Heziras, Hapizezas,

1 Krn 24,16 Petahijas, Jezekielis,

1 Krn 24,17 Jachinas, Gamulas,

1 Krn 24,18 Delajas ir Mazijas.

1 Krn 24,19 Tokia tvarka jie įeidavo tarnauti į Viešpaties namus pagal jų tėvo Aarono nuostatus, kaip jam buvo įsakęs Viešpats, Izraelio Dievas. 1 Krn 24,20 Kiti Levio palikuonys: Amramo - Subaelis, Subaelio - Jedėjas.

1 Krn 24,21 Rehabijo vyriausias sūnus buvo Isijas.

1 Krn 24,22 Izaharitų - Selomotas, Selomoto - Jahatas.

1 Krn 24,23 Iš Hebrono - Jerijas, Amarijas, Jahazielis, Jekameamas.

1 Krn 24,24 Uzielio - Michėjas, Michėjo - Samiras.

1 Krn 24,25 Michėjo brolis - Isijas, Isijo sūnus - Zacharijas.

1 Krn 24,26 Merario sūnūs - Malis ir Musis. Jazijo sūnus - Benas.

1 Krn 24,27 Merario palikuonys iš jo sūnaus Jazijo: Benas, Sohamas, Zakuras ir Ibris.

1 Krn 24,28 Malio - Eleazaras, kuris neturėjo sūnų.

1 Krn 24,29 Kišo sūnus - Jeramelis.

1 Krn 24,30 Musio sūnūs: Malis, Ederis ir Jerimotas. Šitie buvo levitųpalikuonys.

1 Krn 24,31 Taip pat burtų keliu jie, tiek šeimos vyriausias, tiek jauniausias, nustatė eilę kaip ir jų broliai aaronitai karaliaus Dovydo, kunigų Sadoko ir Achimelecho ir levitų šeimų vyresniųjų akivaizdoje.

Iš viso buvo 24 skyriai, Abijas buvo aštuntajame. Taip Dovydas juos suskirstė ir davė nurodymus, kada kiekvienas skyrius turėjo tarnauti. Dievo dvasia parodė Dovydui, kaip padalinti kunigus į grupes bei nurodė laiką, kada jie turi tarnauti:

1 Krn 28,11 Dovydas davė savo sūnui Saliamonui šventyklos planą: prieangių, pastatų, sandėlių, aukštutinių ir vidinių patalpų ir Švenčiausiosios;

1 Krn 28,12 taip pat ir kitus brėžinius, kurie buvo jo širdyje: Viešpaties namų kiemo, visų aplinkui esančių patalpų, Dievo namų turtų saugyklos ir pašvęstų daiktų saugyklos,

1 Krn 28,13 patalpų kunigų bei levitų padaliniams ir įvairiems šventyklos darbams, ir visų Viešpaties namų tarnystės indų.

Žemiau pateikta Rašto vieta nurodo, jog kiekvieno skyriaus tarnavimas trukdavo septynias dienas.

1 Krn 9,1 Visi izraelitai buvo surašyti giminėmis Izraelio ir Judo karalių knygose. Jie buvo ištremti į Babiloną dėl savo nusikaltimų.

1 Krn 9,2 Pirmieji, apsigyvenę Izraelio miestuose, buvo izraelitai, kunigai, levitai ir šventyklos tarnai.

1 Krn 9,3 Jeruzalėje gyveno dalis Judo, Benjamino, Efraimo ir Manaso giminių palikuonių.

1 Krn 9,4 Judo sūnaus Faro palikuonys: Amihudas, Utajas, Omris, Imris ir Banis su šeimomis.

1 Krn 9,5 Silonitų palikuonys: pirmagimis - Asajas ir jo sūnūs.

1 Krn 9,6 Zaros palikuonys: Jeuelis ir jų giminės - šeši šimtai devyniasdešimt žmonių.

1 Krn 9,7 Benjaminitai: Salus - sūnus Mesulamo, sūnaus Hodavijo, sūnaus Hasenujo.

1 Krn 9,8 Jerohamo sūnus Ibnėjas, Michrio sūnaus Uzio sūnus Ela ir Mesulamas - sūnus Sefatijo, sūnaus Reuelio, sūnaus Ibnijo.

1 Krn 9,9 Jų giminės žmonių skaičius buvo devyni šimtai penkiasdešimt šeši. Visi minimi asmenys buvo šeimų vadai.

1 Krn 9,10 Gyvenę Jeruzalėje kunigai: Jedajas, Jehojaribas, Jachinas

1 Krn 9,11 ir Azarijas, sūnus Helkijo, kuris buvo sūnus Mesulamo, sūnaus Sadoko, sūnaus Merajoto, sūnaus Ahitubo; jis buvo Dievo namų valdytojas.

1 Krn 9,12 Jerohamo sūnaus Adajo palikuonys buvo Pašūras, Malkijas, Masajas, Adielis, Jazeras, Mesulamas, Mesilemitas ir Imeris.

1 Krn 9,13 Kunigų, kurie buvo giminės šeimų vyresnieji, buvo tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt pajėgių vyrų šventyklos tarnybai.

1 Krn 9,14 Levitai: Semajas - sūnus Hasubo, sūnaus Azrikamo, sūnaus Hasabijo iš meraritų;

1 Krn 9,15 Bakbakaras, Heresas bei Galalas ir Matanijas - sūnus Michėjo, sūnaus Zichrio, sūnaus Asafo;

1 Krn 9,16 Abdijas - sūnus Semajo, sūnaus Galalo, sūnaus Jedutūno, ir Elkanos sūnaus Asos sūnus Berechijas, kuris gyveno netofatitų kaimuose.

1 Krn 9,17 Vartininkai buvo Selumas, Akubas, Talmonas, Ahimanas ir jų broliai. Selumas buvo jų viršininkas.

1 Krn 9,18 Jie ėjo sargybą karaliaus vartų rytų pusėje. Šie levitai buvo vartų sargai.

1 Krn 9,19 Selumas - sūnus Korio, sūnus Ebijasafo, sūnus Korės, ir jo broliai iš jo tėvo namų, koritai, buvo Viešpaties palapinės durų sargai. Jų tėvai ėjo sargų pareigas prie Viešpaties palapinės įėjimo.

1 Krn 9,20 Eleazaro sūnus Finėjas anksčiau buvo jų viršininkas; Viešpats buvo su juo.

1 Krn 9,21 Meselemijo sūnus Zacharijas buvo sargas prie Susitikimo palapinės įėjimo.

1 Krn 9,22 Durų sargų buvo du šimtai dvylika. Jie buvo įtraukti į giminių sąrašus savo vietovėse. Juos paskyrė toms pareigoms Dovydas ir regėtojas Samuelis, nes jais pasitikėjo.

1 Krn 9,23 Jie ir jų sūnūs buvo įpareigoti eiti sargybą prie Viešpaties palapinės.

1 Krn 9,24 Sargyba budėdavo visose keturiose palapinės pusėse: rytų, vakarų, šiaurės ir pietų.

1 Krn 9,25 Jų broliai, gyvenantieji kaimuose, kas septintą dieną privalėjo juos pakeisti ir septynias dienas eiti tas pareigas.

1 Krn 9,26 Keturi vyresnieji vartininkai buvo levitai. Jie buvo paskirti toms pareigoms ir atsakingi už Dievo namų patalpas bei turtus.

Tarnavimo savaitė prasidėdavo ir baigdavosi Sabato dieną:

2 Krn 23,1 Septintaisiais metais Jojada išdrįso pasikviesti sąjungininkais šimtininkus: Jerohamo sūnų Azariją, Johanano sūnų Izmaelį, Jobedo sūnų Azariją, Adajo sūnų Masėją ir Zichrio sūnų Elisafatą.

2 Krn 23,2 Jie apėjo Judą ir surinko levitus iš visų Judo miestų bei Izraelio šeimų vadus, ir atėjo į Jeruzalę.

2 Krn 23,3 Visas susirinkimas padarė sandorą su karaliumi Viešpaties namuose. Jojada jiems kalbėjo: "Štai karaliaus sūnus bus karaliumi, kaip Viešpats kalbėjo apie Dovydo palikuonis.

2 Krn 23,4 Padarykite štai ką: trečdalis kunigų ir levitų, kurie įeina sabate, saugos visas duris,

2 Krn 23,5 trečdalis budės prie karaliaus namų ir trečdalis - prie pagrindinių vartų, o visi žmonės susirinks Viešpaties namų kiemuose.

2 Krn 23,6 Niekas teneįeina į Viešpaties namus, tik kunigai ir tie levitai, kurie atlieka tarnystę, jie įeis, nes yra šventi, o visi žmonės pasiliks Viešpaties sargyboje.

2 Krn 23,7 Levitai, kiekvienas su ginklu rankoje, apsups karalių ir bus su juo, kai jis įeis ir išeis. Kas įeis į namus, bus nužudytas".

2 Krn 23,8 Levitai ir visas Judas darė, kaip kunigas Jojada buvo įsakęs: kiekvienas atėjo su savo vyrais, kurie turėjo įeiti sabate ir kurie turėjo išeiti sabate, nes kunigas Jojada nepaleido sargybą baigusių skyrių.

Be nustatyto tarnavimo laiko visi 24 kunigų skyriai turėjo tarnauti dar tris papildomus kartus per metus:

Pakartoto įstatymo 16,16 Kiekvienas vyras privalo pasirodyti tris kartus per metus: Neraugintos duonos, Savaičių ir Palapinių šventėse, toje vietoje, kurią Viešpats išsirinks, ir jie tenepasirodo Viešpaties akivaizdoje tuščiomis rankomis.

24 skyriai po vieną savaitę - gauname 24 savaites. Pridėkime 3 papildomas tarnavimo savaites - gauname 27 savaites.

Bibliniai metai susideda iš 12 mėnulio mėnesių (po 29.5 dienas) - viso: 354 dienos. Tai 11 dienų mažiau nei skaičiuojant pagal Saulės metus, kurie susidaro iš 365 dienų. Vadinasi, kiekvienam skyriui išeidavo tarnauti po vieną savaitę metų pradžioje ir metų pabaigoje.

Taigi, kievienas skyrius per metus tarnaudavo du kartus po vieną savaitę, plius trys savaitės, kurias jie tarnavo visi kartu. Gauname: per metus penkios savaitės tarnavimo kiekvienam skyriui.

Aštuntajam skyriui išeidavo tarnauti Neraugintos duonos šventės metu ir Savaičių šventės metu. Šios šventės vykdavo per pirmąsias aštuonias metų savaites. Aštuntajam skyriui išeidavo tarnauti per antrąjį Sivano Sabatą (apytikriai Sivano 12-18 d.).

Elžbieta pastojo PO TO, kai Zacharijas atitarnavo Šventykloje. Taigi, ji pastojo po trečiojo Sivano Sabato - t. y. Sivano 19-25 d.:

Įst 16,16 Kiekvienas vyras privalo pasirodyti tris kartus per metus: Neraugintos duonos, Savaičių ir Palapinių šventėse, toje vietoje, kurią Viešpats išsirinks, ir jie tenepasirodo Viešpaties akivaizdoje tuščiomis rankomis.

Matome, jog Jonas Krikštytojas turėjo gimti per Paschą (velykas). Įdomu tai, jog vienas iš ritualų Paschos metu buvo paruošti specialią vietą ir atverti duris Elijui. Mesijas pasakė, jog Jonas Krikštytojas ir buvo Elijas, kuris turėjo ateiti.

Mato 11,7 Jiems nueinant, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: "Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės?

Mt 11,8 Ko gi išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Švelniais drabužiais vilkintys gyvena karaliaus rūmuose.

Mt 11,9 Tai ko gi išėjote pamatyti? Ar pranašo? Taip, sakau jums, ir kur kas daugiau negu pranašo!

Mt 11,10 Jis yra tas, apie kurį parašyta: 'Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties prieš Tave kelią'.

Mt 11,11 Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nepakilo didesnis už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį.

Mt 11,12 Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė grobiama, ir stiprieji ją jėga ima.

Mt 11,13 Visi pranašai ir Įstatymas pranašavo iki Jono

Mt 11,14 ir, jeigu norite priimti, tai jis ir yra Elijas, kuris turi ateiti.

Marija pastojo lygiai po 6 savaičių nuo Jono prasidėjimo:

Luko 1,23 Tarnavimo dienoms pasibaigus, jis grįžo namo.

Lk 1,24 Praslinkus kiek laiko, jo žmona Elžbieta pastojo ir penkis mėnesius slėpėsi, sakydama:

Lk 1,25 "Tai Viešpats man davė; Jis dabar teikėsi atimti mano pažeminimą žmonių akyse".

Lk 1,26 Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą Nazaretą

Lk 1,27 pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.

Lk 1,28 Atėjęs pas ją, angelas tarė: "Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų!"

Lk 1,29 Jį pamačiusi, ji sumišo nuo jo žodžių ir galvojo, ką toks pasveikinimas reiškia.

Lk 1,30 O angelas jai tarė: "Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!

Lk 1,31 Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.

Lk 1,32 Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą;

Lk 1,33 Jis valdys Jokūbo namus per amžius, ir Jo karalystei nebus galo".

Jei Jonas buvo pradėtas vienuoliktąją savaitę, trečio Sivano Sabato metu, tai Ješuos prasidėjimas įvyko po šešių mėnesių - Kisleo mėnesį. Marija turėjo pastoti per trečią Kislevo savaitę, apytikriai Kislevo 19-26 d. Kislevo 25 d. vyksta Chanukos šventė.

Svarbu pastebėti, jog mūsų Mesijas, "pasaulio šviesa", buvo pradėtas švieselių/šviesos šventės metu (Chanuka).

Praėjus 6 mėnesiams nuo Jono Krikštytojo gimimo, gimsta Mesijas. Jei Jonas gimė pirmojo mėnesio - Nisano - 15 dieną, tai Ješua (Jėzus) turėjo gimti septintojo mėnesio - Tišrio - 15 dieną, 6 mėnesiais vėliau. Septintojo mėnesio 15 dieną yra švenčiama Palapinių šventė.

Gauname, kad Jėzus gimė Palapinių šventės metu. Užuominą apie tai randame Evangelijoje pagal Joną:

Jono 1,14 Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę - šlovę Tėvo viengimio, pilno malonės ir tiesos.

Pagrindinis Palapinių šventės akcentas yra DŽIAUGSMAS. Turėdami tai omeny, skaitome toliau:

Luko 2,4 Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės.

Lk 2,5 Jis ėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia.

Lk 2,6 Jiems ten esant, atėjo jai metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų,

Lk 2,7 suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

Lk 2,8 Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą.

Lk 2,9 Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando,

Lk 2,10 bet angelas jiems tarė: "Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.

Lk 2,11 Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats - Kristus. Ir

Mato 2,7 Tada Erodas, slapta pasikvietęs išminčius, sužinojo iš jų apie žvaigždės pasirodymo metą

Mt 2,8 ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: "Keliaukite ir viską kruopščiai sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs Jį pagarbinčiau".

Mt 2,9 Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie matė Rytuose, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis.

Mt 2,10 Išvydę žvaigždę, jie labai džiaugėsi.

Mt 2,11 Įžengę į namus, rado kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, Jį pagarbino. Jie atidarė savo brangenybių dėžes ir davė Jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros.

Mt 2,12 Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą.

Pirmi metai

Nisanas

Iyaras

Sivanas 25 - Jono Krikštytojo prasidėjimas

Tamuzas

Avas

Elulas

Tišris

Hešvanas

Kislevas 25 - Jėzaus prasidėjimas (Chanukos šventė)

Tevetas

Ševatas

Adaras

Antri metai

Nisanas 15 - Jono Krikštytojo gimimas (Pascha)

Iyaras

Sivanas

Tamuzas

Avas

Elulas

Tišris 15 - Jėzaus gimimas (Palapinių šventė)

Hešvanas

Kislevas

Tevetas

Ševatas

Adaras

Pagal Grego Kilijano straipsnį parengė Rūta Rušinskienė

Hanukos ištakos
Visų dienų apmąstymai
Kalėdos: stebuklų metas
Kaip naciai pavogė Kalėdas
Kalėdos ir Kalėdų atvirukai
Sekminės: Žydėjimo, vešėjimo ir santarvės dienos
Kalėdų giesmių istorija
Papročių paskirtis
Mitologijos skyrius
Religijos skiltis
Vartiklis