EGIPTO PRINCAS

   

Mozės biografiją skaitykite Biblijoje. Jo gyvenimas aprašytas keturiose knygose: Išėjimo, Kunigų, Skaičių ir Pakartoto įstatymo knygose. Maloniai kviečiame paskaityti Išėjimo knygą.

Iš 1,1 Šitie yra vardai Izraelio sūnų, kurie atėjo į Egiptą kartu su Jokūbu, kiekvienas su savo šeimomis:

Iš 1,2 Rubenas, Simeonas, Levis, Judas,

Iš 1,3 Isacharas, Zabulonas, Benjaminas,

Iš 1,4 Danas, Neftalis, Gadas ir Aseras.

Iš 1,5 Iš Jokūbo kilusių buvo septyniasdešimt sielų. Juozapas jau buvo Egipte.

Iš 1,6 Ir numirė Juozapas, visi jo broliai ir visa ta karta.

Iš 1,7 Izraelitai buvo vaisingi, labai pagausėjo, išsiplėtė ir tapo galingi; jie pripildė visą kraštą.

Iš 1,8 Egiptą pradėjo valdyti naujas karalius, kuris nieko nežinojo apie Juozapą.

Iš 1,9 Jis kalbėjo savo tautai: "Žiūrėkite, izraelitų tauta yra gausesnė ir galingesnė už mus.

Iš 1,10 Pasielkime išmintingai su jais, kad jie nebesiplėstų. Jei kiltų karas, kad jie neprisijungtų prie mūsų priešų, nekariautų prieš mus ir nepasitrauktų iš šalies".

PRIESPAUDA EGIPTE

Iš 1,11 Egiptiečiai paskyrė jiems prižiūrėtojus, kad juos prislėgtų sunkiais darbais. Jie pastatė faraonui sandėlių miestus Pitomą ir Ramesę.

Iš 1,12 Bet kuo labiau egiptiečiai spaudė juos, tuo labiau jie gausėjo ir plito taip, kad egiptiečiai pradėjo bijoti izraelitų.

Moses by Michelangelo

Mozė pagal Michelangelo

Iš 1,13 Egiptiečiai vertė izraelitus tarnauti be gailesčio,

Iš 1,14 apkartino jų gyvenimą sunkia vergyste prie molio, plytų bei visokių ūkio darbų ir juos negailestingai spaudė.

Iš 1,15 Egipto karalius įsakė hebrajų pribuvėjoms, kurių viena vadinosi Sifra ir kita - Pua:

Iš 1,16 "Pašauktos prie hebrajų moterų gimdymo, žiūrėkite, kas gims: jei sūnus, nužudykite jį, bet jei duktė - tegyvena!"

Iš 1,17 Tačiau pribuvėjos bijojo Dievo ir nevykdė Egipto karaliaus įsakymo, bet palikdavo berniukus gyvus.

Iš 1,18 Egipto karalius, tai sužinojęs, pasišaukė pribuvėjas ir joms tarė: "Kodėl jūs nevykdote įsakymo ir paliekate berniukus gyvus?"

Iš 1,19 Pribuvėjos atsakė faraonui: "Hebrajų moterys ne tokios kaip egiptietės, jos stiprios ir pagimdo prieš pribuvėjai ateinant".

Iš 1,20 Todėl Dievas darė gera pribuvėjoms. Tauta gausėjo ir pasidarė labai galinga.

Iš 1,21 Kadangi pribuvėjos bijojo Dievo, Jis suteikė joms palikuonių.

Iš 1,22 Faraonas įsakė visai tautai: "Kiekvieną berniuką, gimusį hebrajams, meskite į upę, o mergaites palikite gyvas!"

Iš 2,1 Vienas Levio giminės vyras pasi rinko ir vedė tos pačios giminės mergaitę.

MOZĖS GIMIMAS

Iš 2,2 Moteris pastojo ir pagimdė sūnų. Kai ji pamatė, koks jis buvo gražus, slėpė jį tris mėnesius.

Iš 2,3 Negalėdama ilgiau jo slėpti, ji paėmė iš papiruso nendrių nupintą krepšį, ištepė jį derva ir sakais, įdėjo į jį kūdikį ir nunešusi padėjo nendryne prie upės kranto.

Iš 2,4 Jo sesuo atsistojo kiek toliau, norėdama pamatyti, kas atsitiks.

Iš 2,5 Faraono duktė atėjo prie upės praustis. Jos tarnaitės vaikščiojo upės pakraščiu. Ji pamatė nendryne pintinę ir pasiuntė tarnaitę ją atnešti.

Iš 2,6 Atidarius ją, rado verkiantį berniuką. Jai pagailo jo ir ji tarė: "Šitas yra vienas iš hebrajų kūdikių!"

Iš 2,7 Jo sesuo tarė faraono dukteriai: "Ar norėtum, kad surasčiau hebrajų moterį, kuri maitintų kūdikį?"

Iš 2,8 Faraono duktė jai atsakė: "Eik". Mergaitė nuėjus pakvietė kūdikio motiną.

Iš 2,9 Tada Faraono duktė tarė jai: "Imk šitą kūdikį ir maitink jį! Aš mokėsiu tau už tai". Moteris paėmė kūdikį ir maitino jį.

Iš 2,10 Berniukui paaugus, ji nunešė jį faraono dukteriai. Ji įsūnijo berniuką ir pavadino Moze, sakydama: "Aš jį ištraukiau iš vandens!"

Iš 2,11 Kartą Mozė, jau užaugęs, išėjo pas savo brolius ir pamatė jų naštas. Ir jis pamatė egiptietį bemušantį hebrają, vieną iš jo brolių.

Iš 2,12 Apsidairęs ir nieko nematydamas, jis užmušė tą egiptietį ir pakasė jį smėlyje.

Iš 2,13 Išėjęs kitą dieną, pamatė besivaidijančius du hebrajus ir klausė kaltininko: "Kodėl muši savo artimą?"

Iš 2,14 Tas atsakė: "Kas tave paskyrė mūsų kunigaikščiu ir teisėju? Bene nori ir mane užmušti, kaip užmušei egiptietį?" Mozė nusigando ir sakė: "Iš tiesų tai tapo žinoma!"

Iš 2,15 Faraonas, išgirdęs apie tą įvykį, norėjo Mozę nužudyti. Bet Mozė pabėgo nuo faraono ir apsigyveno Madiano šalyje. Vieną dieną, sėdint jam prie šulinio,

Iš 2,16 madianiečių kunigo septynios dukterys atėjusios sėmė vandenį ir pylė į lovius, norėdamos pagirdyti savo tėvo avis. Atėję piemenys jas nuvarė. Tada Mozė atsistojo, apgynė mergaites ir pagirdė jų avis.

Iš 2,18 Joms sugrįžus pas savo tėvą Reuelį, jis paklausė: "Kodėl šiandien taip anksti parėjote?"

Iš 2,19 Jos atsakė: "Vienas egiptietis mus apgynė nuo piemenų. Be to, jis sėmė vandenį ir pagirdė avis.

Iš 2,20 Tėvas tarė savo dukterims: "Kur jis yra? Kodėl palikote tą vyrą? Pakvieskite jį valgyti su mumis".

Iš 2,21 Mozė sutiko gyventi pas Reuelį ir vedė jo dukterį Seforą.

Iš 2,22 Ji pagimdė sūnų, kurį Mozė pavadino Gersomu, sakydamas: "Tapau ateivis svetimoje šalyje".

Iš 2,23 Praėjus daug laiko, mirė Egipto karalius. Izraelio vaikai vaitojo dėl vergystės ir šaukė, ir jų šauksmas pasiekė Dievą.

Iš 2,24 Dievas išgirdo jų vaitojimą ir atsiminė savo sandorą su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu.

Iš 2,25 Ir Dievas pažvelgė į Izraelio vaikus, ir ėmė jais rūpintis.

Iš 3,1 Mozė ganė savo uošvio, madianiečių kunigo Jetro, avis. Kartą jis buvo nusivaręs avis už dykumos, prie Dievo kalno Horebo.

DEGANTIS KRŪMAS

Iš 3,2 Jam pasirodė Viešpaties angelas ugnies liepsnoje, kylančioje iš krūmo vidurio. Jis matė krūmą degantį, tačiau nesudegantį.

Iš 3,3 Mozė pasakė: "Eisiu ir pažiūrėsiu į šį didingą reginį. Kodėl nesudega tas krūmas?"

Iš 3,4 Viešpats pamatė jį artėjant ir pašaukė iš krūmo: "Moze! Moze!" Tas atsiliepė: "Aš čia!"

Iš 3,5 Jis sakė: "Nesiartink prie šios vietos! Nusiauk nuo kojų apavą, nes vieta, ant kurios stovi, yra šventa žemė!

Iš 3,6 Aš esu tavo tėvo Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas". Mozė užsidengė veidą, nes bijojo pažvelgti į Dievą.

Iš 3,7 Viešpats tarė: "Aš pamačiau savo tautos vargą Egipte ir išgirdau jos šauksmą dėl jų prižiūrėtojų. Aš žinau jos sielvartą.

Iš 3,8 Aš nužengiau jos išvaduoti iš egiptiečių rankos ir išvesti jos iš tos šalies į gerą ir plačią šalį, plūstančią pienu ir medumi: į kanaaniečių, hetitų, amoritų, periziečių, hevitų ir jebusiečių žemę.

Iš 3,9 Izraelio vaikų šauksmas pasiekė mane. Aš mačiau jų priespaudą, kaip egiptiečiai juos engė.

Burning bush

Liepsnojantis krūmas

Iš 3,10 Taigi dabar eik. Aš siunčiu tave pas faraoną, kad išvestum iš Egipto mano tautą, Izraelio vaikus!"

Iš 3,11 Mozė atsakė Dievui: "Kas aš, kad eičiau pas faraoną ir išvesčiau iš Egipto izraelitus?"

Iš 3,12 Dievas atsakė: "Aš būsiu su tavimi! Štai ženklas, kad Aš tave siunčiu: kai išvesi tautą iš Egipto, jūs tarnausite Dievui ant šito kalno".

Iš 3,13 Mozė klausė Dievo: "Kai aš ateisiu pas izraelitus ir jiems sakysiu: 'Jūsų tėvų Dievas mane siuntė pas jus', jie manęs klaus: 'Koks yra Jo vardas?' Ką turiu jiems atsakyti?"

DIEVAS APREIŠKIA MOZEI SAVO VARDĄ

Iš 3,14 Dievas tarė Mozei: "AŠ ESU, KURIS ESU. Sakyk izraelitams: 'AŠ ESU mane siuntė pas jus' ".

Iš 3,15 Dievas dar kalbėjo Mozei: "Šitaip sakyk izraelitams: 'Viešpats, jūsų tėvų Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas, mane siuntė pas jus'. Toks mano vardas per amžius ir taip mane vadinsite per kartų kartas.

Iš 3,16 Eik, surink Izraelio vyresniuosius ir jiems sakyk: 'Viešpats, jūsų tėvų Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas, man pasirodė ir kalbėjo: 'Aš aplankiau jus ir mačiau, kas jums buvo padaryta Egipte.

Iš 3,17 Aš išvesiu jus iš Egipto vargo į kanaaniečių, hetitų, amoritų, periziečių, hevitų ir jebusiečių žemę, plūstančią pienu ir medumi'.

Iš 3,18 Jie klausys tavo balso. Tu su Izraelio vyresniaisiais nueisite pas Egipto karalių ir jam sakysite: 'Viešpats, hebrajų Dievas, mus pašaukė, ir dabar prašome: leisk mums tris dienas keliauti į dykumą, aukoti Viešpačiui, savo Dievui'.

Iš 3,19 Aš žinau, kad Egipto karalius neišleis jūsų, jei nebus priverstas galingos rankos.

Iš 3,20 Aš ištiesiu savo ranką ir ištiksiu Egiptą visais savo stebuklais, kuriuos darysiu jų tarpe. Po to jis išleis jus.

Iš 3,21 Ir suteiksiu šiai tautai malonę egiptiečių akyse, kad jūs neišeisite tuščiomis rankomis.

Iš 3,22 Kiekviena moteris paprašys savo kaimynės ir savo įnamės sidabrinių bei auksinių indų ir drabužių; juos uždėsite ant savo sūnų ir dukterų ir taip išsinešite egiptiečių turtus".

Iš 4,1 Mozė sakė: "O jeigu jie netikės manimi ir neklausys mano balso, sakydami: 'Tau nepasirodė Viešpats' ".

Iš 4,2 Tuomet Viešpats paklausė jį: "Ką laikai rankoje?" Jis atsakė: "Lazdą".

Iš 4,3 "Mesk žemėn!" - tarė Dievas. Jis numetė ją ir ji pavirto gyvate; Mozė bėgo nuo jos.

Iš 4,4 Viešpats pasakė Mozei: "Ištiesk savo ranką ir nutverk ją už uodegos!" Jis ištiesė savo ranką, nutvėrė ją ir ji pavirto lazda.

Iš 4,5 "Tai daryk, kad jie tikėtų, jog tau pasirodė Viešpats, jų tėvų Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas".

Iš 4,6 Viešpats kalbėjo toliau ir liepė jam įkišti ranką į savo antį. Jis įkišo, ir kai ištraukė ją, ranka buvo balta nuo raupsų kaip sniegas.

Iš 4,7 "Vėl įkišk savo ranką į antį!" - tarė Dievas. Jis padarė, kaip buvo liepta. Kai jis ištraukė ją, ji buvo sveika.

Iš 4,8 "Jeigu jie netikės tavimi ir nekreips dėmesio į pirmojo ženklo balsą, tai jie patikės kito ženklo balsu.

Iš 4,9 O jeigu jie netikės šiais dviem ženklais ir neklausys tavo balso, tai pasemk upės vandens ir išliek ant žemės! Tada vanduo, kurį pasemsi iš upės ir išliesi ant žemės, pavirs krauju".

Iš 4,10 Mozė tarė Viešpačiui: "Viešpatie, aš nesu iškalbingas: nebuvau toks anksčiau nei dabar, kai Tu prabilai į savo tarną. Man sunku kalbėti ir mano liežuvis pinasi".

Iš 4,11 Viešpats jam atsakė: "Kas sutvėrė žmogaus burną? Kas padaro jį nebylų, kurčią, matantį ar aklą? Argi ne Aš, Viešpats?

Iš 4,12 Taigi dabar eik, o Aš būsiu su tavo lūpomis ir tave pamokysiu, ką kalbėti".

Iš 4,13 Jis atsakė: "Prašau, Viešpatie, siųsk ką nors kitą!"

Iš 4,14 Tada Viešpats supykęs tarė: "Žinau, kad tavo brolis Aaronas, levitas, yra iškalbus ir jis pasitiks tave. Tave pamatęs, jis džiaugsis savo širdyje.

Iš 4,15 Tu kalbėsi jam ir įdėsi žodžius į jo lūpas. Aš būsiu su tavo ir jo lūpomis ir jus pamokysiu, ką turite daryti.

Iš 4,16 Jis kalbės už tave tautai. Jis bus tavo lūpomis, o tu būsi jam vietoje Dievo.

Iš 4,17 Pasiimk šitą lazdą, su kuria darysi ženklus".

Iš 4,18 Mozė sugrįžo pas savo uošvį Jetrą ir tarė jam: "Prašau, leisk man sugrįžti į Egiptą pas savo brolius ir pasižiūrėti, ar jie tebėra gyvi". Jetras atsakė: "Eik ramybėje!"

Iš 4,19 Viešpats tarė Mozei Madiane: "Sugrįžk į Egiptą! Nes visi, kurie ieškojo tavo gyvybės yra mirę".

Iš 4,20 Mozė pasiėmė žmoną ir sūnus, užsodino juos ant asilo ir grįžo į Egiptą; ir Dievo lazdą jis pasiėmė į savo ranką.

Iš 4,21 Viešpats pasakė Mozei: "Kai sugrįši į Egiptą, žiūrėk, kad padarytum faraono akivaizdoje visus stebuklus, kuriuos įdėjau į tavo ranką. Bet Aš užkietinsiu jo širdį, ir jis neišleis tautos.

Iš 4,22 Sakyk faraonui: 'Taip kalba Viešpats: 'Izraelis yra mano pirmagimis sūnus.

Iš 4,23 Aš tau sakau: išleisk mano sūnų, kad jis man tarnautų; jei neišleisi jo, nužudysiu tavo pirmagimį sūnų' ".

Iš 4,24 Pakeliui, nakvynės namuose, sutiko jį Viešpats ir norėjo nužudyti.

Iš 4,25 Tada Sefora, paėmusi aštrų akmenį, apipjaustė sūnų, numetė odelę prie Mozės kojų ir tarė: "Tu esi mano kruvinas vyras!"

Iš 4,26 Ir Viešpats leido jam eiti. Tada ji pasakė: "Kruvinas vyras dėl apipjaustymo".

Iš 4,27 Viešpats tarė Aaronui: "Eik į dykumą pasitikti Mozės". Jis ėjo ir, sutikęs jį prie Dievo kalno, pabučiavo.

Iš 4,28 Mozė papasakojo Aaronui visus Viešpaties, kuris jį siuntė, žodžius ir apie visus ženklus, kuriuos Jis jam įsakė daryti.

Iš 4,29 Mozė ir Aaronas nuėję surinko visus izraelitų vyresniuosius.

Iš 4,30 Aaronas kalbėjo visus žodžius, kuriuos Viešpats buvo kalbėjęs Mozei, ir padarė ženklus tautos akyse.

Iš 4,31 Tauta patikėjo. Išgirdę, kad Viešpats aplankė izraelitus ir pamatė jų priespaudą, jie žemai nusilenkė ir pagarbino Jį.

Iš 5,1 Mozė ir Aaronas atėję tarė faraonui: "Taip sako Viešpats Izraelio Dievas: 'Išleisk mano tautą, kad jie aukotų man dykumoje' ".

Iš 5,2 Faraonas atsakė: "Kas yra jūsų Viešpats, kad klausyčiau Jo balso ir išleisčiau Izraelį? Aš nepažįstu Viešpaties ir neišleisiu Izraelio".

Iš 5,3 Jie sakė: "Hebrajų Dievas mus pašaukė. Prašome, leisk mums keliauti tris dienas į dykumą ir ten aukoti Viešpačiui, mūsų Dievui, kad Jis nebaustų mūsų maru ar kardu".

Iš 5,4 Egipto karalius jiems atsakė: "Moze ir Aaronai, kodėl atitraukiate žmones nuo jų darbų? Eikite savo darbų dirbti!

Iš 5,5 Matote, kiek daug žmonių yra krašte, o jūs atitraukiate juos nuo darbų".

Iš 5,6 Tą pačią dieną faraonas įsakė darbų prievaizdams ir vadovams:

Iš 5,7 "Nebeduokite, kaip iki šiol, žmonėms šiaudų plytoms gaminti: jie patys tegul eina ir prisirenka šiaudų.

Iš 5,8 Tačiau reikalaukite iš jų tokio pat plytų skaičiaus, kokį jie lig šiol pagamindavo, jo nesumažinkite, nes jie dykinėja ir todėl šaukia: 'Išleisk mus aukoti savo Dievui!'

Iš 5,9 Duokite jiems daugiau darbo; tegul dirba ir nepaiso tuščių kalbų".

Iš 5,10 Darbų prievaizdai ir vadovai išėję kalbėjo: "Taip sako faraonas: 'Aš nebeduosiu jums šiaudų.

Iš 5,11 Eikite ir rinkite, kur rasite! Tačiau turėsite padaryti tiek, kiek ir anksčiau' ".

Iš 5,12 Žmonės išsisklaidė po visą Egipto šalį rinkti ražienų vietoje šiaudų.

Iš 5,13 Prievaizdai spaudė juos, sakydami: "Atlikite dienai skirtą darbą, kaip anksčiau, kai gaudavote šiaudų".

Iš 5,14 Ir izraelitus, kuriuos faraono prievaizdai buvo paskyrę darbų prižiūrėtojais, mušė, sakydami: "Kodėl vakar ir šiandien nepagaminote nustatyto plytų kiekio kaip anksčiau?"

Iš 5,15 Izraelitų prižiūrėtojai atėjo verkdami ir skundėsi faraonui: "Kodėl taip elgiesi su savo tarnais?

Iš 5,16 Šiaudų nebeduoda, o mums liepia gaminti plytas. Be to, tavo tarnai dar mušami, nors kalti dėl to yra tavo žmonės".

Iš 5,17 Jis atsakė: "Jūs vien tik dykinėjate. Todėl sakote: 'Išleisk mus aukoti Viešpačiui!'

Iš 5,18 Taigi dabar eikite, dirbkite! Šiaudų jums neduos, tačiau nustatytą plytų kiekį privalote padaryti".

Iš 5,19 Izraelitų prižiūrėtojai matė esą patekę į sunkią padėtį, nes jiems buvo pasakyta: "Nemažinkite dienai skirto plytų kiekio".

Iš 5,20 Išėję iš faraono, jie susitiko Mozę ir Aaroną, kurie jų laukė,

Iš 5,21 ir tarė jiems: "Viešpats tepažvelgia ir tegul teisia! Jūs sukėlėte faraono bei jo tarnų neapykantą mums, įduodami kardą į jų ranką, kad mus išžudytų".

Iš 5,22 Mozė kreipėsi į Viešpatį: "Viešpatie, kodėl taip piktai pasielgei su šitais žmonėmis? Kodėl siuntei mane?

Iš 5,23 Nuo to laiko, kai nuėjau pas faraoną kalbėti Tavo vardu, jis dar blogiau elgiasi su mano tauta. Tu neišvadavai savo tautos".

Iš 6,1 Viešpats atsakė Mozei: "Tu matysi, ką Aš padarysiu faraonui. Stiprios rankos priverstas, jis išleis juos; stiprios rankos priverstas, jis išvarys juos iš savo šalies".

Iš 6,2 Dievas kalbėjo Mozei: "Aš esu Viešpats.

Iš 6,3 Aš pasirodžiau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui kaip Dievas Visagalis, tačiau savo vardu Viešpats jiems neapsireiškiau.

Iš 6,4 Aš įtvirtinau su jais sandorą, norėdamas jiems duoti Kanaano šalį, kurioje jie buvo ateiviai.

Iš 6,5 Ir Aš išgirdau Izraelio vaikų, kuriuos yra pavergę egiptiečiai, vaitojimą, ir atsiminiau savo sandorą.

Iš 6,6 Todėl sakyk izraelitams, kad Aš esu Viešpats; Aš jus išvesiu iš egiptiečių priespaudos, išlaisvinsiu iš vergystės ir išgelbėsiu jus savo ištiesta ranka ir dideliais teismais.

Iš 6,7 Aš jus priimsiu, kad būtumėte mano tauta, ir Aš būsiu jūsų Dievas, kad žinotumėte, jog esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedė iš egiptiečių vergijos.

Iš 6,8 Aš nuvesiu jus į šalį, kurią pažadėjau duoti Abraomui, Izaokui ir Jokūbui; ją duosiu jums paveldėti, nes Aš esu Viešpats!"

Iš 6,9 Mozė taip kalbėjo izraelitams, bet jie neklausė jo dėl dvasios suspaudimo ir žiaurios vergystės.

Iš 6,10 Viešpats kalbėjo Mozei:

Iš 6,11 "Eik, sakyk Egipto faraonui, kad jis išleistų izraelitus iš savo šalies!"

Iš 6,12 Mozė atsakė Viešpačiui: "Izraelitai manęs neklauso, tai kaipgi manęs klausys faraonas? Mano lūpos neapipjaustytos".

Iš 6,14 Šitie yra vyresnieji savo tėvų namuose. Izraelio pirmagimio Rubeno sūnūs: Henochas, Palus, Hezronas ir Karmis. Tai yra Rubeno giminės šeimos.

Iš 6,15 Simeono sūnūs: Jemuelis, Jaminas, Ohadas, Jachinas, Zoaras ir kanaanietės sūnus Saulius. Tai yra Simeono giminės šeimos.

Iš 6,16 Šitie yra Levio sūnų vardai: Gersonas, Kohatas ir Meraris. Levis gyveno šimtą trisdešimt septynerius metus.

Iš 6,17 Gersono sūnūs: Libnis ir Semėjis.

Iš 6,18 Kohato sūnūs: Amramas, Izaharas, Hebronas ir Uzielis. Kohatas gyveno šimtą trisdešimt trejus metus.

Iš 6,19 Merario sūnūs: Malis ir Musis. Tai yra Levio giminė pagal savo šeimas.

Iš 6,20 Amramas vedė savo tetą Jokebedą. Ji pagimdė Aaroną ir Mozę. Amramas gyveno šimtą trisdešimt septynerius metus.

Iš 6,21 Izaharo sūnūs: Korė, Nefegas ir Zichris.

Iš 6,22 Uzielio sūnūs: Misaelis, Elizafanas ir Sitris.

Iš 6,23 Aaronas vedė Elisebą, Aminadabo dukterį, Naasono seserį. Ji pagimdė Nadabą, Abijų, Eleazarą ir Itamarą.

Iš 6,24 Korės sūnūs: Asiras, Elkana ir Abijasafas. Tai yra koritų šeimos.

Iš 6,25 Aarono sūnus Eleazaras vedė vieną iš Putielio dukterų. Ji pagimdė Finėją. Šitie yra Levio giminės šeimų vyresnieji.

Iš 6,26 Aaronas ir Mozė yra tie, kuriems Viešpats įsakė išvesti izraelitus iš Egipto šalies.

Iš 6,27 Jie yra tie, kurie kalbėjo faraonui, Egipto karaliui, kad išvestų izraelitus iš Egipto.

Iš 6,28 Viešpats kalbėjo Mozei Egipto šalyje,

Iš 6,29 sakydamas: "Aš esu Viešpats! Pasakyk faraonui, Egipto karaliui, visa, ką tau kalbu".

Iš 6,30 Bet Mozė sakė Viešpaties akivaizdoje: "Aš esu neapipjaustytomis lūpomis, kaip manęs klausys faraonas?"

Iš 7,1 Viešpats tarė Mozei: "Aš tave padariau dievu faraonui; tavo brolis Aaronas bus tavo pranašas.

Iš 7,2 Tu sakysi visa, ką tau įsakau, o tavo brolis Aaronas kalbės faraonui, kad jis išleistų izraelitus iš savo šalies.

Iš 7,3 Bet Aš užkietinsiu faraono širdį ir padarysiu daug ženklų bei stebuklų Egipto šalyje.

Iš 7,4 Tačiau faraonas jūsų neklausys, kad galėčiau uždėti savo ranką ant Egipto ir dideliais teismais išvesti savo pulkus - savo tautą, Izraelio vaikus - iš Egipto žemės.

Iš 7,5 Tada egiptiečiai žinos, kad Aš esu Viešpats, kai ištiesiu savo ranką virš Egipto ir išvesiu izraelitus iš jų žemės".

Iš 7,6 Mozė ir Aaronas padarė, kaip Viešpats jiems įsakė.

Iš 7,7 Mozė buvo aštuoniasdešimties metų, o Aaronas aštuoniasdešimt trejų metų amžiaus, kai jie kalbėjo faraonui.

LAZDA PAVIRSTA GYVATE

Iš 7,8 Viešpats tarė Mozei ir Aaronui:

Iš 7,9 "Kai faraonas jums sakys: 'Padarykite stebuklą patvirtinimui', tai sakyk Aaronui: 'Imk lazdą ir mesk ją prieš faraoną!' Tada ji pavirs gyvate".

Iš 7,10 Mozė ir Aaronas atėjo pas faraoną ir padarė taip, kaip Viešpats įsakė: Aaronas metė savo lazdą prieš faraoną ir jo tarnus, ir ji pavirto gyvate.

Iš 7,11 Faraonas pasišaukė išminčių ir burtininkų. Ir tie Egipto žyniai savo kerais padarė tą patį:

Iš 7,12 kiekvienas jų numetė savo lazdą, ir jos pavirto gyvatėmis. Tačiau Aarono lazda prarijo jų lazdas.

Iš 7,13 Faraono širdis liko užkietėjusi, ir jis jų neklausė, kaip Viešpats ir buvo kalbėjęs.

Iš 7,14 Viešpats tarė Mozei: "Faraono širdis tebėra užkietėjusi, jis nesutinka išleisti tautos.

Iš 7,15 Rytoj anksti rytą nueik prie upės, kai faraonas eis prie vandens, ir lauk jo ten. Pasiimk tą lazdą, kuri buvo pavirtusi gyvate.

Iš 7,16 Jam atėjus, sakyk: 'Viešpats, hebrajų Dievas, mane siuntė pas tave, sakydamas: 'Išleisk mano tautą, kad ji man tarnautų dykumoje'. Tačiau tu ligi šiol nenorėjai klausyti.

Stuff-snake

Dievas, Mozė: lazda pavirsta gyvate

VANDUO PAVIRSTA KRAUJU

Iš 7,17 Todėl taip sako Viešpats: 'Iš to pažinsi, kad Aš esu Viešpats. Štai suduosiu mano rankoje esančia lazda į upės vandenį, ir jis pavirs krauju.

Iš 7,18 Upėje plaukiojančios žuvys išgaiš, ir upė pradės taip dvokti, kad egiptiečiai nebegalės gerti jos vandens' ".

Iš 7,19 Viešpats toliau kalbėjo Mozei: "Sakyk Aaronui: 'Imk lazdą ir ištiesk savo ranką virš egiptiečių vandenų, upių, perkasų, balų, vandens tvenkinių. Vanduo pavirs krauju visoje Egipto šalyje, net mediniuose ir akmeniniuose induose!' "

Iš 7,20 Mozė ir Aaronas taip padarė, kaip Viešpats buvo įsakęs. Jis pakėlė lazdą ir sudavė į upės vandenį, faraonui ir jo tarnams matant. Visas vanduo upėje pavirto krauju.

Iš 7,21 Upėje plaukiojančios žuvys išgaišo. Vanduo ėmė taip dvokti, kad egiptiečiai nebegalėjo gerti vandens iš upės. Kraujas buvo visoje Egipto žemėje.

Iš 7,22 Tą patį padarė ir egiptiečių žyniai savo kerais. Faraono širdis liko užkietėjusi, ir jis neklausė jų, kaip Viešpats ir buvo sakęs.

Iš 7,23 Faraonas nusigręžė ir nuėjo į savo namą. Jis viso to neėmė į širdį.

Iš 7,24 Egiptiečiai kasė upės pakraščiuose šulinius, ieškodami geriamojo vandens, nes jie nebegalėjo upės vandens gerti.

Iš 7,25 Praėjo septynios dienos, kai Viešpats buvo ištikęs upę.

VARLĖS

Iš 8,1 Tada Viešpats tarė Mozei: "Eik pas faraoną ir jam sakyk: 'Taip sako Viešpats: 'Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų.

Iš 8,2 Jei nesutiksi jų išleisti, užleisiu visą tavo kraštą varlėmis.

Iš 8,3 Upė knibždės varlėmis. Jos iš upės atrėplios į tavo namus, į tavo miegamąjį ir į tavo lovą, taip pat į tavo tarnų ir tarnaičių namus, į tavo krosnis ir į duonkubilius.

Iš 8,4 Per tave, tavo žmones ir visus tavo tarnus rėplios varlės'.

Iš 8,5 Sakyk Aaronui: 'Ištiesk savo ranką su lazda ant upių, perkasų, balų ir padaryk, kad varlės užplūstų Egipto šalį!' "

Iš 8,6 Aaronas ištiesė ranką ant Egipto vandenų, ir varlės išrėpliojo ir užpildė Egipto kraštą.

Iš 8,7 Tą patį padarė žyniai savo kerais ir iššaukė varles Egipto šalyje.

Iš 8,8 Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, tarė: "Melskite Viešpatį, kad Jis pašalintų varles nuo manęs ir mano žmonių; tada išleisiu izraelitus aukoti Viešpačiui".

Iš 8,9 Mozė atsakė faraonui: "Paskirk laiką, kada melsti už tave, tavo tarnus ir tautą, kad varlės būtų pašalintos nuo tavęs, iš tavo namų ir kad jos tik upėje tepasiliktų".

Iš 8,10 Jis atsakė: "Rytoj". Mozė tarė: "Tebūna, kaip sakai, kad žinotum, jog nėra lygaus Viešpačiui, mūsų Dievui!

Iš 8,11 Varlės pasišalins nuo tavęs, iš tavo namų, nuo tavo tarnų ir tarnaičių, jos tik upėje tepasiliks!"

Iš 8,12 Mozė ir Aaronas, grįžę iš faraono, meldė Viešpatį pašalinti varles, kurias Jis buvo užleidęs faraonui.

Iš 8,13 Viešpats padarė, kaip Mozė prašė: varlės išgaišo namuose, kiemuose ir laukuose.

Iš 8,14 Jie suvertė jas į krūvas. Visa šalis dvokė.

Iš 8,15 Faraonas, matydamas, kad atėjo ramybė, užkietino savo širdį ir neklausė, kaip Viešpats ir buvo sakęs.

MAŠALAI

Iš 8,16 Tada Viešpats tarė Mozei: "Liepk Aaronui ištiesti lazdą ir suduoti į žemės dulkes, kad jos pavirstų mašalais visoje Egipto šalyje!"

Iš 8,17 Aaronas ištiesė ranką su lazda ir sudavė į žemę. Tuoj mašalai apniko žmones ir gyvulius. Visos žemės dulkės virto mašalais Egipto krašte.

Iš 8,18 Žyniai bandė tą patį padaryti savo kerais, bet negalėjo. Mašalai apniko žmones ir gyvulius.

Iš 8,19 Tada žyniai tarė faraonui: "Tai Dievo pirštas!" Bet faraono širdis buvo užkietinta ir jis neklausė jų, kaip Viešpats ir buvo sakęs.

Iš 8,20 Viešpats tarė Mozei: "Atsikelk anksti rytą, prieik prie faraono, kai jis eis prie vandens, ir pasakyk jam: 'Taip sako Viešpats: 'Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų!

Iš 8,21 Jei neišleisi mano tautos, užleisiu musių ant tavęs, tavo tarnų, tavo žmonių ir ant tavo namų taip, kad egiptiečių namai ir visa žemė bus pilna musių.

Iš 8,22 Bet tą dieną Aš atskirsiu Geseno kraštą, kuriame gyvena mano tauta. Ten nebus musių, kad žinotum, jog Aš esu visos žemės Viešpats.

Iš 8,23 Taip Aš atskirsiu savo ir tavo tautą. Rytoj įvyks šitas ženklas' ".

Iš 8,24 Viešpats taip ir padarė. Dideli musių spiečiai apniko faraono ir jo tarnų namus ir visą Egipto šalį. Musės vargino kraštą.

Iš 8,25 Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, jiems tarė: "Eikite, aukokite savo Dievui šioje šalyje!"

Iš 8,26 Mozė atsakė: "Netinka taip daryti. Egiptiečiai bjaurisi tuo, ką aukosime Viešpačiui, savo Dievui. Jei aukosime, kas egiptiečiams bjauru, argi jie mūsų neužmuš akmenimis?

Iš 8,27 Tris dienas keliausime į dykumą aukoti Viešpačiui, savo Dievui, kaip Jis mums įsakė".

Iš 8,28 Faraonas atsakė: "Aš išleisiu jus į dykumą aukoti Viešpačiui, savo Dievui. Tik nenueikite labai toli! Melskitės už mane!"

Iš 8,29 Mozė atsakė: "Iš tavęs išėjęs, melsiu Viešpatį, kad muses pašalintų nuo tavęs, nuo tavo tarnų ir tarnaičių. Tik kad vėl faraonas neapgautų, neišleisdamas tautos Viešpačiui aukoti!"

Iš 8,30 Mozė išėjo iš faraono ir meldė Viešpatį.

Iš 8,31 Viešpats padarė, kaip Mozė prašė. Jis pašalino muses nuo faraono, nuo jo tarnų ir žmonių taip, kad nė vienos nebeliko.

Iš 8,32 Bet ir šįkart faraonas užkietino savo širdį ir neišleido tautos.

MARAS

Iš 9,1 Viešpats sakė Mozei: "Eik pas faraoną ir jam sakyk: 'Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: 'Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų!

Iš 9,2 Jei jų neišleisi ir nepaliausi jų laikęs,

Iš 9,3 Viešpaties ranka bus ant tavo lauke besiganančių gyvulių: arklių, asilų, kupranugarių, avių ir galvijų - bus labai sunkus maras.

Iš 9,4 Viešpats atskirs izraelitų ir egiptiečių gyvulius; niekas nežus, kas priklauso izraelitams' ".

Iš 9,5 Ir Viešpats paskyrė laiką, sakydamas: "Rytoj Viešpats įvykdys šitą dalyką krašte!"

Iš 9,6 Kitą rytą Viešpats įvykdė tai: visi egiptiečių gyvuliai nugaišo, bet iš izraelitų gyvulių nepražuvo nė vienas.

Iš 9,7 Faraonas pasiuntė pasižiūrėti. Pasirodė, kad izraelitų gyvulių nė vienas nebuvo nugaišęs. Tačiau faraono širdis liko kieta ir jis neišleido tautos.

Iš 9,8 Tada Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: "Imkite pilnas saujas pelenų iš krosnies ir Mozė teberia juos į orą faraono akivaizdoje.

VOTYS SU PŪSLĖMIS

Iš 9,9 Jie taps dulkėmis visoje Egipto šalyje, ir ant žmonių bei gyvulių iškils votys su pūslėmis".

Iš 9,10 Jie pasiėmė pelenų iš krosnies ir, atsistoję prieš faraoną, išbėrė juos į orą. Ir atsirado votys ant žmonių ir gyvulių.

Iš 9,11 Žyniai negalėjo pasirodyti Mozei, nes votys buvo ant jų ir visų egiptiečių.

Iš 9,12 Tačiau Viešpats užkietino faraono širdį, ir jis neklausė jų, kaip Viešpats ir buvo sakęs Mozei.

Iš 9,13 Tada Viešpats tarė Mozei: "Atsikelk anksti rytą, nueik pas faraoną ir sakyk: 'Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: 'Išleisk mano tautą man tarnauti.

Iš 9,14 Nes šį kartą Aš siųsiu įvairias negalias ir vargus tau, tavo tarnams ir tavo žmonėms, kad žinotum, jog nėra man lygaus visoje žemėje.

Iš 9,15 Aš galėjau ištiesti savo ranką ir ištikti tave ir tavo tautą maru, kad būtumėte visi pranykę nuo žemės paviršiaus.

Iš 9,16 Bet Aš tam išaukštinau tave, kad parodyčiau savo galią ir mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje.

KRUŠA

Iš 9,17 Tu vis dar didžiuojiesi prieš mano tautą ir neišleidi jos.

Iš 9,18 Rytoj apie šitą laiką kris labai smarki kruša, kokios nėra buvę Egipte nuo jo įsikūrimo dienos.

Iš 9,19 Taigi dabar siųsk žmones surinkti iš lauko gyvulius ir visa, kas tau priklauso. Visi žmonės ir gyvuliai, kurie bus lauke ir nebus parvesti namo, krušai krintant, pražus' ".

Iš 9,20 Faraono tarnai, kurie bijojo Viešpaties, sugabeno į namus savo tarnus ir gyvulius.

Iš 9,21 O kas nekreipė dėmesio į Viešpaties žodį, paliko savo tarnus ir gyvulius lauke.

Iš 9,22 Viešpats tarė Mozei: "Ištiesk savo ranką, kad kristų kruša visoje Egipto šalyje: ant žmonių, gyvulių ir visos laukų augmenijos".

Iš 9,23 Mozė ištiesė lazdą, ir Viešpats pasiuntė perkūniją, krušą ir žaibus. Viešpats siuntė krušą į visą Egipto žemę.

Iš 9,24 Kruša susimaišė su žaibais ir buvo tokia smarki, kokios Egipto šalis nebuvo mačiusi.

Iš 9,25 Kruša išmušė Egipto šalyje visa, kas buvo lauke: žmones, gyvulius, augalus ir medžius.

Iš 9,26 Tik Geseno krašte, kur gyveno izraelitai, nebuvo krušos.

Iš 9,27 Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, jiems kalbėjo: "Aš nusidėjau! Viešpats yra teisus, o aš ir mano tauta esame nusikaltę.

Iš 9,28 Melskite Viešpatį, kad liautųsi stipri perkūnija ir kruša! Aš jus išleisiu ir daugiau nebesulaikysiu".

Iš 9,29 Mozė jam atsakė: "Kai tik išeisiu iš miesto, pakelsiu rankas į Viešpatį. Tada perkūnija ir kruša liausis, kad žinotum, jog Viešpačiui priklauso visa žemė.

Iš 9,30 Bet aš žinau, kad nei tu, nei tavo tarnai dar nesibijote Viešpaties Dievo".

Iš 9,31 Linus ir miežius kruša išmušė, nes miežiai buvo išplaukę ir linai jau žydėjo.

Iš 9,32 Bet kviečių ir rugių neišmušė, nes jie vėliau pribręsta.

Iš 9,33 Mozė išėjo nuo faraono iš miesto ir iškėlė rankas į Viešpatį: perkūnija ir kruša liovėsi, lietus nustojo lijęs.

Iš 9,34 Bet faraonas, matydamas, kad liovėsi lietus, kruša ir perkūnija, vėl nusidėjo ir užkietino savo širdį kartu su savo tarnais.

Iš 9,35 Faraono širdis pasiliko užkietėjusi, ir jis neišleido Izraelio vaikų, kaip Viešpats ir buvo sakęs Mozei.

Iš 10,1 Viešpats tarė Mozei: "Eik pas faraoną, nes Aš užkietinau jo ir jo tarnų širdis, kad padaryčiau šituos ženklus jų tarpe

Iš 10,2 ir kad galėtum papasakoti savo vaikams ir vaikų vaikams, ką Aš padariau Egipte ir kokius ženklus parodžiau jų tarpe, kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats".

Iš 10,3 Mozė ir Aaronas atėjo pas faraoną ir jam kalbėjo: "Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: 'Ar ilgai dar tu nenusižeminsi prieš mane? Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų!

SKĖRIAI

Iš 10,4 Jei neišleisi mano tautos, rytoj užleisiu skėrius ant tavo krašto.

Iš 10,5 Jie taip apdengs šalį, kad nesimatys žemės; jie nuės išlikusį nuo krušos derlių, nugrauš kiekvieną žaliuojantį medį;

Iš 10,6 jų bus pilni tavo namai, tavo tarnų namai ir visų egiptiečių namai, kaip to dar nėra matę tavo tėvai ir seneliai per visą savo amžių' ". Po to Mozė apsisuko ir išėjo iš faraono namų.

Iš 10,7 Tada faraono tarnai kalbėjo savo valdovui: "Ar ilgai mes kentėsime? Išleisk tuos žmones, kad jie tarnautų Viešpačiui, savo Dievui! Ar dar nematai, kad Egiptas žūva?"

Iš 10,8 Mozė ir Aaronas buvo pašaukti pas faraoną. Jis tarė jiems: "Eikite, tarnaukite Viešpačiui, savo Dievui! Bet kas yra tie, kurie eis?"

Iš 10,9 Mozė atsakė: "Eisime visi: jaunimas ir seneliai, sūnūs ir dukterys, avys ir galvijai. Mes švęsime šventę Viešpačiui".

Iš 10,10 Jis atsakė jiems: "Tebūna Viešpats su jumis! Kaip galiu išleisti jus ir jūsų vaikus? Žiūrėkite, nes jūs sumanėte pikta!

Iš 10,11 Taip nebus. Eikite vieni vyrai ir aukokite Viešpačiui, nes to juk jūs ir prašėte!" Ir juos išvarė iš faraono akivaizdos.

Iš 10,12 Tada Viešpats tarė Mozei: "Ištiesk savo ranką ant Egipto šalies, kad skėriai apniktų ir nugraužtų visus šalies augalus ir visa, kas dar liko nuo krušos!"

Iš 10,13 Mozė ištiesė lazdą. Viešpats leido rytų vėjui pūsti visą dieną ir naktį. Rytmečiui išaušus, rytų vėjas atnešė skėrius.

Iš 10,14 Skėriai nusileido visoje Egipto šalyje. Jų buvo tiek, kiek niekad nėra buvę ir jų tiek nebus ateityje.

Iš 10,15 Jie taip užplūdo visą kraštą, kad apdengė visą žemę. Jie nugraužė visus augalus ir medžių vaisius, išlikusius nuo krušos, kad nieko žaliuojančio nebeliko visoje Egipto šalyje.

Iš 10,16 Tada faraonas skubiai pasišaukė Mozę ir Aaroną ir tarė: "Nusidėjau Viešpačiui, jūsų Dievui, ir jums!

Iš 10,17 Prašau, atleiskite man dar kartą mano nusikaltimą ir melskite Viešpatį, savo Dievą, kad Jis pašalintų nuo manęs šitą mirtį".

Iš 10,18 Mozė išėjo iš faraono ir meldė Viešpatį.

Iš 10,19 Viešpats sukėlė labai smarkų vakarų vėją, kuris skėrius nupūtė į Raudonąją jūrą; nė vieno skėrio nebeliko visoje Egipto šalyje.

Iš 10,20 Tačiau Viešpats užkietino faraono širdį, ir jis neišleido izraelitų.

TAMSA

Iš 10,21 Viešpats tarė Mozei: "Ištiesk savo ranką, kad tamsa apgaubtų visą Egipto šalį, tamsa, kurią galima būtų pajusti".

Iš 10,22 Mozė ištiesė savo ranką, ir tirščiausia tamsa tris dienas buvo visame Egipto krašte.

Iš 10,23 Tris dienas žmonės negalėjo matyti vienas kito ir pajudėti iš vietos. Tačiau izraelitų namuose buvo šviesu.

Iš 10,24 Tada faraonas, pasišaukęs Mozę, tarė: "Eikite, tarnaukite Viešpačiui! Tik jūsų avys ir galvijai tepasilieka! O jūsų vaikai teeina su jumis!"

Iš 10,25 Mozė atsakė: "Privalai mums duoti atnašas ir deginamąsias aukas, kad mes galėtume aukoti Viešpačiui, mūsų Dievui.

Iš 10,26 Mūsų visi gyvuliai eis su mumis; nepaliksime nė kanopos. Nes iš jų privalome imti auką Viešpačiui, savo Dievui. Mes net nežinome, ko mums reikės Viešpaties aukai, kol ten nenuėjome".

Iš 10,27 Tačiau Viešpats užkietino faraono širdį, ir jis nesutiko jų išleisti.

Iš 10,28 Ir faraonas tarė: "Šalin nuo manęs! Saugokis! Nebepasirodyk daugiau mano akyse, nes tą dieną, kurią pasirodysi, mirsi!"

Iš 10,29 Mozė atsakė: "Tebūna, kaip pasakei! Daugiau nebepasirodysiu".

Iš 11,1 Viešpats tarė Mozei: "Dar vieną bausmę užleisiu faraonui ir Egiptui. Po to jis išleis jus, netgi varyte išvarys!

Iš 11,2 Kalbėk žmonėms, kad kiekvienas vyras iš savo kaimyno ir kiekviena moteris iš savo kaimynės paprašytų sidabrinių ir auksinių daiktų".

Iš 11,3 Viešpats palankiai nuteikė izraelitams egiptiečius. Be to, Mozė buvo labai žymus vyras Egipto šalyje, faraono tarnų ir tautos akyse.

PIRMGIMIŲ MIRTIS

Iš 11,4 Tada Mozė kalbėjo: "Taip sako Viešpats: 'Apie vidurnaktį Aš pereisiu Egiptą.

Iš 11,5 Tada mirs visi pirmgimiai, pradedant faraono, sėdinčio soste, pirmgimiu, ir baigiant pirmgimiu vergės, esančios prie girnų, ir visi gyvulių pirmgimiai.

Iš 11,6 Visoje Egipto šalyje kils verksmas, kokio nėra buvę ir kokio daugiau nebus.

Iš 11,7 Bet prieš nė vieną izraelitą, ar jo gyvulį nė šuo nesulos, kad žinotumėte, jog Viešpats daro skirtumą tarp egiptiečių ir izraelitų'.

Iš 11,8 Tada tavo tarnai ateis ir, nusilenkę prieš mane, sakys: 'Išeik tu ir visi tavo žinioje esantys žmonės!' Ir tada aš išeisiu". Mozė išėjo iš faraono degdamas pykčiu.

Iš 11,9 Tada Viešpats tarė Mozei: "Faraonas jūsų neklausys, kad Aš galėčiau padaryti daugiau stebuklų Egipte".

Iš 11,10 Mozė ir Aaronas padarė visus šituos stebuklus faraonui matant. Tačiau Viešpats taip užkietino faraono širdį, kad jis neišleido izraelitų iš savo šalies.

Iš 12,1 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui Egipto šalyje:

Iš 12,2 "Šitas mėnuo tebūna jums pirmasis metų mėnuo.

PASCHOS/VELYKŲ INSTRUKCIJOS

Iš 12,3 Pasakykite visiems izraelitams, kad šito mėnesio dešimtąją dieną jie paimtų po avinėlį savo tėvų namams, po vieną avinėlį kiekvienai šeimai.

Iš 12,4 O jei šeima yra per maža avinėlį suvalgyti, tepaima kartu su savo artimiausiu kaimynu, kad susidarytų tiek asmenų, kiek gali suvalgyti avinėlį.

Iš 12,5 Avinėlis privalo būti be trūkumų, metinis patinėlis; paimsite jį iš avių ar ožkų.

Iš 12,6 Laikykite jį iki šio mėnesio keturioliktos dienos; kiekviena Izraelio tautos šeima turi jį papjauti tos dienos vakare.

Iš 12,7 Jo krauju patepkite abi durų staktas ir skersinį tų namų, kuriuose valgysite avinėlį.

Iš 12,8 Tą naktį valgykite mėsą, keptą ant ugnies, su nerauginta duona ir karčiomis žolėmis.

Iš 12,9 Jūs neturite jos valgyti žalios ar išvirtos vandenyje, tik keptą ugnyje, taip pat galvą, kojas ir vidurius.

Iš 12,10 Nieko iš jo nepalikite iki ryto. O kas paliks ligi ryto, tą sudeginkite.

Iš 12,11 Valgykite jį paskubomis, susijuosę strėnas, apsiavę, laikydami lazdą rankoje. Tai yra Pascha - Viešpaties perėjimas.

Iš 12,12 Tą naktį pereisiu visą Egipto šalį ir išžudysiu visus pirmgimius, žmones ir gyvulius; ir visiems Egipto dievams įvykdysiu teismą. Aš - Viešpats!

Iš 12,13 O kraujas ant namų bus ženklas, kur jūs gyvenate. Pamatęs kraują, aplenksiu jus, kad Egipto šalies bausmė nepaliestų jūsų.

Iš 12,14 Ta diena tebūna jums atmintina diena; jūs privalote ją švęsti kaip šventę Viešpačiui per kartų kartas.

Iš 12,15 Septynias dienas valgysite neraugintą duoną. Jau pirmąją dieną pašalinkite raugą iš savo namų, nes kiekvienas, kuris valgys raugintą maistą nuo pirmosios iki septintosios dienos, bus išnaikintas iš Izraelio.

Iš 12,16 Pirmąją dieną susirinkite šventei, taip pat ir septintąją. Jokio darbo nevalia dirbti tomis dienomis, išskyrus tai, ko reikia kiekvieno žmogaus maistui.

Iš 12,17 Jūs švęsite Neraugintos duonos šventę per kartų kartas, nes tą dieną Aš išvedžiau jūsų pulkus iš Egipto šalies.

Iš 12,18 Pirmojo mėnesio keturioliktos dienos vakare pradėsite valgyti neraugintą duoną ir valgysite iki dvidešimt pirmosios dienos vakaro.

Iš 12,19 Septynias dienas nebus raugo jūsų namuose, nes kiekvienas, kuris valgys ką nors rauginto, bus išnaikintas iš Izraelio, ar jis būtų ateivis, ar vietinis gyventojas.

Iš 12,20 Nieko rauginto jūs nevalgysite. Savo namuose valgysite neraugintą duoną".

Iš 12,21 Tada Mozė sušaukė visus Izraelio vyresniuosius ir jiems tarė: "Eikite, imkite avinėlį savo šeimoms ir pjaukite jį Paschai.

Iš 12,22 Po to imkite yzopo ryšulėlį ir, pamirkę dubenyje su krauju, patepkite juo abi durų staktas ir skersinį; nė vienas jūsų teneišeina iki ryto iš savo namų!

Iš 12,23 Nes Viešpats pereis, žudydamas egiptiečius; pamatęs kraują ant abiejų durų staktų ir skersinio, aplenks ir neleis žudytojui įeiti į jūsų namus.

Iš 12,24 Tai bus įstatas jums ir jūsų vaikams per amžius.

Iš 12,25 Kai atvyksite į šalį, kurią Viešpats jums duos, kaip Jis pažadėjo, laikykitės šitų nuostatų.

Iš 12,26 Kai jūsų vaikai klaus: 'Ką reiškia šitos apeigos?',

Iš 12,27 atsakykite: 'Tai yra Paschos auka Viešpačiui, kuris aplenkė izraelitų namus Egipte, kai Jis išžudė egiptiečius ir išlaisvino mūsų namus' ". Tada žmonės nusilenkė ir pagarbino Viešpatį.

Iš 12,28 Izraelitai ėjo ir padarė, kaip Viešpats įsakė Mozei ir Aaronui.

Iš 12,29 Vidurnaktį Viešpats išžudė visus pirmgimius Egipto šalyje, pradedant faraono, kuris sėdėjo soste, pirmgimiu, baigiant pirmgimiu kalinio, sėdinčio kalėjime, ir visus gyvulių pirmgimius.

Iš 12,30 Naktį atsikėlė faraonas, jo tarnai ir visi egiptiečiai. Ir kilo didelis verksmas Egipte, nes nebuvo namų, kuriuose nebūtų mirusio.

Iš 12,31 Tą naktį faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, tarė: "Išeikite iš mano krašto, jūs ir izraelitai! Eikite, tarnaukite Viešpačiui, kaip sakėte.

Iš 12,32 Pasiimkite avis ir galvijus, kaip sakėte! Eikite ir palaiminkite mane taip pat!"

Iš 12,33 Egiptiečiai ragino tautą skubiai išeiti iš jų šalies, sakydami: "Mes visi išmirsime!"

HEBRAJŲ IŠĖJIMAS (EGZODAS)

Iš 12,34 Žmonės ėmė ant pečių dar neįrūgusią tešlą duonkubiliuose, įvyniotą į apsiaustus.

Iš 12,35 Ir izraelitai padarė, kaip Mozė buvo sakęs; jie paprašė iš egiptiečių sidabrinių bei auksinių daiktų ir drabužių.

Iš 12,36 Viešpats palankiai nuteikė izraelitams egiptiečius, kurie patenkino jų prašymą. Taip jie apiplėšė egiptiečius.

Iš 12,37 Apie šeši šimtai tūkstančių vyrų iš Izraelio sūnų, neskaičiuojant vaikų, išėjo iš Ramesės į Sokotą.

Iš 12,38 Taip pat daugybė kitų žmonių ėjo su jais ir didelės kaimenės avių bei galvijų.

Iš 12,39 Jie kepė iš tešlos, kurią išsinešė iš Egipto, neraugintus papločius. Ji dar nebuvo įrūgusi, nes jie buvo skubiai išvaryti iš Egipto ir nespėjo pasigaminti maisto kelionei.

Iš 12,40 Izraelitai pragyveno Egipte keturis šimtus trisdešimt metų.

Iš 12,41 Praėjus keturiems šimtams trisdešimčiai metų, vieną dieną visi Viešpaties pulkai iškeliavo iš Egipto.

Iš 12,42 Ta naktis, kurią juos išvedė iš Egipto krašto, yra Viešpaties šventė. Izraelitai privalo tą naktį švęsti per kartų kartas.

Iš 12,43 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: "Šitas yra Paschos įstatymas: jokiam svetimšaliui nevalia Paschos valgyti.

Iš 12,44 Tačiau pirktas vergas turi teisę ją valgyti tada, kai jį apipjaustai.

Iš 12,45 Svetimšaliui ir samdiniui negalima jos valgyti.

Iš 12,46 Ji turi būti valgoma namuose. Nevalia mėsos išnešti iš namų ir neleidžiama sulaužyti jokio kaulo.

Iš 12,47 Visa Izraelio tauta privalo ją švęsti.

Iš 12,48 Jei ateivis apsistotų pas tave ir norėtų švęsti Paschą, tai visi jo vyrai privalo būti apipjaustyti. Tuo atveju leidžiama jam švęsti Paschą, ir jis bus tarsi vietinis šalies gyventojas. Bet niekam neapipjaustytam neleistina jos valgyti.

Iš 12,49 Tas pats įstatymas galioja ir pas jus gimusiam, ir ateiviui, apsigyvenusiam tarp jūsų".

Iš 12,50 Izraelitai darė, kaip Viešpats įsakė Mozei ir Aaronui.

Iš 12,51 Tą dieną Viešpats išvedė izraelitų pulkus iš Egipto šalies.

Iš 13,1 Viešpats kalbėjo Mozei:

Iš 13,2 "Pašvęsk man visus pirmgimius: ar jie būtų žmonių, ar gyvulių. Jie - mano".

Iš 13,3 Mozė kalbėjo tautai: "Atsiminkite šitą dieną, kurią išėjote iš Egipto, iš vergijos namų. Savo rankos galybe Viešpats jus išvedė, todėl nevalgykite nieko rauginto.

Iš 13,4 Šiandien, Abibo mėnesį, jūs išėjote.

Iš 13,5 Kai Viešpats tave įves į kanaaniečių, hetitų, amoritų, hevitų ir jebusiečių šalį, plūstančią pienu ir medumi, kurią tau duoti Jis prisiekė tavo tėvams, tu privalai švęsti tą šventę šį mėnesį.

Iš 13,6 Septynias dienas valgysi neraugintą duoną, septintą dieną bus šventė Viešpačiui.

Iš 13,7 Neraugintą duoną privalai valgyti septynias dienas, ir nei pas tave, nei tavo gyvenamose vietose nebus raugintos duonos.

Iš 13,8 Tą dieną tu sakysi savo sūnui: 'Tai daroma dėl to, ką Viešpats padarė išvesdamas mane iš Egipto'.

Iš 13,9 Tai bus kaip ženklas tau ant rankos ir prisiminimas ant kaktos, kad Viešpaties įstatymas būtų tavo lūpose. Juk galinga ranka Viešpats tave išvedė iš Egipto.

Iš 13,10 Vykdyk šitą nurodymą kasmet skirtu laiku.

Iš 13,11 Kai Viešpats tave įves į kanaaniečių šalį, kaip Jis prisiekė tau ir tavo tėvams, ir ją tau atiduos,

Iš 13,12 tai kiekvieną savo pirmgimį atskirsi Viešpačiui ir kiekvieną gyvulių pirmgimį. Vyriškos lyties pirmgimiai priklauso Viešpačiui.

Iš 13,13 Kiekvieną pirmgimį asilaitį privalai išpirkti ėriuku, bet jei neišpirksi, užmušk jį. Kiekvieną pirmgimį sūnų, savo žmonių tarpe, privalai išpirkti.

Iš 13,14 Kai ateityje tavo sūnus paklaus: 'Ką tai reiškia?', jam atsakyk: 'Galinga ranka Viešpats mus išvedė iš Egipto, iš vergijos namų.

Iš 13,15 Kai faraonas užsikietino ir nenorėjo mūsų išleisti, Viešpats nužudė visus pirmgimius Egipto šalyje, tiek žmonių, tiek gyvulių pirmgimius. Todėl aukoju Viešpačiui kiekvieną pirmgimį vyriškos lyties, o kiekvieną pirmgimį savo vaikų išperku'.

Iš 13,16 Tai bus kaip ženklas ant tavo rankos ir prisiminimas ant tavo kaktos, nes savo galinga ranka Viešpats mus išvedė iš Egipto".

Iš 13,17 Kai faraonas išleido žmones, Dievas jų nevedė filistinų šalies keliu, nors tai būtų buvę arčiausia. Nes Dievas sakė: "Kad išvydę karą žmonės nepradėtų gailėtis ir nesugrįžtų į Egiptą".

Iš 13,18 Dievas vedė tautą aplinkiniu dykumų keliu, Raudonosios jūros link. Izraelitai išėjo iš Egipto apsiginklavę.

Iš 13,19 Mozė paėmė su savimi Juozapo kaulus, nes jis buvo prisaikdinęs izraelitus, sakydamas: "Dievas tikrai jus aplankys, ir jūs išnešite iš čia mano kaulus".

Iš 13,20 Jie keliavo iš Sokoto ir pasistatė stovyklą Etame, dykumos pakraštyje.

Iš 13,21 Viešpats ėjo pirma jų dieną debesies stulpe, rodydamas kelią, o naktį ugnies stulpe, šviesdamas jiems, kad jie galėtų keliauti dieną ir naktį.

Iš 13,22 Jis nepatraukė nuo jų debesies stulpo dieną nė ugnies stulpo naktį.

Iš 14,1 Viešpats kalbėjo Mozei:

Iš 14,2 "Sakyk izraelitams, kad jie apsistotų ties Pihahirotu, tarp Migdolo ir jūros. Priešais Baalzafaną pasistatykite stovyklą prie jūros.

Iš 14,3 Tada faraonas sakys apie jus: 'Jie pasiklydo krašte, dykumos juos sulaiko!'

Iš 14,4 Aš užkietinsiu faraono širdį, ir jis jus vysis, kad būčiau pašlovintas per faraoną ir visą jo kariuomenę ir egiptiečiai žinotų, jog Aš esu Viešpats". Jie taip ir padarė.

Israelites at Red sea

Raudonojoje jūroje pagal Gustave Dore

Iš 14,5 Egipto karaliui pranešė, kad tauta pabėgo. Tada faraono ir jo tarnų širdys atsisuko prieš šitą tautą ir jie kalbėjo: "Ką padarėme, išleisdami Izraelį, kad mums nebetarnautų?"

Iš 14,6 Jis paruošė savo vežimą ir pasiėmė savo žmones su savimi.

Iš 14,7 Jis pasiėmė šešis šimtus rinktinių kovos vežimų ir paskyrė viršininkus jiems.

Iš 14,8 Viešpats užkietino faraono, Egipto karaliaus širdį, ir jis persekiojo Izraelio vaikus. Bet Izraelio vaikus išvedė galinga ranka.

Iš 14,9 Faraono žirgai, vežimai, raiteliai ir visa jo kariuomenė pasivijo juos, apsistojusius prie jūros, ties Pihahirotu, priešais Baalzafaną.

Iš 14,10 Kai faraonas priartėjo, Izraelio vaikai pakėlė akis ir pamatė atžygiuojančius iš paskos egiptiečius. Jie labai išsigando ir šaukėsi Viešpaties.

Iš 14,11 Jie sakė Mozei: "Nejaugi Egipte nebuvo kapų, kad mus išvedei mirti dykumoje? Ką mums padarei, išvesdamas iš Egipto?

Iš 14,12 Argi mes tau nesakėme, būdami Egipte: 'Palik mus tarnauti egiptiečiams'. Mums juk būtų buvę geriau tarnauti egiptiečiams, negu mirti dykumoje".

Iš 14,13 Mozė atsakė: "Nebijokite, stovėkite ramiai ir stebėkite Viešpaties išgelbėjimą, kurį Jis šiandien įvykdys. Egiptiečių, kuriuos šiandien matote, niekados daugiau nebematysite.

Iš 14,14 Viešpats kariaus už jus, o jūs būkite ramūs!"

JŪROS PRASISKYRIMAS

Iš 14,15 Viešpats tarė Mozei: "Ko šauki? Sakyk izraelitams, kad eitų pirmyn.

Iš 14,16 O tu pakelk lazdą, ištiesk ranką link jūros ir perskirk ją. Izraelitai sausuma pereis per jūrą.

Iš 14,17 Aš užkietinsiu egiptiečių širdis, ir jie vysis jus, ir Aš būsiu pašlovintas per faraoną ir visą jo kariuomenę, kovos vežimus ir raitelius.

Iš 14,18 Egiptiečiai žinos, kad Aš esu Viešpats, kai būsiu pašlovintas per faraoną, jo vežimus ir raitelius".

Iš 14,19 Tada Dievo angelas, kuris ėjo Izraelio pulkų priekyje, pasitraukė už jų. Debesies stulpas iš jų priekio atsistojo užpakalyje jų.

Iš 14,20 Jis buvo tarp egiptiečių stovyklos ir Izraelio stovyklos; tamsus debesis dengė egiptiečius, o izraelitams buvo šviesu. Taip jie per naktį nepriartėjo vieni prie kitų.

Iš 14,21 Mozė ištiesė ranką link jūros. Viešpats smarkiu rytų vėju, kuris pūtė per naktį, išdžiovino jūrą, ir vandenys persiskyrė.

Iš 14,22 Izraelitai ėjo sausu jūros dugnu; vanduo jiems buvo siena iš dešinės ir kairės.

Iš 14,23 Egiptiečiai, juos vydamiesi, sekė jūros dugnu su kovos vežimais ir raiteliais.

Iš 14,24 Rytui auštant, Viešpats iš ugnies ir debesies stulpo pažvelgė į egiptiečių kariuomenę ir sukėlė sąmyšį jų tarpe.

Iš 14,25 Jis numovė vežimų ratus, ir tie sunkiai begalėjo judėti. Egiptiečiai sakė: "Bėkime nuo izraelitų, nes Viešpats kovoja už juos prieš egiptiečius".

Iš 14,26 Tada Viešpats tarė Mozei: "Ištiesk ranką link jūros, kad vanduo užlietų egiptiečius, jų vežimus ir raitelius!"

Iš 14,27 Mozė ištiesė ranką, ir, rytui brėkštant, jūra sugrįžo į pirmykštę vietą; bėgančius egiptiečius užliejo vanduo. Taip Viešpats sunaikino egiptiečius jūroje.

Iš 14,28 Vanduo sugrįžo ir užliejo visą faraono kariuomenę, karo vežimus ir raitelius. Nė vienas jų neišliko.

Iš 14,29 O izraelitai perėjo sausu jūros dugnu, vanduo jiems buvo siena dešinėje ir kairėje.

Iš 14,30 Taip Viešpats išgelbėjo izraelitus iš egiptiečių; jie matė negyvus egiptiečius ant jūros kranto.

Iš 14,31 Izraelis matė galingą darbą, kurį Viešpats padarė egiptiečiams. Tauta bijojo Viešpaties. Jie tikėjo Viešpačiu ir Jo tarnu Moze.

ŠLOVINIMO GIESMĖ VIEŠPAČIUI

Iš 15,1 Tada Mozė ir izraelitai giedojo Viešpačiui šią giesmę: "Giedosiu Viešpačiui, nes Jis šlovingai nugalėjo! Jis žirgą ir raitelį įmetė į jūrą.

Iš 15,2 Mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis tapo mano išgelbėjimu. Jis yra mano Dievas, aš Jį šlovinsiu, Jis mano tėvų Dievas, aš Jį aukštinsiu.

Iš 15,3 Viešpats yra karžygys, Jahvė yra Jo vardas.

Iš 15,4 Faraono kovos vežimus ir jo kariuomenę Jis įmetė į jūrą, jo rinktinius karo vadus paskandino Raudonojoje jūroje.

Iš 15,5 Gelmės apdengė juos, jie nugrimzdo į dugną kaip akmuo.

Iš 15,6 Tavo dešinė, Viešpatie, pasirodė šlovinga savo jėga! Tavo dešinė, Viešpatie, sutriuškino priešą.

Iš 15,7 Savo šlovės didybe Tu parbloškei tuos, kurie kėlėsi prieš Tave. Tu siuntei savo rūstybę, kuri suėdė juos kaip ražienas.

Iš 15,8 Tau papūtus, sujudo vandenys, sustojo kaip siena ir gelmės sustingo jūros širdyje.

Iš 15,9 Priešas tarė: 'Vysiuos, sugausiu, pasidalinsiu grobį, pasitenkins mano aistra! Ištrauksiu kardą - juos sunaikins mano ranka!'

Iš 15,10 Tu papūtei savo vėju, ir jūra uždengė juos, kaip švinas jie nuskendo galinguose vandenyse!

Iš 15,11 Viešpatie, kas yra Tau lygus tarp dievų? Kas yra toks šlovingas šventumu, didingas gyriumi ir savo stebuklais?

Iš 15,12 Tu ištiesei savo dešinę - juos prarijo žemė.

Iš 15,13 Tu, būdamas gailestingas, vedei tautą, kurią atpirkai. Savo galia vedei ją į savo šventąją buveinę.

Iš 15,14 Išgirs tautos ir sudrebės, baimė apims filistinus.

Iš 15,15 Nusigąs ir Edomo kunigaikščiai. Moabo galinguosius apims drebulys. Neteks jėgų visi Kanaano gyventojai.

Iš 15,16 Juos apims siaubas ir išgąstis. Dėl Tavo rankos galybės jie sustings kaip akmuo, kol pereis Tavo tauta, Viešpatie, kurią įsigijai.

Iš 15,17 Tu įvesi juos ir pasodinsi savo paveldėjimo kalne, į vietą, kurią Tu, Viešpatie, pasirinkai, kad gyventum, į šventyklą, kurią padarė Tavo rankos.

Iš 15,18 Viešpats karaliaus per amžius!"

Iš 15,19 Faraono žirgams, kovos vežimams ir raiteliams įėjus į jūrą, Viešpats užliejo juos vandenimis, o izraelitai perėjo sausu jūros dugnu.

MIRIJAMOS GIESMĖ

Iš 15,20 Tada pranašė Mirijama, Aarono sesuo, paėmė būgną, ir visos moterys, eidamos paskui ją su būgnais, šoko.

Iš 15,21 Mirijama pritardama giedojo: "Giedokite Viešpačiui, nes Jis šlovingai nugalėjo. Žirgą ir raitelį Jis įmetė į jūrą".

Iš 15,22 Mozė vedė Izraelį nuo Raudonosios jūros, ir jie įėjo į Suro dykumą. Tris dienas jie keliavo dykuma ir nerado vandens.

Iš 15,23 Atėję į Marą, jie negalėjo gerti Maros vandens, nes jis buvo kartus. Todėl ta vieta vadinama Mara.

Iš 15,24 Tauta pradėjo murmėti prieš Mozę sakydami: "Ką gersime?"

Iš 15,25 Jis šaukėsi Viešpaties. Viešpats parodė jam medį, kurį įmetus į vandenį, vanduo tapo saldus. Čia Jis davė jiems įstatymą ir nuostatus, ir čia Jis išbandė juos.

Iš 15,26 Jis sakė: "Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, ir darysi, kas teisu Jo akyse, kreipsi dėmesį į Jo įsakymus ir laikysiesi visų Jo nuostatų, tai ant tavęs neužleisiu nė vienos tų nelaimių, kurias užleidau ant egiptiečių, nes Aš esu Viešpats, tavo gydytojas".

PUTPELĖS IR MANA, DUONA IŠ DANGAUS

Iš 15,27 Jie atėjo į Elimą, kur buvo dvylika vandens šaltinių ir septyniasdešimt palmių; ten pasistatė stovyklą.

Iš 16,1 Antrojo mėnesio penkioliktą dieną po to, kai jie paliko Egiptą, visi izraelitai išėjo iš Elimo ir atėjo į Sino dykumą, esančią tarp Elimo ir Sinajaus.

Iš 16,2 Visa Izraelio vaikų tauta murmėjo prieš Mozę ir Aaroną dykumoje.

Iš 16,3 Jie sakė: "Geriau mes būtume mirę nuo Viešpaties rankos Egipto šalyje, kai sėdėjome prie mėsos puodų ir valgėme duonos sočiai! Jūs mus atvedėte į šią dykumą, kad numarintumėte visus badu".

Iš 16,4 Tada Viešpats tarė Mozei: "Aš jums duosiu duonos iš dangaus. Žmonės teišeina ir tesusirenka dienos davinį, kad išbandyčiau juos, ar jie laikysis mano įstatymo, ar ne.

Iš 16,5 O šeštą dieną teprisirenka dvigubai tiek, kiek kasdien prisirinkdavo".

Iš 16,6 Tada Mozė ir Aaronas tarė visiems izraelitams: "Šį vakarą žinosite, kad Viešpats jus išvedė iš Egipto.

Iš 16,7 Ir rytą išvysite Viešpaties šlovę; Jis išgirdo jūsų murmėjimą prieš Jį. O kas esame mudu, kad murmate prieš mus?

Iš 16,8 Viešpats duos jums vakare mėsos, o rytą - duonos sočiai. Viešpats išgirdo, kad murmėjote prieš Jį. O kas mudu esame? Ne prieš mus jūs murmate, bet prieš Viešpatį".

Iš 16,9 Tada Mozė tarė Aaronui: "Sakyk visiems izraelitams: 'Priartėkite prie Viešpaties, nes Jis išgirdo jūsų murmėjimą' ".

Iš 16,10 Aaronui tebekalbant izraelitams, jie pažvelgė į dykumas ir pamatė Viešpaties šlovę debesyje.

Iš 16,11 Viešpats kalbėjo Mozei:

Iš 16,12 "Aš girdėjau Izraelio vaikų murmėjimą. Sakyk jiems: 'Vakare jūs gausite mėsos, o rytą pasisotinsite duona. Ir jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats, jūsų Dievas' ".

Iš 16,13 Vakare atskrido putpelės ir apdengė stovyklą, o rytą aplink stovyklą buvo rasa.

Iš 16,14 Rasai pranykus, dykumoje pasirodė kažkas, tarsi šerkšnas ant žemės.

Iš 16,15 Tai pamatę, izraelitai klausė vienas kito: "Kas čia?" Nė vienas nežinojo, kas tai yra. Tada Mozė jiems tarė: "Tai duona, kurią Viešpats jums davė maistui.

Iš 16,16 Štai ką Viešpats įsakė: 'Kiekvienas teprisirenka tiek, kiek jis suvalgo; teparsineša po omerą kiekvienam žmogui, atsižvelgdamas į asmenų skaičių savo palapinėje' ".

Iš 16,17 Izraelitai darė, kaip buvo įsakyta, ir prisirinko vieni daugiau, kiti mažiau.

Iš 16,18 Ir kai jie seikėjo omeru, kas buvo prisirinkęs daug, neturėjo pertekliaus, o kas mažai, tam nestigo. Kiekvienas turėjo tiek, kiek galėjo suvalgyti.

Iš 16,19 Mozė jiems sakė: "Nė vienas tenepalieka nieko rytojui".

Iš 16,20 Bet jie nepaklausė Mozės. Kai kurie paliko dalį maisto kitai dienai, tačiau atsirado kirmėlių ir jis pradėjo dvokti. Mozė užsirūstino ant jų.

Iš 16,21 Kiekvienas kas rytą rinkdavosi, kiek jis galėjo suvalgyti. O saulei kaitinant, tie grūdeliai laukuose sutirpdavo.

Iš 16,22 Šeštą dieną jie prisirinko dvigubai tiek: po du omerus kiekvienam. Izraelio vyresnieji apie tai pranešė Mozei.

Iš 16,23 Jis sakė jiems: "Taip Viešpats liepė: 'Rytoj yra sabatas, šventa poilsio diena, skirta Viešpačiui. Ką norite kepti, iškepkite, ir ką norite virti, išvirkite, o kas lieka, atidėkite į šalį ir palaikykite rytojui' ".

Iš 16,24 Jie pasidėjo rytojui, kaip Mozė buvo įsakęs. Ir tai nesugedo ir neatsirado kirmėlių.

Iš 16,25 Po to Mozė tarė: "Valgykite tai! Nes šiandien yra Viešpaties sabatas, nieko laukuose nerasite.

Iš 16,26 Šešias dienas rinksite, o septintoji diena yra sabatas; joje nieko nerasite".

Iš 16,27 Vis dėlto septintąją dieną kai kurie išėjo rinkti, bet nieko nerado.

Iš 16,28 Viešpats tarė Mozei: "Ar ilgai nesilaikysite mano įstatymų ir įsakymų?

Iš 16,29 Viešpats jums įsakė švęsti sabatą. Todėl šeštąją dieną Jis duoda jums duonos dviem dienom. Kiekvienas pasilikite savo vietoje. Nė vienas neišeikite iš savo namų septintąją dieną".

Iš 16,30 Taip tauta ilsėjosi septintąją dieną.

Iš 16,31 Dievo duotą maistą izraelitai praminė mana. Ji buvo tarsi balti kalendros grūdeliai, o jos skonis kaip papločio su medumi.

Iš 16,32 Mozė paskelbė Viešpaties įsakymą: "Prisipilkite omerą manos, kad būsimos kartos žinotų, kokia duona jus maitinau dykumoje, kai išvedžiau iš Egipto".

Iš 16,33 Mozė sakė Aaronui: "Paimk indą, supilk į jį vieną omerą manos ir jį padėk Viešpaties akivaizdoje, kad išliktų būsimoms kartoms".

Iš 16,34 Kaip Viešpats įsakė Mozei, taip Aaronas padėjo indą palapinės švenčiausioje vietoje.

Iš 16,35 Izraelitai valgė maną keturiasdešimt metų, kol atėjo į gyvenamas žemes. Jie valgė maną, kol atėjo prie Kanaano šalies ribų.

Iš 16,36 Omeras yra dešimtoji efos dalis.

VANDUO IŠ UOLOS

Iš 17,1 Visi izraelitai keliavo toliau iš Sino dykumos sustodami, kai Viešpats įsakydavo. Jie pasistatė stovyklą Refidime. Čia jie nerado geriamo vandens

Iš 17,2 ir priekaištavo Mozei, sakydami: "Duok mums vandens atsigerti!" Mozė jiems atsakė: "Ko burnojate prieš mane? Kodėl gundote Viešpatį?"

Iš 17,3 Žmonės, ištroškę vandens, murmėjo prieš Mozę: "Kodėl mus išvedei iš Egipto, kad mus, mūsų vaikus ir gyvulius numarintum troškuliu?"

Iš 17,4 Tada Mozė šaukėsi Viešpaties: "Ką man daryti su šita tauta? Nedaug trūksta, kad jie užmuštų mane akmenimis".

Iš 17,5 Viešpats atsakė Mozei: "Išeik prieš tautą kartu su Izraelio vyresniaisiais; laikyk rankoje lazdą, kuria sudavei į upę, ir eik.

Iš 17,6 Aš stovėsiu prieš tave ant uolos Horebe. Tu suduosi lazda į uolą, iš jos ištekės vanduo ir žmonės galės atsigerti". Mozė taip ir padarė Izraelio vyresniųjų akyse.

Iš 17,7 Jis praminė tą vietą Masa ir Meriba dėl to, kad izraelitai priekaištavo ir gundė Viešpatį, sakydami: "Ar yra Viešpats tarp mūsų?"

Iš 17,8 Tada atėjo amalekiečiai ir kariavo su Izraeliu Refidime.

Iš 17,9 Mozė įsakė Jozuei: "Pasirink vyrų ir eik kariauti prieš amalekiečius! Rytoj aš atsistosiu ant kalvos viršūnės ir laikysiu Dievo lazdą rankoje".

Iš 17,10 Jozuė padarė, kaip jam Mozė buvo įsakęs, ir kovojo prieš amalekiečius. Mozė, Aaronas ir Huras užlipo ant kalvos viršūnės.

Iš 17,11 Kol Mozė laikydavo pakėlęs savo rankas, laimėdavo izraelitai; kai tik jas nuleisdavo, laimėdavo amalekiečiai.

Iš 17,12 Mozės rankos pavargo; jie tad paėmė akmenį, ir jis atsisėdo ant jo. Aaronas ir Huras laikė jo rankas, vienas iš vienos, kitas iš kitos pusės; taip jo rankos buvo pakeltos iki saulės nusileidimo.

Iš 17,13 Tuo būdu Jozuė nugalėjo Amaleką ir jo tautą savo kardu.

Iš 17,14 Viešpats liepė Mozei: "Įrašyk tai į knygą atminimui ir perskaityk Jozuei girdint, kad Aš išnaikinsiu atminimą apie amalekiečius iš po dangaus".

Iš 17,15 Mozė pastatė aukurą ir jį pavadino "Viešpats yra mano vėliava".

Iš 17,16 Nes jis sakė: "Viešpats prisiekė ir Jis kariaus prieš amalekiečius per kartų kartas".

Iš 18,1 Jetras, Madiano kunigas, Mozės uošvis, išgirdo visa, ką Dievas padarė Mozei ir savo tautai Izraeliui, ir kad Viešpats išvedė Izraelį iš Egipto.

Iš 18,2 Tai sužinojęs, Jetras, Mozės uošvis, paėmė Seforą, Mozės žmoną, kurią Mozė buvo parsiuntęs atgal,

Iš 18,3 ir jos abu sūnus, kurių vieno vardas buvo Gersomas, nes jis sakė: "Buvau ateivis svetimoje šalyje",

Iš 18,4 o kito Eliezeras, nes sakė: "Mano tėvo Dievas buvo mano pagalba ir mane išgelbėjo nuo faraono kardo".

Iš 18,5 Ir Jetras, Mozės uošvis, atėjo su jo sūnumis ir žmona pas Mozę į dykumą, kur jis stovyklavo prie Dievo kalno.

Iš 18,6 Jetras pranešė Mozei: "Štai aš, tavo uošvis Jetras, su tavo žmona ir abiem sūnumis einame pas tave!"

Iš 18,7 Tada Mozė, išėjęs pasitikti uošvio, nusilenkė jam ir jį pabučiavo. Paklausę vienas kito, kaip sekasi, įėjo į palapinę.

Iš 18,8 Mozė papasakojo savo uošviui visa, ką Viešpats padarė faraonui ir egiptiečiams dėl Izraelio, ir visą vargą kelyje, ir kaip Viešpats juos išgelbėjo.

Iš 18,9 Jetras džiaugėsi visu tuo, ką Viešpats padarė Izraeliui išgelbėdamas jį iš egiptiečių,

Iš 18,10 ir tarė: "Tebūna palaimintas Viešpats, kuris jus išgelbėjo iš egiptiečių ir faraono, kuris išgelbėjo tautą iš Egipto vergovės.

Iš 18,11 Dabar žinau, kad Viešpats yra aukščiau visų kitų dievų, nes pranoko juos tuo, kuo jie didžiavosi".

UOŠVIO PATARIMAS

Iš 18,12 Po to Jetras, Mozės uošvis, aukojo Dievui deginamąją auką ir atnašas. Tada Aaronas ir visi Izraelio vyresnieji drauge su Mozės uošviu valgė Dievo akivaizdoje.

Iš 18,13 Kitą dieną Mozė atsisėdo žmonių teisti, ir žmonės stovėjo prie jo nuo ryto iki vakaro.

Iš 18,14 Mozės uošvis, pamatęs visa, ką jis darė žmonėms, klausė: "Ką tu čia darai? Kodėl tu sėdi vienas, o visi žmonės stovi nuo ryto iki vakaro?"

Iš 18,15 Mozė atsakė: "Žmonės ateina pas mane pasiklausti Dievo patarimų.

Iš 18,16 Kai jie nesutaria, ateina pas mane, kad būčiau jų teisėju ir paskelbčiau Dievo nuostatus ir įstatymus".

Iš 18,17 Mozės uošvis atsakė: "Negerai darai!

Iš 18,18 Tu pats ir šitie žmonės, kurie yra su tavimi, visiškai nuvargsite, nes tau tai per sunku; tu negali vienas atlikti to darbo.

Iš 18,19 Dabar paklausyk mano balso. Aš tau patarsiu, ir Dievas bus su tavimi! Būk tarpininkas tarp tautos ir Dievo ir pranešk jų reikalus Dievui.

Iš 18,20 Mokyk juos įstatymų bei nuostatų, parodyk jiems kelią, kuriuo jie turi eiti, ir darbus, kuriuos turi daryti.

Iš 18,21 Be to, išsirink iš tautos sumanius, Dievo bijančius, patikimus, negodžius vyrus, paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais,

Iš 18,22 ir tegu jie teisia žmones. Kiekvieną didelę bylą jie perduos tau, o mažas bylas spręs patys. Tau bus lengviau, ir jie pasidalins naštą su tavimi.

Iš 18,23 Jeigu taip darysi ir Dievas įsakys tau, pats ištversi ir visi žmonės grįš į savo namus ramybėje".

Iš 18,24 Mozė paklausė savo uošvio patarimo.

Iš 18,25 Jis išsirinko sumanius vyrus iš viso Izraelio ir paskyrė juos vyresniaisiais: tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais.

Iš 18,26 Ir jie teisė žmones visą laiką. Sunkias bylas jie perduodavo Mozei, bet mažas sprendė patys.

Iš 18,27 Po to Mozės uošvis iškeliavo į savo šalį.

MOZĖ SU DIEVU ANT SINAJAUS KALNO

Iš 19,1 Trečią mėnesį po to, kai išėjo iš Egipto, Izraelio vaikai tą pačią dieną atvyko į Sinajaus dykumą.

Iš 19,2 Nes jie buvo išėję iš Refidimo ir, atėję į Sinajaus dykumą, apsistojo. Jie pasistatė stovyklą ties kalnu,

Iš 19,3 ir Mozė užkopė ant kalno pas Dievą. Viešpats pašaukė jį nuo kalno, sakydamas: "Taip sakysi Jokūbo namams ir Izraelio vaikams:

Iš 19,4 'Jūs matėte, ką padariau egiptiečiams, kaip nešiau jus lyg ant erelio sparnų ir atgabenau jus prie savęs.

Iš 19,5 Taigi dabar, jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, būsite ypatinga mano nuosavybė tarp visų tautų. Man priklauso visa žemė.

Iš 19,6 Jūs būsite man kunigų karalystė ir šventa tauta'. Šiuos žodžius kalbėk izraelitams".

Iš 19,7 Sugrįžęs Mozė sušaukė tautos vyresniuosius ir jiems pranešė viską, ką Viešpats įsakė.

Iš 19,8 Tada visa tauta atsakė: "Visa, ką Viešpats kalbėjo, darysime". Mozė perdavė tautos atsakymą Viešpačiui.

Iš 19,9 Viešpats sakė Mozei: "Aš ateisiu pas tave tirštame debesyje, kad, man kalbant su tavimi, tauta girdėtų ir tavimi tikėtų per amžius". Mozė pranešė tautos žodžius Viešpačiui,

Iš 19,10 o Jis tarė Mozei: "Eik pas žmones ir pašventink juos šiandien ir rytoj. Teišsiskalbia jie drabužius

Iš 19,11 ir tepasirengia trečiajai dienai. Trečią dieną Aš nužengsiu ant Sinajaus kalno visai tautai matant.

Iš 19,12 Nužymėk ribas aplink kalną ir įsakyk žmonėms, kad nedrįstų lipti į kalną ar paliesti jo kraštą, nes kiekvienas, kuris palies kalną, numirs.

Iš 19,13 Kas palies, tas bus užmuštas akmenimis arba pervertas strėle; nei žmogus, nei gyvulys neišliks gyvas. Išgirdę ilgą trimito garsą, jie tepriartėja prie kalno".

Iš 19,14 Mozė, grįžęs nuo kalno, pašventino žmones. Ir jie išsiplovė drabužius.

Iš 19,15 Jis jiems tarė: "Būkite pasiruošę trečiajai dienai; nė vienas tenesiartina prie savo žmonos!"

Iš 19,16 Trečiąją dieną, rytui išaušus griaudėjo perkūnija ir žaibavo, tamsūs debesys apdengė kalną ir pasigirdo labai stiprus trimito garsas. Visi žmonės stovykloje pradėjo drebėti.

Iš 19,17 Mozė išvedė tautą iš stovyklos susitikti su Dievu. Jie sustojo kalno papėdėje.

Iš 19,18 Visas Sinajaus kalnas buvo apgaubtas dūmų, nes Viešpats nužengė ugnyje ant jo. Dūmai kilo tarsi iš krosnies, visas kalnas smarkiai drebėjo.

Iš 19,19 Trimito garsas vis stiprėjo. Mozė kalbėjo, o Dievas jam atsakinėjo balsu.

Iš 19,20 Viešpats nužengė ant Sinajaus kalno viršūnės ir, pasišaukęs Mozę ant kalno,

Iš 19,21 jam tarė: "Nulipk žemyn, įspėk žmones, kad nesiveržtų, norėdami išvysti Viešpatį, ir daugelis jų nežūtų.

Iš 19,22 Taip pat ir kunigai, kurie artinasi prie Viešpaties, tegul pasišventina, kad Viešpats jų neištiktų".

Iš 19,23 Mozė sakė Viešpačiui: "Žmonės negali užlipti į Sinajaus kalną. Tu mus įspėjai nužymėti ribą aplink kalną ir pašventinti jį".

Iš 19,24 Viešpats jam atsakė: "Nusileisk ir grįžk su Aaronu. Tačiau kunigai ir tauta tegul nesiveržia prie Viešpaties, kad Jis jų nesunaikintų".

Iš 19,25 Mozė grįžo pas tautą ir kalbėjo jiems.

DEŠIMT DIEVO ĮSAKYMŲ

Iš 20,1 Dievas kalbėjo visus šiuos žodžius:

Iš 20,2 "Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto žemės, iš vergijos namų.

Iš 20,3 Neturėk kitų dievų šalia manęs.

Iš 20,4 Nedaryk sau jokio drožinio, nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje.

Iš 20,5 Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia,

Iš 20,6 bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.

Iš 20,7 Netark Viešpaties, savo Dievo, vardo be reikalo, nes Viešpats nepaliks be kaltės to, kuris be reikalo mini Jo vardą.

Iš 20,8 Atsimink sabato dieną, kad ją švęstum.

Iš 20,9 Šešias dienas dirbk ir atlik visus savo darbus,

Iš 20,10 o septintoji diena yra sabatas Viešpačiui, tavo Dievui. Joje nevalia dirbti jokio darbo nei tau, nei tavo sūnui ar dukteriai, nei tavo tarnui ar tarnaitei, nei tavo gyvuliui, nei ateiviui, kuris yra tavo namuose,

Iš 20,11 nes per šešias dienas Viešpats sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats palaimino sabatą ir pašventino jį.

Iš 20,12 Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats Dievas tau duoda.

Iš 20,13 Nežudyk.

Iš 20,14 Nesvetimauk.

Iš 20,15 Nevok.

Iš 20,16 Neliudyk neteisingai prieš savo artimą.

Iš 20,17 Negeisk savo artimo namų, negeisk savo artimo žmonos, nei jo tarno, nei tarnaitės, nei jaučio, nei asilo: nieko, kas yra tavo artimo".

10 commandments

Dievas perduoda 10 įsakymų: pagal Gustave Dore

KITI ĮSAKYMAI IR NURODYMAI

Iš 20,18 Visi žmonės girdėjo griaustinį ir trimito garsą, matė žaibus ir rūkstantį kalną. Matydami tai žmonės atsitraukė ir stovėjo atokiai.

Iš 20,19 Jie sakė Mozei: "Tu kalbėk su mumis! Mes klausysime. Tačiau tenekalba su mumis Dievas, kad nemirtume!"

Iš 20,20 Mozė atsakė žmonėms: "Nebijokite! Dievas atėjo tam, kad jus išmėgintų, ir kad Jo baimė būtų prieš jus ir jūs nenusidėtumėte".

Iš 20,21 Žmonės stovėjo toli, o Mozė priartėjo prie tamsaus debesies, kur buvo Dievas.

Iš 20,22 Viešpats liepė Mozei pasakyti izraelitams: "Jūs patys girdėjote, kad Aš iš dangaus kalbėjau su jumis.

Iš 20,23 Nedarykite šalia manęs sau sidabrinių ar auksinių dievų.

Iš 20,24 Padaryk man iš žemės aukurą ir aukok ant jo deginamąsias ir padėkos aukas, savo avis ir galvijus. Kiekvienoje vietoje, kurioje bus minimas mano vardas, Aš ateisiu ir laiminsiu tave.

Iš 20,25 O jei man statysi akmeninį aukurą, nestatyk jo iš tašytų akmenų, nes, naudodamas įrankį, suterši jį.

Iš 20,26 Taip pat nelipk laiptais prie mano aukuro, kad nebūtų atidengtas tavo nuogumas".

Iš 21,1 "Tai nuostatai, kuriuos jiems pateiksi.

Iš 21,2 Jei pirksi vergą hebrają, jis tau tarnaus šešerius metus, o septintaisiais paleisi jį be išpirkimo.

Iš 21,3 Jei jis atėjo vienas, vienas teišeina. Jei atėjo vedęs, jo žmona teišeina su juo.

Iš 21,4 Jei jo šeimininkas davė jam žmoną ir ji pagimdė sūnų ir dukterų, žmona ir jos vaikai lieka šeimininkui, o jis vienas teišeina.

Iš 21,5 Bet jei vergas aiškiai pasakys: 'Aš myliu savo šeimininką, žmoną bei vaikus ir atsisakau laisvės',

Iš 21,6 tai jo šeimininkas atves jį pas teisėjus, prives jį prie durų arba prie durų staktos ir perdurs yla jo ausį; ir jis liks jam tarnauti visą gyvenimą.

Iš 21,7 Jei kas parduoda savo dukterį vergijon, ji neišeis, kaip išeina vergai.

Iš 21,8 Jei ji nepatinka šeimininkui, kuris su ja susižadėjo, jis turi leisti ją išpirkti. Jis neturi teisės parduoti jos svetimšaliams, nes apgavo ją.

Iš 21,9 O jei jis sužadėjo ją su savo sūnumi, privalo elgtis su ja kaip su dukterimi.

Iš 21,10 Jei jis paims jam kitą, jis neturi teisės sumažinti jai maisto, rūbų ir santuokinių teisių.

Iš 21,11 Jei jis neatlieka jai šitų trijų dalykų, ji išeis be išpirkimo mokesčio.

Iš 21,12 Kas sumuša žmogų taip, kad jis miršta, tas baudžiamas mirtimi.

Iš 21,13 O jei žmogus negalvojo žudyti, bet Dievas atidavė jį į jo rankas, tai Aš paskirsiu vietą, kur jis galėtų pabėgti.

Iš 21,14 Jei kas savo artimą tyčiomis nužudo panaudodamas klastą, tą paimk ir nuo mano aukuro, kad jis mirtų.

Iš 21,15 Kas suduoda savo tėvui arba motinai, tas baudžiamas mirtimi.

Iš 21,16 Kas pavagia žmogų ir parduoda jį, ar jis surandamas pas jį, baudžiamas mirtimi.

Iš 21,17 Kas keikia savo tėvą ar motiną, tas baudžiamas mirtimi.

Iš 21,18 Jei vyrams susivaidijus, vienas taip sumuša kitą akmeniu ar kumščiu, kad tas nemiršta, bet atsigula į lovą,

Iš 21,19 ir jeigu jis atsikelia ir pasiremdamas lazda gali vaikščioti, sumušėjas nebaudžiamas, tik privalo atlyginti už sugaištą laiką ir sumokėti visas gydymo išlaidas.

Iš 21,20 Jei kas taip sumuša vergą ar vergę lazda, kad tas tuojau miršta, - bus nubaustas.

Iš 21,21 O jei jis išgyvena vieną ar dvi dienas, jis nebaudžiamas, nes vergas yra jo nuosavybė.

Iš 21,22 Jei vyrai vaidijasi ir užgauna nėščią moterį ir ji persileidžia, bet jos pačios nesužaloja, tada užgavėjas baudžiamas pinigine bauda, kokią jam paskiria tos moters vyras, teisėjams tarpininkaujant.

Iš 21,23 Bet jei sužaloja - gyvybė už gyvybę,

Iš 21,24 akis už akį, dantis už dantį, ranka už ranką, koja už koją,

Iš 21,25 nudeginimas už nudeginimą, žaizda už žaizdą, randas už randą.

Iš 21,26 Jei kas išmuša savo vergui ar vergei akį, jis privalo už tai paleisti jį laisvėn.

Iš 21,27 Jei jis išmuša savo vergui ar vergei dantį, jis privalo už tai paleisti jį laisvėn.

Iš 21,28 Jei jautis taip subado vyrą ar moterį, kad tas miršta, jautį užmuškite akmenimis ir nevalgykite jo mėsos. Tačiau jaučio savininkas yra nekaltas.

Iš 21,29 Bet jeigu jautis jau anksčiau badydavo ir jo savininkas buvo įspėtas, tačiau jo neuždarė, ir jei jis mirtinai subadė vyrą ar moterį, jautį užmuškite akmenimis, o jo savininką taip pat bauskite mirtimi.

Iš 21,30 O jei jam bus leista išsipirkti, jis mokės išpirką už savo gyvybę tiek, kiek jam bus paskirta.

Iš 21,31 Jei jautis subado sūnų ar dukterį, laikykitės tos pačios taisyklės.

Iš 21,32 Jei jautis subado vergę ar vergą, tai savininkas sumokės vergo šeimininkui trisdešimt šekelių sidabro, o jautį užmuškite akmenimis.

Iš 21,33 Jei kas atidengia duobę arba jei kas iškasa duobę, bet jos neuždengia, ir į ją įkrinta jautis ar asilas,

Iš 21,34 duobės savininkas atlygins nuostolį, sumokėdamas pinigus gyvulio savininkui, o nugaišęs gyvulys liks jam.

Iš 21,35 Jei kieno jautis taip sužaloja kito jautį, kad tas nugaišta, tai jie parduos gyvąjį jautį ir pasidalins už jį gautus pinigus. Taip pat jie pasidalins ir nugaišusį gyvulį.

Iš 21,36 O jei buvo žinoma, kad jautis jau anksčiau badydavo ir savininkas jo neuždarė, tai jis atiduos jautį už jautį, o nugaišęs priklausys jam".

Iš 22,1 "Jei kas pavagia jautį ar avį ir jį papjauna ar parduoda, jis sugrąžins penkis jaučius už jautį ir keturias avis už avį.

Iš 22,2 Jei kas užklumpa vagį besilaužiantį ir suduoda jam taip, kad tas numiršta, jis nebaudžiamas už pralietą kraują.

Iš 22,3 Jei jis tai padarytų dienos metu, jis kaltinamas už pralietą kraują. Vagis privalo viską atlyginti. Jei jis nieko neturi, jį parduosite už vagystę.

Iš 22,4 Jei pas jį randamas dar gyvas pavogtas jautis ar avis, jis atlygins dvigubai.

Iš 22,5 Jei kas nugano lauką ar vynuogyną ir leidžia savo gyvulius ganytis svetimame lauke, tas privalo atlyginti geriausiu, kas yra jo paties lauke ar vynuogyne.

Iš 22,6 Jei ugnis išsiplečia ir apima erškėčius, ir sudega sustatyti pėdai ar tebeaugantys javai lauke, tai tas, kuris užkūrė ugnį, atlygina visą nuostolį.

Iš 22,7 Jei kas paveda savo artimui saugoti pinigus ar kitokius daiktus ir jie pavagiami iš jo namų, tai, suradus vagį, jis privalo dvigubai atlyginti.

Iš 22,8 Jei vagies nesuranda, namų savininką atvesite pas teisėjus, kad ištirtų, ar jis nepridėjo rankos prie savo artimo nuosavybės.

Iš 22,9 Kai kyla ginčas dėl nuosavybės: jaučio, asilo, avies, apsiausto ar dėl bet kokio kito pamesto daikto, apie kurį kitas tvirtina, kad tai jo, - abu privalo ateiti pas teisėjus. Kuris kaltas, privalo dvigubai atlyginti savo artimui.

Iš 22,10 Jei kas paveda savo artimui saugoti asilą, jautį, avį ar bet kokį gyvulį ir tas, niekam nematant, pastimpa, susižeidžia ar nuvaromas,

Iš 22,11 tas, kuris saugojo, turi prisiekti prieš Viešpatį, kad nepridėjo rankos prie artimo nuosavybės. Tada savininkas privalo sutikti su tuo ir jis neturės atlyginti nuostolio.

Iš 22,12 O jei bus pavogta iš jo, jis atlygins savininkui.

Iš 22,13 Jei gyvulį sudrasko žvėrys, jis privalo liekanas atgabenti įrodymui ir jam nereikės atlyginti už tai, kas sudraskyta.

Iš 22,14 Jei kas pasiskolina iš savo artimo ir tai sugadinama ar pastimpa, kai savininko nėra šalia, tai jis privalo atlyginti nuostolį.

Iš 22,15 Jei savininkas buvo šalia, atlyginti nereikia. Jei buvo išnuomota, reikia sumokėti tik už nuomą.

Iš 22,16 Jei kas suvedžioja mergaitę dar nesužadėtą, jis privalo ją vesti ir duoti jai kraitį.

Iš 22,17 Jei jos tėvas nesutinka jos išleisti už jo, tai jis sumokės tiek pinigų, kiek mokama kraičiui mergaitei.

Iš 22,18 Būrėjams neleisi gyviems išlikti.

Iš 22,19 Kas santykiauja su gyvuliu, turi būti baudžiamas mirtimi.

Iš 22,20 Kas aukoja kitiems dievams, o ne Viešpačiui, turi būti sunaikintas.

Iš 22,21 Ateivio neskriausi ir nespausi, nes jūs patys buvote ateiviai Egipto šalyje.

Iš 22,22 Neskriauskite našlės ar našlaičio.

Iš 22,23 Jei juos skriausi ir jie šauksis mano pagalbos, Aš tikrai išklausysiu jų šauksmą.

Iš 22,24 Tada savo rūstybėje išžudysiu jus kardu: jūsų žmonos liks našlėmis ir vaikai našlaičiais.

Iš 22,25 Jei paskolinsi pinigų mano tautos beturčiui, gyvenančiam šalia tavęs, nepasidaryk lupikas ir neapkrauk jo palūkanomis.

Iš 22,26 Jei paimsi kaip užstatą savo artimo apsiaustą, privalai jam grąžinti jį iki saulės laidos.

Iš 22,27 Nes tai yra jo vienintelis apsiaustas kūnui pridengti. Kuo kitu jis apsidengs miegodamas? Ir kai jis šauksis manęs, išklausysiu, nes esu gailestingas.

Iš 22,28 Nekalbėk pikta prieš tautos teisėjus ir nekeik tautos vadovo.

Iš 22,29 Savo javų ir vaisių pirmienų nedelsk pristatyti. Pirmagimį savo sūnų atiduosi man.

Iš 22,30 Taip pat pasielgsi su savo jaučiais ir avimis. Septynias dienas jis pasiliks prie savo motinos, aštuntąją dieną atiduosi jį man.

Iš 22,31 Jūs būsite šventi žmonės man, ir žvėries sudraskyto gyvulio nevalgysite; šuniui jį numeskite".

Iš 23,1 "Nepatikėk melagingu skundu ir neprisidėk prie piktadario neteisingai liudyti.

Iš 23,2 Nesek paskui minią daryti pikta ir neprisidėk teisme prie daugumos iškreipti teisingumo.

Iš 23,3 Nepataikauk beturčiui jo byloje.

Iš 23,4 Jei sutinki beklaidžiojantį savo priešo jautį ar asilą, privalai jį nuvesti jam.

Iš 23,5 Jei matai tavęs nekenčiančio žmogaus asilą, parkritusį po našta, nepraeik, bet padėk jį pakelti.

Iš 23,6 Neiškraipyk teisingumo beturčio byloje.

Iš 23,7 Šalinkis neteisybės, nekalto bei teisaus nežudyk, nes Aš neišteisinsiu piktadario.

Iš 23,8 Kyšių nepriimk, nes kyšiai apakina net išmintinguosius ir iškraipo teisiųjų žodžius.

Iš 23,9 Neskriausk ateivio. Jūs žinote, kaip jaučiasi ateivis, nes buvote ateiviai Egipto šalyje.

Iš 23,10 Šešerius metus sėsi savo žemėje ir surinksi jos vaisius,

Iš 23,11 o septintaisiais metais leisi jai pailsėti, paliksi ją neapsėtą, kad tavo tautos beturčiai iš jos maitintųsi, ir tai, ką jie paliks, ėstų laukiniai žvėrys. Taip pat pasielgsi su savo vynuogynu ir alyvmedžiais.

Iš 23,12 Šešias dienas dirbk savo darbą, o septintąją dieną ilsėkis, kad pailsėtų tavo jautis bei asilas ir atsikvėptų vergės sūnus bei ateivis.

Iš 23,13 Laikykitės viso, ką jums įsakiau. Neminėkite kitų dievų vardo, tenesigirdi to iš jūsų lūpų.

Iš 23,14 Tris kartus per metus švęsi man šventes.

Iš 23,15 Švęsk Neraugintos duonos šventę. Septynias dienas valgyk neraugintą duoną, kaip įsakiau nustatytu laiku, Abibo mėnesį, nes jį išėjai iš Egipto. Nepasirodyk mano akyse tuščiomis rankomis.

Iš 23,16 Švęsk Pirmųjų vaisių derliaus šventę ir metų pabaigoje, kai nuimsi laukų derlių, Derliaus nuėmimo šventę.

Iš 23,17 Tris sykius per metus kiekvienas vyras tepasirodo Viešpaties akivaizdoje.

Iš 23,18 Neaukok mano aukos kraujo drauge su rauginta duona ir nelaikyk iki ryto mano aukos riebalų.

Iš 23,19 Pirmuosius savo dirvos vaisius atgabenk į Viešpaties, tavo Dievo, namus. Nevirk ožiuko jo motinos piene.

Iš 23,20 Aš siunčiu angelą pirma tavęs, kad saugotų tave kelyje ir nuvestų į vietą, kurią tau paruošiau.

Iš 23,21 Saugokis jo ir klausyk jo balso, nesipriešink jam, nes jis neatleis jūsų nusižengimų, kadangi jame yra mano vardas.

Iš 23,22 Bet jei tu iš tiesų paklusi jo balsui ir vykdysi visa, ką kalbu, tai Aš būsiu priešas tavo priešams ir prispaudėjas tavo prispaudėjams.

Iš 23,23 Mano angelas eis pirma tavęs ir tave nuves pas amoritus, hetitus, periziečius, kanaaniečius, hevitus ir jebusiečius, ir Aš juos sunaikinsiu.

Iš 23,24 Nesilenk prieš jų dievus ir netarnauk jiems. Nesielk, kaip jie elgiasi, bet visiškai sunaikink juos ir sudaužyk jų atvaizdus.

Iš 23,25 Jūs tarnausite Viešpačiui, savo Dievui, ir Jis laimins tavo duoną bei vandenį; ir Aš pašalinsiu ligas iš jūsų tarpo.

Iš 23,26 Nebus nelaiku gimdančios ir nevaisingos tavo šalyje, ir išpildysiu tavo dienų skaičių.

Iš 23,27 Sukelsiu baimę tarp tavo priešų ir sąmyšį tautoje, su kuria kariausi, ir priversiu visus tavo priešus bėgti.

Iš 23,28 Aš siųsiu pirma tavęs širšes, kad jos nuvytų nuo tavęs hevitus, kanaaniečius ir hetitus.

Iš 23,29 Aš nenuvarysiu jų nuo tavo veido per vienerius metus, kad žemė netaptų dykuma ir nepadaugėtų laukinių žvėrių.

Iš 23,30 Pamažu juos išvarysiu iš krašto, kol tu išsiplėsi ir užvaldysi žemę.

Iš 23,31 Aš nustatysiu tavo krašto ribas nuo Raudonosios jūros iki filistinų jūros ir nuo dykumos iki upės. Atiduosiu tos šalies gyventojus į tavo rankas, ir tu juos išvarysi iš krašto.

Iš 23,32 Nedaryk sandoros nei su jais, nei su jų dievais.

Iš 23,33 Jie neturi gyventi tavo šalyje, kad tavęs nesugundytų nusidėti prieš mane. Jei tarnausi jų dievams, tai taps tau spąstais".

Iš 24,1 Viešpats sakė Mozei: "Tu, Aaronas, Nadabas ir Abijus bei septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų užlipkite ant kalno ir pagarbinkite mane iš tolo.

Iš 24,2 Mozė vienas priartės prie Viešpaties, o jie tegul nesiartina, ir tauta tegu neina su juo".

Iš 24,3 Mozė atėjo ir pranešė tautai visus Viešpaties žodžius ir nuostatus. Tada visa tauta atsakė vienu balsu: "Visus žodžius, kuriuos Viešpats kalbėjo, vykdysime".

Iš 24,4 Mozė surašė visus Viešpaties žodžius. Anksti rytą atsikėlęs, jis pastatė aukurą kalno papėdėje ir dvylika stulpų pagal dvylika Izraelio giminių.

Iš 24,5 Ir jis pasiuntė jaunus vyrus iš Izraelio vaikų, kurie aukojo deginamąsias aukas ir jaučius kaip padėkos auką Viešpačiui.

Iš 24,6 Mozė ėmė pusę aukojamųjų gyvulių kraujo ir supylė į dubenis, o kitą pusę iššlakstė ant aukuro.

Iš 24,7 Po to jis, paėmęs sandoros knygą, tautai girdint, perskaitė. Jie sakė: "Visa, ką Viešpats įsakė, vykdysime ir būsime klusnūs".

Iš 24,8 Tada Mozė ėmė kraujo ir, šlakstydamas jį ant tautos, tarė: "Štai kraujas sandoros, kurią Viešpats padarė su jumis šiais žodžiais".

Iš 24,9 Tada užkopė Mozė, Aaronas, Nadabas, Abijus ir septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų.

Iš 24,10 Ir jie matė Izraelio Dievą: po Jo kojomis buvo tarsi grindinys iš safyro akmens, tarsi skaidrus dangus.

Iš 24,11 Ir Jis nekėlė savo rankos prieš Izraelio vaikų vyresniuosius. Jie matė Dievą, valgė ir gėrė.

Iš 24,12 Viešpats tarė Mozei: "Užkopk pas mane ant kalno ir būk čia. Aš duosiu tau akmenines plokštes, įstatymą ir įsakymus, kuriuos surašiau, kad galėtum juos pamokyti".

Iš 24,13 Tai pakilo Mozė ir jo tarnas Jozuė, ir Mozė užlipo į Dievo kalną.

Iš 24,14 Mozė tarė vyresniesiems: "Palaukite čia mūsų, kol sugrįšime. Aaronas ir Huras yra su jumis; kas turi kokią bylą, kreipkitės į juos".

Iš 24,15 Mozė užkopė į kalną, ir debesis apdengė kalną.

Iš 24,16 Viešpaties šlovė nusileido ant Sinajaus kalno ir pasiliko šešias dienas. Septintą dieną Jis pašaukė Mozę iš debesies.

Iš 24,17 Viešpaties šlovė atrodė izraelitams lyg deganti ugnis kalno viršūnėje.

Iš 24,18 Mozė įėjo į debesį ir užlipo į kalną. Jis pasiliko kalne keturiasdešimt parų.

SUSITIKIMO PALAPINĖ

Iš 25,1 Viešpats kalbėjo Mozei:

Iš 25,2 "Sakyk Izraelio vaikams, kad jie atneštų man auką. Priimkite auką iš kiekvieno, kuris duoda laisva valia.

Iš 25,3 Štai kokias aukas imsite iš jų: auksą, sidabrą, varį,

Iš 25,4 mėlynus, violetinius ir raudonus siūlus, ploną drobę, ožkų vilną,

Iš 25,5 raudonai dažytus avinų kailius, opšrų kailius, akacijos medį,

Iš 25,6 aliejų lempoms, kvepalus patepimo aliejui ir kvepiantiems smilkalams,

Iš 25,7 onikso akmenėlius ir brangius akmenis efodui bei krūtinės skydeliui.

Iš 25,8 Padarykite man šventyklą, kad galėčiau gyventi tarp jūsų.

Iš 25,9 Tau parodysiu palapinės ir visų daiktų, kurie turės būti joje, pavyzdį; viską privalote taip padaryti.

Iš 25,10 Padarykite skrynią iš akacijos medžio, pustrečios uolekties ilgio, pusantros pločio ir pusantros aukščio.

Iš 25,11 Aptraukite ją iš vidaus ir iš išorės grynu auksu ir jos viršuje padarykite auksinį apvadą.

Iš 25,12 Nuliekite keturias auksines grandis ir jas pritvirtinkite prie keturių kampų - dvi grandis iš vienos pusės ir dvi iš kitos.

Iš 25,13 Be to, padarykite kartis iš akacijos medžio ir jas aptraukite auksu.

Iš 25,14 Įkiškite kartis į grandis skrynios šonuose, kad galėtumėte nešioti skrynią.

Iš 25,15 Kartys telieka skrynios grandyse - neištraukite jų.

Iš 25,16 Į skrynią įdėsi liudijimą, kurį tau duosiu.

Iš 25,17 Padarysi dangtį iš gryno aukso pustrečios uolekties ilgio ir pusantros pločio.

Iš 25,18 Iš gryno aukso padarysi du cherubus, nukalsi juos abiejuose dangčio galuose:

Iš 25,19 vieną cherubą viename gale, o kitą kitame. Ant dangčio padarykite cherubus abiejuose jo galuose.

Iš 25,20 Cherubų sparnai bus išskėsti, jie gaubs dangtį savo sparnais. Jų veidai bus nukreipti vienas į kitą ir į dangtį.

Iš 25,21 Į skrynią įdėsi liudijimą, kurį tau duosiu, ir užvoši dangčiu.

Iš 25,22 Ten Aš susitiksiu su tavimi ir Aš kalbėsiu su tavimi nuo dangčio viršaus tarp abiejų cherubų, kurie yra ant Liudijimo skrynios, ir duosiu tau įsakymus Izraelio vaikams.

Iš 25,23 Padarysi stalą iš akacijos medžio: dviejų uolekčių ilgio, uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio.

Iš 25,24 Jį aptrauksi grynu auksu, pakraščiu aplinkui pritaisysi auksinį apvadą.

Iš 25,25 Aplinkui padarysi briauną plaštakos platumo ir ant jos auksinį apvadą.

Iš 25,26 Padarysi keturias auksines grandis ir jas pritvirtinsi prie keturių kampų, prie kiekvienos kojos.

Iš 25,27 Grandys kartims įkišti bus prie pat briaunos, kad stalą galima būtų nešti.

Iš 25,28 Padarysi kartis iš akacijos medžio ir jas aptrauksi auksu, kad jomis galima būtų nešti stalą.

Iš 25,29 Iš gryno aukso padarysi dubenis, taures, smilkytuvus ir puodelius, kuriais bus liejami skysčiai.

Iš 25,30 Padėtinę duoną nuolat laikysi padėjęs ant stalo mano akivaizdoje.

Iš 25,31 Padarysi žvakidę iš gryno aukso; žvakidė turi būti nukalta iš vieno gabalo: jos šakos, kotas, taurelės, buoželės ir žiedai.

Iš 25,32 Šešios šakos eis iš jos šonų: trys šakos iš vienos ir trys iš kitos pusės.

Iš 25,33 Trys riešuto pavidalo taurelės, buoželė ir žiedas bus ant vienos šakos; trys riešuto pavidalo taurelės, buoželė ir žiedas ant kitos šakos, taip visoms šakoms, išeinančioms iš žvakidės.

Iš 25,34 O prie pačios žvakidės koto bus keturios riešuto pavidalo taurelės, buoželės ir žiedai.

Iš 25,35 Viena buoželė po dviem iš jos išeinančiom šakom, kita po dviem iš jos išeinančiom šakom ir trečia po likusiom dviem šakom, išeinančiom iš žvakidės.

Iš 25,36 Jų buoželės ir šakos turi būti iš vieno gabalo; visa žvakidė turi būti nukalta iš gryno aukso.

Iš 25,37 Padarysi septynis žibintus ir juos pastatysi ant žvakidės.

Iš 25,38 Gnybtuvus ir indą nuognaibom padarysi iš gryno aukso.

Iš 25,39 Visa tai pagaminsi iš vieno talento gryno aukso.

Iš 25,40 Žiūrėk, kad viską padarytum pagal pavyzdį, kurį tau parodžiau kalne".

Iš 26,1 "Padarysi palapinei dešimt uždangalų iš suktų plonų siūlų drobės su mėlynų, violetinių bei raudonų siūlų su išsiuvinėtais cherubais.

Iš 26,2 Vieno uždangalo ilgis bus dvidešimt aštuonios uolektys, plotis - keturios. Visi uždangalai vienodo dydžio.

Iš 26,3 Penkis uždangalus susegsi vieną su kitu, kitus penkis taip pat susegsi vieną su kitu.

Iš 26,4 Padarysi mėlynos spalvos kilpas prie abiejų uždangalų šonų.

Iš 26,5 Penkiasdešimt kilpų įtaisysi viename uždangale ir penkiasdešimt kitame taip, kad iš abiejų šonų kilpos būtų viena prieš kitą ir jas būtų galima sukabinti vieną su kita.

Iš 26,6 Padarysi taip pat penkiasdešimt auksinių kabių, kuriomis abiejų uždangalų šonus sukabinsi, kad būtų viena palapinė.

Iš 26,7 Padarysi iš ožkų vilnos vienuolika uždangalų palapinei apdengti iš viršaus.

Tabernacle view

© Piešinys su leidimu Vartikliui paimtas iš http://www.domini.org/tabern/tabhome.htm (jau neveiksni)
Jis ginamas autorinių teisių ir
jį draudžiama naudoti be leidimo.

Iš 26,8 Uždangalo ilgis bus trisdešimt uolekčių, plotis keturios uolektys. Visi uždangalai vienodo dydžio.

Iš 26,9 Penkis iš jų sujungsi atskirai ir kitus šešis taip pat. Šeštąjį uždangalą sudėsi dvilinką ant palapinės priekio.

Iš 26,10 Padarysi penkiasdešimt kilpų prie vieno uždangalo šono ir penkiasdešimt kilpų prie kito uždangalo šono, kad galėtum juos sukabinti.

Iš 26,11 Padarysi penkiasdešimt varinių kabių, kuriomis bus sukabinamos kilpos, kad pasidarytų vienas uždangalas.

Iš 26,12 Atliekančia nuo stogo uždengimo dalimi, tai yra vieno uždangalo likusia puse, pridengsi palapinės galą.

Iš 26,13 Tai, kas liks nuo palapinės uždengimo, po uolektį uždangalo iš abiejų pusių, tedengia palapinės šonus.

Iš 26,14 Palapinei pridengti padirbsi dar vieną uždangalą iš raudonai dažytų avinų kailių ir virš tos - iš mėlynai dažytų opšrų kailių.

Iš 26,15 Padirbdinsi palapinei lentų iš akacijos medžio, kurias reikės pastatyti stačias.

Iš 26,16 Kievienos iš jų ilgis bus dešimt uolekčių, o plotis - pusantros uolekties.

Iš 26,17 Lentos turi turėti šonuose po du išsikišimus, kuriais viena su kita bus sukabinamos; taip padarysi visas lentas.

Iš 26,18 Dvidešimt lentų padarysi palapinės pietiniam šonui.

Iš 26,19 Nuliesi keturiasdešimt sidabrinių pakojų dvidešimčiai lentų, kad po kiekvienos lentos kampu būtų pakištas pakojis.

Iš 26,20 Taip pat kitam palapinės šonui, kuris atgręžtas į šiaurę, padarysi dvidešimt lentų

Iš 26,21 ir keturiasdešimt sidabrinių pakojų padėti po du kiekvienos lentos apačioje.

Iš 26,22 O palapinės šonui, atgręžtam į vakarus, padirbdinsi šešias lentas

Iš 26,23 ir dvi lentas padarysi palapinės kampams iš abiejų pusių.

Iš 26,24 Jos turi būti sujungtos apačioje ir viršuje, kad sudarytų vieną sunėrimą. Taip padarysi abiejuose kampuose.

Iš 26,25 Iš viso bus aštuonios lentos, o jų sidabrinių pakojų - šešiolika, po du pakojus kiekvienai lentai.

Iš 26,26 Iš akacijos medžio padirbsi užkaiščius. Penkis vienos palapinės pusės lentoms

Iš 26,27 ir penkis kitos palapinės pusės lentoms, taip pat penkis palapinės galui vakarų pusėje.

Iš 26,28 Padarysi vidinį užkaištį, kad eitų per lentas nuo vieno galo iki kito.

Iš 26,29 Pačias lentas aptrauksi auksu; nuliesi auksines grandis užkaiščiams ir užkaiščius aptrauksi auksu.

Iš 26,30 Pastatysi palapinę pagal pavyzdį, kuris tau buvo parodytas kalne.

Iš 26,31 Padarysi uždangą iš mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės ir ant jos išsiuvinėsi cherubus.

Iš 26,32 Ją pakabinsi ant keturių akacijos medžio stulpų, aptrauktų auksu, jiems padirbdinsi auksinius kablius bei sidabrinius pakojus.

Iš 26,33 Uždangą prikabinsi kabėmis. Už uždangos pastatysi Liudijimo skrynią. Ta uždanga skirs šventąją dalį nuo Švenčiausiosios.

Iš 26,34 Uždėsi dangtį ant Liudijimo skrynios Švenčiausiojoje.

Iš 26,35 Stalą pastatysi šiapus uždangos, o žvakidę - priešais stalą pietiniame palapinės šone.

Iš 26,36 Padirbdinsi palapinės įėjimui užuolaidą iš mėlynų, violetinių ir raudonų siūlų ir plonos suktų siūlų drobės, visą išsiuvinėtą.

Iš 26,37 Aptrauksi auksu penkis akacijos medžio stulpus, ant kurių bus kabinama užuolaida; stulpų kabliai bus auksiniai, o pakojai - variniai".

Iš 27,1 "Padirbdinsi iš akacijos medžio keturkampį aukurą, penkių uolekčių ilgio, tiek pat pločio ir trijų uolekčių aukščio.

Iš 27,2 Keturiuose kampuose padarysi ragus ir visa tai aptrauksi variu.

Iš 27,3 Padarysi aukurui puodus pelenams supilti, semtuvėlius, dubenis, šakutes ir indus anglims; visus šiuos indus pagaminsi iš vario.

Iš 27,4 Padirbdinsi iš vario nupintas groteles, prie kurių keturiuose kampuose bus keturios varinės grandys.

Iš 27,5 Jas pritvirtinsi aplinkui aukurą, kad grotelės siektų nuo apačios iki pusės.

Iš 27,6 Padirbdinsi iš akacijos medžio aukurui kartis, kurias aptrauksi variu;

Iš 27,7 jas įkiši į grandis, kurios bus abiejuose šonuose aukurui nešti.

Iš 27,8 Aukurą padarysi tuščiavidurį, kaip tau buvo parodyta kalne.

Iš 27,9 Ir padarysi palapinei kiemą. Pietų pusėje bus užkabos iš plonos suktų siūlų drobės, kurių ilgis bus šimtas uolekčių.

Iš 27,10 Padarysi dvidešimt stulpų ir tiek pat varinių pakojų. Stulpai turės sidabrinius kablius ir skersinius.

Iš 27,11 Taip pat ir šiaurės pusėje bus užkabos šimto uolekčių ilgio, dvidešimt stulpų ir tiek pat varinių pakojų. Stulpai turės sidabrinius kablius ir skersinius.

Iš 27,12 Kiemo vakarinės pusės užkabos bus penkiasdešimties uolekčių ilgio, dešimt stulpų ir tiek pat pakojų.

Iš 27,13 Kiemo plotis rytų pusėje bus penkiasdešimt uolekčių.

Iš 27,14 Viename įėjimo šone bus užkaba penkiolikos uolekčių ilgio su trimis stulpais ir tiek pat pakojų.

Iš 27,15 Taip pat kitame šone bus užkaba penkiolikos uolekčių, trys stulpai ir tiek pat pakojų.

Iš 27,16 Kiemo įėjimą dengs dvidešimties uolekčių išsiuvinėta užkaba iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų suktų siūlų. Jame bus keturi stulpai su tiek pat pakojų.

Iš 27,17 Visi kiemo stulpai bus aptraukti variu, turės sidabrinius kablius ir varinius pakojus.

Iš 27,18 Kiemo ilgis bus šimtas uolekčių, plotis penkiasdešimt uolekčių ir aukštis penkios uolektys. Jo užkabas padarysi iš plonos suktų siūlų drobės, o pakojus - iš vario.

Iš 27,19 Visus palapinės indus įvairiems reikalams ir visus kuolelius palapinei bei kiemui padarysi iš vario.

Iš 27,20 Įsakyk Izraelio vaikams, kad atneštų tyriausio alyvmedžių aliejaus, išspausto piestoje, kad lempa visada degtų

Iš 27,21 Susitikimo palapinėje šiapus uždangos, kuri pakabinta prieš Švenčiausiąją. Aaronas ir jo sūnūs ją prižiūrės, kad ji degtų per naktį ligi ryto Viešpaties akivaizdoje. Tai yra amžina Izraelio vaikų pareiga kartų kartoms".

Iš 28,1 "Tegul Aaronas ir jo sūnūs Nadabas, Abijus, Eleazaras ir Itamaras eina kunigų tarnystę.

Iš 28,2 Savo broliui Aaronui padarysi šventus drabužius, kad jis atrodytų iškilmingai ir gražiai.

Iš 28,3 Kalbėk visiems išmintingiesiems, kuriuos Aš pripildžiau išminties dvasios, kad jie padarytų Aaronui drabužius ir jis būtų įšventintas tarnauti kunigu mano akivaizdoje.

Iš 28,4 Jie turi padaryti šiuos drabužius: krūtinės skydelį, efodą, tuniką, siaurą drobinę jupą, mitrą ir juostą. Jie padarys šventus drabužius tavo broliui Aaronui ir jo sūnums, kurie eis kunigų tarnystę.

Iš 28,5 Rūbams imk auksą, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų lininių siūlų.

Iš 28,6 Efodą padarysi iš aukso, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų suktų lininių siūlų, meniškai juos išausdamas.

Iš 28,7 Ant jo bus dvi petnešos, sujungtos savo kraštais, ir taip jis bus sujungtas.

Iš 28,8 Juostą efodui padarysi taip pat kaip efodą: iš aukso, mėlynų, violetinių, raudonų ir suktų lininių siūlų.

Tabernacle furniture

Palapinės įranga pagal R.J.Jones

Iš 28,9 Imsi du onikso akmenėlius ir juose įrėši Izraelio sūnų vardus:

Iš 28,10 šešis vardus viename akmenėlyje ir šešis antrame jų gimimo eile.

Iš 28,11 Kaip auksakaliai ir brangių akmenų raižytojai daro, taip įrėši juose Izraelio sūnų vardus ir įstatysi akmenėlius į auksinius įdėklus.

Iš 28,12 Pritvirtinsi juos ant abiejų efodo pečių kaip atminimo ženklą Izraelio sūnums. Ir Aaronas nešios jų vardus Viešpaties akivaizdoje ant abiejų pečių atminimui.

Iš 28,13 Padarysi iš aukso taip pat dvi sagtis

Iš 28,14 ir iš tyriausio aukso dvi grandinėles, sukabinėtas nareliais, kurias įversi į sagtis.

Iš 28,15 Padirbdinsi teismo krūtinės skydelį taip pat meniškai kaip efodą: iš aukso, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų suktų lininių siūlų padarysi jį.

Iš 28,16 Jis bus keturkampis ir dvilinkas; plotis ir ilgis vieno sprindžio.

Iš 28,17 Jį papuoši keturiomis brangakmenių eilėmis. Pirmoje eilėje bus sardis, topazas ir smaragdas;

Iš 28,18 antroje - rubinas, safyras ir jaspis;

Iš 28,19 trečioje - hiacintas, agatas ir ametistas;

Iš 28,20 ketvirtoje - chrizolitas, oniksas ir berilis. Jie bus aukse įrėminti.

Iš 28,21 Juose bus įrėžti dvylikos Izraelio sūnų vardai. Kiekviename brangakmenyje vardas vienos iš dvylikos giminių.

Iš 28,22 Krūtinės skydeliui padarysi iš gryno aukso grandinėles,

Iš 28,23 taip pat du auksinius žiedus, kuriuos pritaisysi prie dviejų krūtinės skydelio kampų.

Iš 28,24 Auksines grandinėles įversi į žiedus, esančius kampuose;

Iš 28,25 prie tų grandinėlių galų pritvirtinsi sagtis ir prisegsi jas prie efodo petnešų ties krūtinės skydeliu.

Iš 28,26 Padirbdinsi du auksinius žiedus, kuriuos pritaisysi prie apatinių krūtinės skydelio kampų iš apačios toje pusėje, kuri siekia efodą.

Iš 28,27 Du kitus auksinius žiedus pritaisysi prie abiejų efodo šonų žemai, kur apatinis sujungimas, kad krūtinės skydelis galėtų būti sukabintas su efodu.

Iš 28,28 Efodo žiedai bus surišti mėlyna juosta su krūtinės skydelio žiedais, kad krūtinės skydelis tvirtai prigultų ir negalėtų būti atskirtas nuo efodo.

Iš 28,29 Aaronas nešios Izraelio sūnų vardus teismo krūtinės skydelyje kaip amžiną atminimo ženklą Viešpaties akivaizdoje, eidamas į šventyklą.

Iš 28,30 Į teismo krūtinės skydelį įdėsi Urimą ir Tumimą, jie bus ant Aarono širdies, kai jis pasirodys Viešpaties akivaizdoje. Jis visuomet nešios ant savo širdies Viešpaties teismą Izraelio sūnums.

Iš 28,31 Padarysi efodui mėlyną tuniką,

Iš 28,32 kurios viršuje per vidurį bus skylė galvai įkišti, apvesta auksiniu apvadu, kad nesuplyštų.

Iš 28,33 Tunikos apačioje padarysi aplinkui iš mėlynų, violetinių ir raudonų siūlų granato vaisius, o tarp jų - auksinius varpelius,

Iš 28,34 taip, kad pakaitomis būtų auksinis varpelis ir granato vaisius aplink visą tuniką.

Iš 28,35 Jį dėvės Aaronas, eidamas tarnystę, kad girdėtųsi skambėjimas, jam einant į šventyklą Viešpaties akivaizdon ir išeinant, kad jis nemirtų.

Iš 28,36 Padarysi iš gryno aukso plokštelę, kurioje įrėši auksakalio darbu: 'Pašvęstas Viešpačiui'.

Iš 28,37 Ją pririši mėlynu raiščiu ant mitros, kad būtų mitros priekyje.

Iš 28,38 Ji bus ant Aarono kaktos, kad Aaronas galėtų nešti visus trūkumus šventų dalykų, kuriuos Izraelio sūnūs aukoja kaip šventas dovanas. Ji nuolat bus ant jo kaktos, kad jie galėtų būti priimtini Viešpačiui.

Iš 28,39 Padarysi siaurą jupą iš baltos plonos drobės, mitrą iš tokios pat drobės ir juostą, margai išsiuvinėtą.

Iš 28,40 Aarono sūnums padarysi drobines jupas, juostas ir kunigiškus gobtuvus, kad atrodytų iškilmingai ir gražiai.

Iš 28,41 Šitais apdarais apvilksi savo brolį Aaroną ir jo sūnus. Patepsi juos, pašventinsi ir įšventinsi, kad jie galėtų būti mano kunigais.

Iš 28,42 Padarysi jiems trumpas drobines kelnes, kad pridengtų jų kūno nuogumą. Jos bus nuo strėnų iki šlaunų.

Iš 28,43 Jas dėvės Aaronas ir jo sūnūs, eidami į Susitikimo palapinę arba prie aukuro tarnauti šventykloje, kad nenusikalstų ir nemirtų. Tas nuostatas bus amžinas Aaronui ir jo palikuonims".

Iš 29,1 "Tai darysi, kad įšventintum juos būti mano kunigais. Imk iš bandos veršį ir du avinus be trūkumų,

Iš 29,2 neraugintos duonos ir nerauginto ragaišio, suvilgyto aliejumi, taip pat neraugintų papločių, apipiltų aliejumi. Visa tai pagaminsi iš kvietinių miltų.

Iš 29,3 Sudėjęs juos į pintinę, atneši pintinėje kartu su veršiu ir dviem avinais.

Iš 29,4 Aaroną ir jo sūnus pastatysi prie Susitikimo palapinės įėjimo ir apiplausi juos vandeniu.

Iš 29,5 Paimsi drabužius ir apvilksi Aaroną drobine jupa, tunika, efodu, uždėsi krūtinės skydelį ir sujuosi juosta.

Iš 29,6 Jam ant galvos uždėsi kunigišką mitrą, o ant jos šventąją plokštelę,

Iš 29,7 tada paimsi patepimo aliejų ir išpilsi ant jo galvos, jį patepdamas.

Iš 29,8 Pakvietęs Aarono sūnus, apvilksi juos drobinėmis jupomis,

Iš 29,9 apjuosi juostomis, uždėsi kunigiškus gobtuvus, ir jie tarnaus man kunigais per amžius. Ir tu pašventinsi Aaroną ir jo sūnus.

Iš 29,10 Atvesi veršį ties Susitikimo palapine, Aaronas ir jo sūnūs uždės jam ant galvos rankas.

Iš 29,11 Jį papjausi Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo.

Iš 29,12 Ėmęs veršio kraujo, patepsi savo pirštu aukuro ragus, likusį kraują išliesi prie jo papėdės.

Iš 29,13 Imsi visus vidurių taukus, kepenų tinklelį, abu inkstus, jų taukus ir sudeginsi juos ant aukuro.

Iš 29,14 Veršio mėsą, odą ir mėšlus sudeginsi lauke už stovyklos, nes tai yra auka už nuodėmę.

Iš 29,15 Imsi taip pat aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas.

Iš 29,16 Jį papjovęs, jo kraują šlakstysi aplink aukurą.

Iš 29,17 Patį aviną sukaposi į gabalus, apiplausi jo vidurius ir kojas ir uždėsi kartu su mėsos gabalais ir galva ant aukuro.

Iš 29,18 Sudeginsi ant aukuro visą aviną; tai yra deginamoji auka, malonus kvapas Viešpačiui.

Iš 29,19 Imsi ir kitą aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas.

Iš 29,20 Jį papjovęs, jo krauju patepsi Aarono ir jo sūnų dešinę ausį, dešinės rankos nykštį ir didįjį dešinės kojos pirštą, likusį kraują šlakstysi aplink aukurą.

Iš 29,21 Krauju nuo aukuro ir patepimo aliejumi apšlakstysi Aaroną ir jo rūbus, sūnus ir jų rūbus; ir bus pašventintas jis, jo drabužiai, jo sūnūs ir sūnų drabužiai.

Iš 29,22 Tada imsi avino taukus, uodegą, taukus, dengiančius vidurius, kepenų tinklelį, abu inkstus su jų taukais ir dešinį petį, nes tai yra įšventinimo avinas,

Iš 29,23 vieną duonos kepalą, aliejumi apšlakstytą ragaišį, paplotį iš neraugintos duonos pintinės, padėtos Viešpaties akivaizdoje,

Iš 29,24 ir viską padėjęs ant Aarono ir jo sūnų rankų pašventinsi, siūbuodamas Viešpaties akivaizdoje.

Iš 29,25 Visa tai paimsi iš jų rankų ir sudeginsi ant aukuro kaip malonaus kvapo deginamąją auką Viešpačiui.

Iš 29,26 Iš avino, kuriuo bus įšventintas Aaronas, paimsi krūtinę ir ją pasiūbuosi Viešpaties akivaizdoje; tai bus tavo dalis.

Iš 29,27 Pašventinsi aukos krūtinę ir petį, kuriuos atskyrei iš avino Aaronui ir jo sūnums.

Iš 29,28 Tai bus Aarono ir jo sūnų amžinoji dalis iš izraelitų, nes tai yra padėkos aukos, kurias Izraelio sūnūs atneša Viešpačiui.

Iš 29,29 Šventą apdarą, kuriuo naudosis Aaronas, paveldės jo sūnūs, kad jame būtų įšventinti ir patepti.

Iš 29,30 Septynias dienas juo vilkės tas jo sūnus, kuris jo vieton bus paskirtas kunigu, kuris eis į Susitikimo palapinę tarnauti šventykloje.

Iš 29,31 Įšventinimo avino mėsą išvirsi šventoje vietoje.

Iš 29,32 Aaronas ir jo sūnūs valgys ją ir pintinėje esančią duoną Susitikimo palapinės kieme.

Iš 29,33 Ir jie valgys tai, kad būtų atliktas sutaikinimas, kad jie būtų pašvęsti ir įšventinti. Niekas kitas negali to valgyti, nes tai šventa.

Iš 29,34 O jei liktų pašvęstos mėsos ar duonos ligi ryto, liekanas sudeginsi; jų valgyti negalima, nes jos šventos.

Iš 29,35 Visa, ką tau įsakiau, padarysi Aaronui ir jo sūnums. Septynias dienas šventinsi juos

Iš 29,36 ir už nuodėmę kasdien aukosi veršį. Paaukojęs sutaikinimo auką, apvalysi aukurą, patepsi jį ir vėl pašventinsi.

Iš 29,37 Septynias dienas aukosi sutaikinimo auką ir šventinsi aukurą. Jis bus labai šventas aukuras. Kiekvienas, prie jo prisilietęs, taps šventas.

Iš 29,38 Štai ką aukosi ant aukuro: kasdien aukosi du metinius avinėlius -

Iš 29,39 vieną avinėlį rytą, antrą vakare.

Iš 29,40 Kartu su vienu avinėliu paimsi dešimtą dalį efos miltų, sumaišysi juos su ketvirtadaliu hino aliejaus ir paimsi ketvirtadalį hino vyno geriamajai aukai.

Iš 29,41 Kitą gi avinėlį aukosi vakare tuo pačiu būdu, kaip ir rytą, kartu su geriamąja auka, kad būtų malonus aukos kvapas Viešpačiui.

Iš 29,42 Tai deginamoji auka Viešpačiui, aukojama amžinai per kartų kartas prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdoje. Čia Aš susitiksiu su tavimi ir kalbėsiu tau.

Iš 29,43 Ir čia Aš susitiksiu su izraelitais ir pašventinsiu palapinę savo šlove.

Iš 29,44 Pašventinsiu Susitikimo palapinę, aukurą ir Aaroną su jo sūnumis, kad jie būtų man kunigais.

Iš 29,45 Aš gyvensiu tarp izraelitų ir būsiu jų Dievas.

Iš 29,46 Jie žinos, kad Aš - Viešpats, jų Dievas, kuris juos išvedžiau iš Egipto žemės, kad gyvenčiau tarp jų. Aš Viešpats, jų Dievas".

Iš 30,1 "Padirbdinsi iš akacijos medžio aukurą smilkalams deginti,

Iš 30,2 uolekties ilgio, uolekties pločio, keturkampį ir dviejų uolekčių aukščio. Ant jo bus ragai.

Iš 30,3 Aptrauksi jo viršų, šonus ir ragus grynu auksu. Padarysi jam auksinį apvadą aplinkui

Iš 30,4 ir auksines grandis po apvadu dviejuose kampuose kartims įkišti, kad jį būtų galima nešti.

Iš 30,5 Kartis padarysi iš akacijos medžio ir aptrauksi jas auksu.

Iš 30,6 Pastatysi aukurą prie uždangos, pakabintos prieš Liudijimo skrynią, ties dangčiu, kuris dengia liudijimą.

Iš 30,7 Kiekvieną rytą Aaronas degins ant jo maloniai kvepiančius smilkalus. Paruošęs lempas, jis degins smilkalus ant šio aukuro.

Iš 30,8 Ir vakare, uždegdamas lempas, jis degins smilkalus ant aukuro. Tai nuolatinis smilkymas Viešpaties akivaizdoje per visas jūsų kartas.

Iš 30,9 Neaukosite ant jo svetimų smilkalų nei deginamųjų aukų, nei valgio aukų ir neliesite geriamųjų aukų.

Iš 30,10 Vieną kartą per metus Aaronas ant aukuro ragų atliks sutaikinimą, aukos už nuodėmes krauju. Tai bus daroma per visas jūsų kartas, nes tai labai šventa Viešpačiui".

Tabernacle in Winderness by Halperns

Palapinė dykruose pagal Halperns

Iš 30,11 Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

Iš 30,12 "Kada skaičiuosi izraelitus, paskirk kiekvienam išpirką Viešpačiui, kad jų nepaliestų nelaimės.

Iš 30,13 Kiekvienas turės duoti po pusę šekelio, pagal šventyklos šekelį. Šekelis turi dvidešimt gerų. Pusė šekelio bus jų auka Viešpačiui.

Iš 30,14 Visi, sulaukę dvidešimties ar daugiau metų amžiaus, duos auką Viešpačiui.

Iš 30,15 Turtingas nemokės daugiau ir beturtis nemokės mažiau - pusę šekelio jie duos kaip auką Viešpačiui, kad jų sielos būtų sutaikintos.

Iš 30,16 Izraelitų sutaikinimo pinigus atiduosi Susitikimo palapinės reikalams".

Iš 30,17 Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

Iš 30,18 "Padirbdinsi varinę praustuvę su stovu ir ją pastatysi tarp Susitikimo palapinės ir aukuro.

Iš 30,19 Aaronas ir jo sūnūs mazgos joje savo rankas ir kojas.

Iš 30,20 Eidami į Susitikimo palapinę, jie nusimazgos vandeniu, kad nenumirtų, taip pat eidami prie aukuro aukoti deginamosios aukos Viešpačiui.

Iš 30,21 Jie mazgos savo rankas ir kojas, kad nemirtų. Tai yra amžinas nuostatas Aaronui ir jo palikuonims per visas kartas".

Iš 30,22 Ir dar Viešpats kalbėjo Mozei:

Iš 30,23 "Imk geriausių kvepalų: penkis šimtus šekelių miros ir pusę tiek cinamono, tai yra du šimtus penkiasdešimt šekelių, ir kvepiančių nendrių du šimtus penkiasdešimt šekelių,

Iš 30,24 kasijos penkis šimtus šekelių pagal šventyklos šekelį ir vieną hiną alyvmedžių aliejaus.

Iš 30,25 Padarysi šventojo patepimo aliejų, sumaišydamas visa tai vaistininkų būdu; tai bus šventas patepimo aliejus.

Iš 30,26 Juo patepsi Susitikimo palapinę, Liudijimo skrynią,

Iš 30,27 stalą su jo priedais, žvakidę su jos priedais, smilkymo aukurą,

Iš 30,28 deginamųjų aukų aukurą ir praustuvę.

Iš 30,29 Tu pašventinsi visa, ir tai bus labai šventa; kas prie jų prisilies, taps šventas.

Iš 30,30 Patepsi Aaroną bei jo sūnus ir juos įšventinsi būti mano kunigais.

Iš 30,31 Izraelitams sakysi, kad toks patepimo aliejus bus šventas visoms jūsų kartoms.

Iš 30,32 Žmogaus kūnas juo nebus tepamas; jokio kito tos sudėties tepalo nedarysite, nes jis yra šventas ir bus jums šventas.

Iš 30,33 Kas tokį pat padarytų ar juo pateptų pašalietį, bus išnaikintas iš savo tautos".

Iš 30,34 Ir Viešpats tarė Mozei: "Imk kvepalų: stakto, miros, balzamo, galbano ir skaidrių sakų visų vienodą svorį.

Iš 30,35 Padarysi iš jų smilkalus, sumaišydamas vaistininkų būdu, grynus ir šventus.

Iš 30,36 Sutrinsi tai smulkiai ir padėsi ties Susitikimo palapine, kurioje su tavimi susitiksiu. Tie smilkalai bus jums labai šventi.

Iš 30,37 Tokio mišinio nedarysite savo reikalams, nes jis bus šventas Viešpačiui.

Iš 30,38 Kiekvienas, kuris sau pasidarytų tokį pat mišinį ir juo naudotųsi, bus išnaikintas iš savo tautos".

Iš 31,1 Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

Iš 31,2 "Aš pašaukiau vardu Huro sūnaus Urio sūnų Beselelį iš Judo giminės

Iš 31,3 ir jį pripildžiau Dievo dvasios, išminties, sumanumo, pažinimo ir amato išmanymo,

Iš 31,4 kad sugebėtų viską padaryti iš aukso, sidabro, vario,

Iš 31,5 brangių akmenų ir medžio.

Iš 31,6 Daviau jam padėjėją Ahisamako sūnų Oholiabą iš Dano giminės; kiekvienam daviau išmintį padaryti viską, apie ką tau kalbėjau.

Iš 31,7 Jie padarys Susitikimo palapinę, Liudijimo skrynią, jos dangtį ir visus palapinės reikmenis:

Iš 31,8 stalą su jo priedais, gryno aukso žvakidę su jos priedais, aukurus smilkymui

Iš 31,9 ir deginamosioms aukoms bei visus jų reikmenis, praustuvę su jos stovu,

Iš 31,10 tarnavimo apdarus ir šventus drabužius kunigui Aaronui ir jo sūnums, kad būtų man kunigais,

Iš 31,11 patepimo aliejų, kvepiančius smilkalus šventyklai - viską, ką tau įsakiau, jie padarys".

Iš 31,12 Viešpats toliau kalbėjo Mozei:

Iš 31,13 "Kalbėk izraelitams: 'Privalote laikytis sabato, nes tai yra ženklas tarp manęs ir jūsų kartų kartoms, kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats, kuris jus pašventinu.

Iš 31,14 Laikykitės sabato, nes jis šventas; kas jį suterš, turi mirti. Kas dirbs tą dieną, bus išnaikintas iš savo tautos.

Iš 31,15 Šešias dienas dirbsite, o septintoji diena yra sabatas - poilsis, pašvęstas Viešpačiui. Kiekvienas, kuris dirbs sabato dieną, turi mirti.

Iš 31,16 Izraelitai privalo laikytis sabato per visas savo kartas kaip amžinos sandoros

Iš 31,17 tarp manęs ir Izraelio vaikų. Nes Viešpats per šešias dienas sukūrė dangų ir žemę, o septintąją dieną ilsėjosi ir atsigaivino' ".

Iš 31,18 Baigęs kalbėti, Viešpats davė Mozei ant Sinajaus kalno dvi akmenines liudijimo plokštes, parašytas Dievo pirštu.

Iš 32,1 Tauta, nesulaukdama Mozės grįžtant, susirinko apie Aaroną ir sakė jam: "Padaryk mums dievą, kuris eitų pirma mūsų, nes mes nežinome, kas atsitiko tam žmogui Mozei, kuris mus išvedė iš Egipto žemės".

Iš 32,2 Aaronas jiems atsakė: "Imkite iš savo žmonų, sūnų ir dukterų auksinius auskarus ir atneškite man".

Iš 32,3 Visi žmonės išsiėmė auksinius auskarus iš savo ausų ir atnešė juos Aaronui.

Iš 32,4 Tas juos išlydė ir nuliedino veršį. Žmonės tarė: "Izraeli, štai tavo dievas, kuris tave išvedė iš Egipto žemės".

Iš 32,5 Aaronas, matydamas tai, pastatė aukurą ir paskelbė: "Rytoj Viešpaties šventė!"

Iš 32,6 Atsikėlę anksti rytą, jie aukojo deginamąsias ir padėkos aukas, sėdo valgyti ir gerti, ir kėlėsi žaisti.

Iš 32,7 Ir Viešpats pasakė Mozei: "Eik, nusileisk žemyn, nes tavo tauta, kurią išvedei iš Egipto žemės, nusidėjo.

Iš 32,8 Jie greitai nuklydo nuo kelio, kurį jiems nurodžiau. Nusiliedinę veršį, jį garbina, jam aukoja aukas ir sako: 'Šitas yra tavo dievas, Izraeli, kuris tave išvedė iš Egipto žemės'.

Iš 32,9 Matau, kad tai kietasprandė tauta.

Iš 32,10 Palik mane, kad mano rūstybė užsidegtų prieš juos ir juos sunaikinčiau, o iš tavęs padarysiu didelę tautą".

Iš 32,11 Mozė maldavo Viešpatį, savo Dievą, sakydamas: "Kodėl, Viešpatie, Tavo rūstybė užsidega prieš Tavo tautą, kurią išvedei iš Egipto žemės didžia jėga ir galinga ranka?

Iš 32,12 Kodėl egiptiečiai turėtų sakyti: 'Išvedė juos į pražūtį, kad nužudytų kalnuose ir išnaikintų nuo žemės paviršiaus'. Liaukis rūstavęs ir nesielk piktai su šia tauta.

Iš 32,13 Atsimink savo tarnus: Abraomą, Izaoką ir Izraelį, kuriems prisiekei: 'Padauginsiu jūsų palikuonis kaip dangaus žvaigždes ir visą šitą žemę, apie kurią kalbėjau, duosiu jūsų palikuonims, kad jie paveldėtų ją amžiams' ".

Iš 32,14 Ir Viešpats nepasielgė piktai su savo tauta, kaip buvo sumanęs.

AUKSO VERŠIS

Iš 32,15 Mozė sugrįžo nuo kalno, nešdamas rankoje dvi liudijimo plokštes, abiejose pusėse prirašytas.

Iš 32,16 Plokštės ir jose įrėžtas raštas buvo Dievo darbas.

Iš 32,17 Jozuė, išgirdęs šūkaujančios tautos triukšmą, tarė Mozei: "Karo šauksmas girdisi stovykloje".

Iš 32,18 O Mozė atsakė: "Tai ne nugalėtojų šauksmas ir ne pralaimėjusiųjų balsai, bet dainuojančių balsus aš girdžiu".

Iš 32,19 Prisiartinęs prie stovyklos, jis išvydo veršį ir šokius. Mozė užsidegė pykčiu ir išmetė iš rankų abi plokštes, ir jas sudaužė kalno papėdėje.

Iš 32,20 Paėmęs veršį, kurį jie buvo pasidarę, sudegino jį ir sutrynė į dulkes; jas subėrė į vandenį ir davė gerti Izraelio vaikams.

Iš 32,21 Mozė klausė Aaroną: "Ką tau padarė šita tauta, kad užtraukei jiems tokią didelę nuodėmę?"

Iš 32,22 Aaronas atsakė: "Tenesirūstina mano valdovas. Tu žinai šitą tautą, kad jie greit nusikalsta.

Iš 32,23 Nes jie man sakė: 'Padirbk mums dievą, kuris eitų pirma mūsų, nes mes nežinome, kas atsitiko tam žmogui Mozei, kuris mus išvedė iš Egipto žemės'.

Iš 32,24 Aš jiems sakiau: 'Kas iš jūsų turi aukso, suneškite!' Jie atidavė man auksą, aš įmečiau jį į ugnį ir išėjo šitas veršis".

Iš 32,25 Mozė matė, kad tauta yra apnuoginta, nes Aaronas buvo ją apnuoginęs ir pastatęs priešų pajuokai.

Iš 32,26 Tada Mozė, stovėdamas stovyklos vartuose, sakė: "Kas esate Viešpaties, susirinkite prie manęs!" Prie jo susirinko visi Levio sūnūs.

Iš 32,27 Jis tarė: "Taip sako Viešpats: 'Kiekvienas prisijuoskite kardą prie juosmens. Eikite per stovyklą išilgai nuo vartų ligi vartų ir nužudykite savo brolį, draugą ir artimą' ".

Iš 32,28 Levitai padarė, kaip Mozė įsakė. Tą dieną krito maždaug trys tūkstančiai žmonių.

Iš 32,29 Nes Mozė sakė: "Pasišvęskite šiandien Viešpačiui, nesigailėkite savo sūnaus nė brolio, kad jums tektų palaiminimas".

Iš 32,30 Kitą dieną Mozė kalbėjo tautai: "Labai nusidėjote: eisiu pas Viešpatį, gal kaip nors sutaikinsiu jus dėl jūsų nusikaltimo".

Iš 32,31 Sugrįžęs pas Viešpatį, tarė: "Šita tauta, pasidarydama auksinį dievą, labai nusidėjo.

Iš 32,32 Bet aš maldauju, atleisk jiems tą kaltę: jei ne, išbrauk mane iš knygos, kurion įrašei".

Iš 32,33 Viešpats jam atsakė: "Kas man nusideda, tą išbrauksiu iš savo knygos.

Iš 32,34 Todėl eik ir vesk tautą, kur tau įsakiau. Mano angelas eis pirma tavęs. O kai laikas ateis, Aš juos nubausiu už jų nuodėmę".

Iš 32,35 Viešpats baudė tautą dėl veršio, kurį Aaronas buvo padaręs.

Iš 33,1 Viešpats kalbėjo Mozei: "Eik ir keliauk iš šitos vietos su tauta, kurią išvedei iš Egipto, į šalį, apie kurią prisiekiau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, sakydamas: 'Aš ją duosiu tavo palikuonims'.

Iš 33,2 Aš siųsiu pirma tavęs angelą ir išstumsiu kanaaniečius, amoritus, hetitus, periziečius, hevitus ir jebusiečius.

Iš 33,3 Eik į žemę, plūstančią pienu ir medumi; tačiau Aš pats neisiu su jumis, kadangi esate kietasprandė tauta, kad kartais nesunaikinčiau jūsų kelyje".

Iš 33,4 Tauta, išgirdusi tokią blogą žinią, nuliūdo, nė vienas nesipuošė papuošalais.

Iš 33,5 Nes Viešpats sakė Mozei: "Kalbėk Izraelio tautai: 'Jūs esate kietasprandė tauta: jei įeičiau pas jus nors trumpam, sunaikinčiau jus. Todėl nusiimkite savo papuošalus, kad žinočiau, ką su jumis daryti' ".

Iš 33,6 Izraelitai nusiėmė nuo savęs papuošalus prie Horebo kalno.

Iš 33,7 Mozė ištiesė palapinę toli už stovyklos ir pavadino ją Susitikimo palapine. Visi žmonės, kurie ieškojo Viešpaties, eidavo iš stovyklos prie Susitikimo palapinės.

Iš 33,8 Kai Mozė eidavo į palapinę, visi žmonės pakildavo ir stovėdavo savo palapinių angose, sekdami jį akimis, kol jis įeidavo palapinėn.

Iš 33,9 Mozei įėjus į Susitikimo palapinę, debesies stulpas nusileisdavo ir stovėdavo prie palapinės įėjimo ir Viešpats kalbėdavosi su Moze.

Iš 33,10 Visa tauta matė debesies stulpą prie palapinės įėjimo, ir visi žmonės pakildavo ir pagarbindavo savo palapinių angose.

Iš 33,11 Viešpats kalbėdavo su Moze veidas į veidą, kaip žmogus kalbasi su savo draugu. Jam grįžtant į stovyklą, jo tarnas Jozuė, Nuno sūnus, jaunas vyras, nepasitraukdavo nuo palapinės.

Iš 33,12 Mozė tarė Viešpačiui: "Liepei išvesti šitą tautą ir nepasakei, ką siųsi su manimi, tačiau sakei: 'Aš tave pažįstu ir žinau tavo vardą, tu radai malonę mano akyse'.

Iš 33,13 Jei tad radau malonę Tavo akyse, apreikšk man savo kelius, kad Tave pažinčiau ir galėčiau atrasti malonę Tavo akyse, nes tie žmonės yra Tavo tauta".

Iš 33,14 Viešpats atsakė: "Mano artumas eis su tavimi, ir Aš įvesiu tave į poilsį".

Iš 33,15 Mozė atsakė: "Jei Tavo artumas neis, nevesk mūsų niekur iš šitos vietos.

Iš 33,16 Nes kaip man sužinoti, kad aš ir Tavo tauta atradome malonę Tavo akyse? Ar ne iš to, kad Tu eisi su mumis? Taip aš ir Tavo tauta būsime išskirti iš visų žemės tautų".

Iš 33,17 Viešpats atsakė Mozei: "Ir šį prašymą patenkinsiu, nes radai malonę mano akyse ir Aš žinau tavo vardą".

Iš 33,18 Mozė prašė: "Parodyk man savo šlovę".

Iš 33,19 Viešpats atsakė: "Aš leisiu visai savo šlovei praeiti pro tave ir paskelbsiu tau Viešpaties vardą, ir būsiu maloningas tam, kam būsiu maloningas, ir pasigailėsiu to, ko pasigailėsiu.

MOZĖ PAMATO DIEVĄ. NAUJOS AKMENS PLOKŠTĖS.

Iš 33,20 Mano veido negalėsi matyti, nes žmogus, mane pamatęs, negali išlikti gyvas.

Iš 33,21 Štai vieta šalia manęs! Atsistok ant šios uolos.

Iš 33,22 Kai mano šlovė eis pro šalį, tave pastatysiu uolos plyšyje ir pridengsiu savo ranka, kol praeisiu.

Iš 33,23 Po to atitrauksiu ranką ir matysi mane iš užpakalio, mano gi veido nematysi".

Iš 34,1 Viešpats tarė Mozei: "Išsikirsk dvi akmenines plokštes. Aš jose įrašysiu žodžius, kurie buvo sudaužytose plokštėse. Taip pat galvijai ir avys tenesigano prie kalno".

Iš 34,2 Rytą būk pasiruošęs, užlipk į Sinajaus kalną ir atsistok mano akivaizdoje.

Iš 34,3 Nė vienas su tavimi tegul neateina ir nė vienas tenepasirodo visame kalne.

Iš 34,4 Jis iškirto iš akmens dvi plokštes, kokios buvo pirmosios; atsikėlęs anksti rytą, užlipo į Sinajaus kalną, kaip Viešpats buvo įsakęs, nešdamas rankose plokštes.

Iš 34,5 Viešpats nužengė debesyje ir atsistojo šalia jo, ir paskelbė Viešpaties vardą.

Iš 34,6 Viešpats praėjo pro jį ir paskelbė: "Viešpats, Viešpats Dievas, gailestingas ir maloningas, kantrus ir kupinas gerumo bei tiesos,

Iš 34,7 parodantis gailestingumą tūkstančiams, atleidžiantis nusikaltimus, neteisybes ir nuodėmes, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus ir vaikaičius iki trečios ir ketvirtos kartos".

Iš 34,8 Mozė skubiai nusilenkė iki žemės ir pagarbino Viešpatį.

Iš 34,9 Ir jis sakė: "Jei radau malonę Tavo akyse, Viešpatie, maldauju Tave, eik kartu su mumis, nes tauta yra kietasprandė; atleisk mūsų neteisybes ir nuodėmes, padaryk mus savo nuosavybe!"

Iš 34,10 Viešpats atsakė: "Štai darau sandorą ir visos tavo tautos akyse darysiu stebuklus, kokių niekas nedarė žemėje ir jokiose tautose. Šita tauta matys Viešpaties darbą, nes Aš su tavimi darysiu baisių dalykų.

Iš 34,11 Įsidėmėk, ką šiandien tau įsakau. Aš išvarysiu tavo akivaizdoje amoritus, kanaaniečius, hetitus, periziečius, hevitus ir jebusiečius.

Iš 34,12 Saugokis ir nedaryk sandoros su tų kraštų gyventojais, kad jie netaptų spąstais tarp jūsų:

Iš 34,13 sugriauk jų aukurus, sutrupink atvaizdus ir iškirsk giraites.

Iš 34,14 Negarbink svetimų dievų, nes Viešpats yra pavydus Dievas.

Iš 34,15 Nedaryk sandoros su anų kraštų žmonėmis, kad kas nors iš jų garbinęs stabus nepasikviestų tavęs jų aukų valgyti.

Moses and tablets

Mozė su plokštėmis

Iš 34,16 Neimk savo sūnums žmonų iš jų dukterų, kad jos, garbindamos stabus, neįtrauktų ir tavo sūnų garbinti jų dievų.

Iš 34,17 Nepasigamink nulietų dievų.

Iš 34,18 Švęsk Neraugintos duonos šventę. Septynias dienas valgyk neraugintą duoną Abibo mėnesį, kaip įsakiau, nes Abibo mėnesį išėjai iš Egipto.

Iš 34,19 Visų gyvulių pirmagimiai yra mano - patinėliai jautukai ir ėriukai.

Iš 34,20 Asilo pirmagimį išpirksi avinu, o jei jo neišpirksi, nusuk jam sprandą. Pirmagimius savo sūnus išpirk ir nepasirodyk mano akivaizdoje tuščiomis rankomis.

Iš 34,21 Šešias dienas dirbk, septintą dieną ilsėkis, net sėjos ir pjūties metu.

Iš 34,22 Švęsk Savaičių šventę, tai yra pirmųjų kviečių derliaus šventę, taip pat Derliaus nuėmimo šventę, metams baigiantis.

Iš 34,23 Tris kartus per metus visi tavo vyrai privalo pasirodyti Viešpaties, Izraelio Dievo, akivaizdoje.

Iš 34,24 Aš išvarysiu tautas prieš tave ir išplėsiu tavo krašto ribas; niekas nepuls tavo žemių, tau išėjus pasirodyti tris kartus per metus Viešpaties, tavo Dievo, akivaizdoje.

Iš 34,25 Neaukok mano aukos kraujo kartu su raugu; nieko nepalik iki ryto iš Paschos aukos.

Iš 34,26 Savo lauko pirmuosius vaisius atgabenk į Viešpaties Dievo namus. Nevirk ožiuko jo motinos piene".

Iš 34,27 Viešpats tarė Mozei: "Užrašyk žodžius, kuriais padariau sandorą su tavimi ir Izraeliu".

Iš 34,28 Jis buvo ant kalno su Viešpačiu keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, nevalgė duonos ir negėrė vandens. Ir Jis įrašė plokštėse sandoros žodžius, dešimt įsakymų.

Iš 34,29 Nužengdamas nuo Sinajaus kalno, Mozė nešėsi dvi liudijimo plokštes ir nežinojo, kad jo veidas po pašnekesio su Viešpačiu spindėjo.

Iš 34,30 Aaronas ir izraelitai, matydami spindintį Mozės veidą, bijojo prie jo priartėti.

Iš 34,31 Tik jam pašaukus, Aaronas ir visi vyresnieji susirinko pas jį. Mozė kalbėjo su jais.

Iš 34,32 Po to susirinko ir visi izraelitai. Jis jiems perdavė viską, ką Viešpats jam kalbėjo Sinajaus kalne.

Iš 34,33 Baigęs kalbėti, jis užsidėjo ant veido gaubtuvą.

Iš 34,34 Įėjęs pas Viešpatį ir su Juo kalbėdamas, Mozė gaubtuvą nusiimdavo. Išėjęs perduodavo izraelitams viską, kas jam buvo įsakyta.

Iš 34,35 Izraelio vaikai matė Mozės veidą, kad jis spindėjo, ir Mozė užsidėdavo gaubtuvą, iki eidavo kalbėti su Juo.

Iš 35,1 Mozė, sušaukęs visus izraelitus, paskelbė, ką Viešpats įsakė:

Iš 35,2 "Šešias dienas dirbsite, o septintoji diena yra šventa, sabato poilsis Viešpačiui. Kas tą dieną dirbs, bus baudžiamas mirtimi.

Iš 35,3 Nekurkite ugnies sabato dieną savo būstuose".

PALAPINĖS STATYMAS

Iš 35,4 Ir Mozė kalbėjo visam Izraelio vaikų susirinkimui: "Štai ką įsakė Viešpats:

Iš 35,5 'Kiekvienas atneškite Viešpačiui auką, laisva valia atneškite ją Viešpačiui: auksą, sidabrą, varį,

Iš 35,6 mėlynus, raudonus ir violetinius siūlus, ploną drobę, ožkų vilnas,

Iš 35,7 raudonai dažytus avinų kailius, opšrų kailius, akacijos medį,

Iš 35,8 aliejų lempoms, kvepalus patepimo aliejui ir kvepiantiems smilkalams,

Iš 35,9 onikso akmenėlius ir brangius akmenis efodui bei krūtinės skydeliui.

Iš 35,10 Kas tarp jūsų sumanus, teateina ir tedirba, ką Viešpats įsakė:

Iš 35,11 palapinę ir jos uždangalus, grandis, lentas ir kartis, stulpus ir pakojus;

Iš 35,12 skrynią, jos kartis bei dangtį ir uždangą;

Iš 35,13 stalą su kartimis bei reikmenimis ir padėtine duona;

Iš 35,14 žvakidę lempoms, jos reikmenis ir aliejų deginimui;

Iš 35,15 smilkymo aukurą ir kartis, patepimo aliejų ir kvapius smilkalus; užuolaidą palapinės įėjimui,

Iš 35,16 deginamųjų aukų aukurą, jo varines groteles su kartimis ir reikmenimis, praustuvę ir jos stovą;

Iš 35,17 kiemo užkabas su stulpais ir pakojais, užkabą kiemo įėjimui;

Iš 35,18 palapinės ir kiemo kuolelius su virvelėmis;

Iš 35,19 apdarus, naudojamus tarnaujant šventykloje, vyriausiojo kunigo Aarono ir jo sūnų drabužius kunigų tarnystei atlikti' ".

Iš 35,20 Tada visi izraelitai išsiskirstė.

Iš 35,21 Ir atėjo kiekvienas, kurio širdis buvo sujaudinta ir kiekvienas, kurio dvasioje buvo noras, ir atnešė Viešpačiui auką Susitikimo palapinei statyti, ko reikia jos tarnavimui ir šventiems rūbams.

Iš 35,22 Vyrai ir moterys, kurių širdyse buvo noras, davė sagtis, auskarus, žiedus, apyrankes - įvairius auksinius daiktus. Visi aukojusieji atnešė auksą kaip auką Viešpačiui.

Iš 35,23 Kas tik turėjo mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų, plonos drobės, ožkų vilnų, raudonai dažytų avinų kailių, opšrų kailių,

Iš 35,24 sidabro ir vario ir akacijos medžio, tinkamo įvairiems daiktams, atnešė ir paaukojo Viešpačiui.

Iš 35,25 Sumanios moterys davė, ką buvo suverpusios: mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų.

Iš 35,26 Moterys, kurių širdys buvo sujaudintos, sumaniai suverpė ožkų vilnas.

Iš 35,27 Kunigaikščiai atnešė onikso akmenėlių ir brangiųjų akmenų efodui ir krūtinės skydeliui,

Iš 35,28 kvepalų, aliejaus lempoms, patepimo aliejui ir kvapniems smilkalams.

Iš 35,29 Vyrai ir moterys, kurių širdyse buvo noras, aukojo, kad būtų atlikti darbai, kuriuos Viešpats jiems įsakė per Mozę. Visi izraelitai aukojo Viešpačiui laisva valia.

Iš 35,30 Tada Mozė vėl kalbėjo: "Viešpats pašaukė vardu Huro sūnaus Urio sūnų Beselelį iš Judo giminės,

Iš 35,31 pripildė jį Dievo dvasios, išminties, sumanumo, pažinimo ir amato išmanymo

Iš 35,32 padaryti įvairių meniškų dalykų iš aukso, sidabro ir vario,

Iš 35,33 taip pat iškalti akmenį ir drožti medį - visus menininko darbus padaryti.

Iš 35,34 Ir Jis įdėjo sugebėjimą mokyti į jo ir Ahisamako sūnaus Oholiabo iš Dano giminės širdis.

Iš 35,35 Juos apdovanojo išmintimi atlikti raižytojo, įgudusio audėjo ir siuvinėtojo iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų darbus, kad jie meniškai padarytų kiekvieną darbą".

Iš 36,1 Tai ėmėsi darbo Beselelis, Oholiabas ir kiti sumanūs vyrai, kuriems Viešpats davė išminties ir supratimo, kaip padaryti įvairius reikmenis šventyklai pagal visus Viešpaties nurodymus.

Iš 36,2 Mozė pasišaukė Beselelį, Oholiabą ir visus sumanius vyrus, kurie savo noru sutiko dirbti prie šventyklos darbų.

Iš 36,3 Mozė atidavė jiems visas aukas, kurias Izraelio vaikai atnešė šventyklos darbams. Tauta kas rytą vis dar nešė laisvos valios aukas.

Iš 36,4 Visi sumanūs vyrai, kurie darė šventyklos darbus, atėjo nuo savo darbų ir kalbėjo Mozei:

Iš 36,5 "Tauta aukoja daugiau negu reikia, kad įvykdytume šį Viešpaties įsakytą darbą".

Iš 36,6 Tada Mozė liepė paskelbti, kad nei vyras, nei moteris nieko daugiau nebeaukotų šventyklos statybai. Tada žmonės nustojo aukoti,

Iš 36,7 nes visko, kas buvo sunešta, užteko visiems darbams padaryti ir dar liko.

Iš 36,8 Sumanūs vyrai, kurie darė palapinę, padarė iš plonos suktų siūlų drobės ir mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų dešimt uždangalų su išsiuvinėtais cherubų vaizdais.

Iš 36,9 Kiekvienas jų buvo dvidešimt aštuonių uolekčių ilgio ir keturių uolekčių pločio - visi uždangalai buvo vienodo dydžio.

Iš 36,10 Jie sujungė penkis uždangalus vieną su kitu ir likusius penkis sujungė vieną su kitu.

Iš 36,11 Be to, padarė mėlynas kilpas vienam ir antram uždangalui,

Iš 36,12 po penkiasdešimt kilpų, kad kilpos būtų viena prieš kitą ir uždangalai galėtų būti sukabinti.

Iš 36,13 Nuliejo taip pat penkiasdešimt auksinių kabių, kuriomis sukabino abu uždangalus taip, kad pasidarė viena palapinė.

Iš 36,14 Padarė ir vienuolika uždangalų iš ožkų plaukų palapinės viršui apdengti.

Iš 36,15 Kiekvienas uždangalas buvo trisdešimties uolekčių ilgio ir keturių uolekčių pločio - visi vienuolika uždangalų buvo vienodo dydžio.

Iš 36,16 Penkis jų sujungė į vieną, kitus šešis taip pat sujungė.

Iš 36,17 Padarė penkiasdešimt kilpų vieno sujungto uždangalo šone ir penkiasdešimt kito šone, kad abu būtų galima sukabinti.

Iš 36,18 Taip pat padarė ir penkiasdešimt varinių kabių, kuriomis būtų sukabinti abu sujungti uždangalai, kad susidarytų vienas uždangalas.

Iš 36,19 Dar padarė palapinės uždangalą iš raudonai dažytų avinų kailių ir uždangalą iš opšrų kailių.

Iš 36,20 Iš akacijos medžio padarė lentas palapinei, kad jas būtų galima pastatyti.

Iš 36,21 Kiekviena lenta buvo dešimties uolekčių ilgio ir pusantros uolekties pločio.

Iš 36,22 Jos turėjo po du išsikišimus, kad vieną lentą su kita būtų galima sukabinti. Taip buvo padarytos visos palapinės lentos.

Iš 36,23 Ir padarė lentas palapinei: dvidešimt lentų šonui, atgręžtam į pietus,

Iš 36,24 su keturiasdešimt sidabrinių pakojų - kiekviena lenta turėjo po du pakojus savo apačioje.

Iš 36,25 Taip pat į šiaurę atgręžtam šonui buvo padaryta dvidešimt lentų

Iš 36,26 su keturiasdešimt sidabrinių pakojų, po du pakojus kiekvienai lentai.

Iš 36,27 Palapinės šonui, atgręžtam į vakarus, padarė šešias lentas

Iš 36,28 ir dvi lentas palapinės kampams iš abiejų pusių.

Iš 36,29 Jos buvo sujungtos apačioje ir viršuje ir sudarė vieną sunėrimą. Taip jis padarė abiejuose kampuose.

Iš 36,30 Ir buvo iš viso aštuonios lentos ir šešiolika sidabrinių pakojų, po du pakojus kiekvienai lentai.

Iš 36,31 Ir padarė užkaiščius iš akacijos medžio. Penkis užkaiščius vienos palapinės pusės lentoms,

Iš 36,32 penkis užkaiščius kitos palapinės pusės lentoms ir penkis užkaiščius palapinės galui vakarų pusėje.

Iš 36,33 Ir padarė vidinį užkaištį, kuris eitų per lentas nuo vieno galo iki kito.

Iš 36,34 Aptraukė lentas auksu, nuliejo auksines grandis užkaiščiams ir užkaiščius aptraukė auksu.

Iš 36,35 Padarė uždangą iš mėlynų, raudonų, violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės ir ant jos išsiuvinėjo cherubus.

Iš 36,36 Jai pakabinti padarė keturis stulpus iš akacijos medžio, aptrauktus auksu, su auksiniais kabliais ir sidabriniais pakojais.

Iš 36,37 Palapinės įėjimui padarė užuolaidą iš mėlynų, raudonų, violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės, visą išsiuvinėtą,

Iš 36,38 ir penkis stulpus su jų kabliais. Jų pagrindus ir skersinius aptraukė auksu, bet jų penki pakojai buvo variniai.

Iš 37,1 Beselelis padarė iš akacijos medžio skrynią pustrečios uolekties ilgio, pusantros pločio ir pusantros aukščio.

Iš 37,2 Ją aptraukė grynu auksu iš vidaus ir iš išorės, auksinis apvadas buvo aplinkui.

Iš 37,3 Nuliejo keturias auksines grandis ir pritvirtino keturiuose kampuose: po dvi grandis iš kiekvienos pusės.

Iš 37,4 Iš akacijos medžio padarė kartis, kurias aptraukė auksu,

Iš 37,5 ir įkišo į grandis, esančias skrynios šonuose, jai nešioti.

Iš 37,6 Padarė dangtį iš gryno aukso pustrečios uolekties ilgio ir pusantros uolekties pločio.

Iš 37,7 Iš aukso padarė du cherubus, nukaltus iš vieno gabalo, abiejuose dangčio galuose.

Iš 37,8 Vieną cherubą viename gale, antrą - kitame. Ant dangčio padarė cherubus abiejuose galuose

Iš 37,9 išskėstais sparnais, gaubiančiais dangtį. Jų veidai buvo atgręžti vienas į kitą ir žiūrėjo į dangtį.

Iš 37,10 Padarė dar ir stalą iš akacijos medžio: dviejų uolekčių ilgio, uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio.

Iš 37,11 Jį aptraukė grynu auksu ir padarė auksinį apvadą aplinkui

Iš 37,12 ir auksinę briauną plaštakos platumo, o ant jos - kitą auksinį apvadą.

Iš 37,13 Nuliejo keturias auksines grandis, kurias pritaisė keturiuose kampuose prie kiekvienos stalo kojos,

Iš 37,14 ir į jas įkišo kartis stalui nešioti.

Iš 37,15 Kartis padarė iš akacijos medžio ir aptraukė auksu.

Iš 37,16 Padarė ir įvairius stalo reikmenis iš gryno aukso: dubenis, taures, smilkytuvus ir puodelius skysčiams aukoti.

Iš 37,17 Žvakidė buvo nukalta iš gryno aukso. Iš jos liemens ėjo šakos, taurelės, buoželės ir žiedai;

Iš 37,18 šešios šakos iš abiejų šonų: trys iš vienos pusės ir trys iš kitos;

Iš 37,19 po tris riešuto pavidalo taureles, po buoželę ir žiedą buvo ant kiekvienos šakos, kurios ėjo iš žibinto liemens.

Iš 37,20 Ant pačios žvakidės buvo keturios riešuto pavidalo taurelės su buoželėm ir žiedais.

Iš 37,21 Viena buoželė po dviem iš jos išeinančiom šakom, kita po dviem iš jos išeinančiom šakom ir trečia po dviem iš žvakidės išeinančiom šakom, visoms šešioms šakoms.

Iš 37,22 Buoželės ir šakos buvo nukaltos iš vieno gabalo gryno aukso.

Iš 37,23 Iš gryno aukso buvo padarytos ir septynios lempos, gnybtuvai ir indai nuognaiboms.

Iš 37,24 Žvakidė ir visi jos priedai buvo padaryti iš talento gryno aukso.

Iš 37,25 Iš akacijos medžio padarė smilkymo aukurą. Jis buvo keturkampis, uolekties ilgio, uolekties pločio ir dviejų uolekčių aukščio. Keturiuose jo kampuose buvo po ragą.

Iš 37,26 Jį aptraukė grynu auksu: viršų, šonus ir ragus, ir padarė jam auksinį apvadą aplinkui

Iš 37,27 ir dvi auksines grandis po apvadu dviejuose kampuose kartims įkišti, kad jį būtų galima nešti.

Iš 37,28 Kartis taip pat padarė iš akacijos medžio ir aptraukė auksu.

Iš 37,29 Patepimo aliejus ir smilkalai buvo pagaminti vaistininkų būdu iš tyriausių kvepalų.

Iš 38,1 Padarė deginamųjų aukų aukurą iš akacijos medžio: penkių uolekčių ilgio, tiek pat pločio, keturkampį ir trijų uolekčių aukščio,

Iš 38,2 su ragais kampuose, ir aptraukė jį variu.

Iš 38,3 Jo reikalams padarė iš vario: puodus, semtuvėlius, dubenis, šakutes ir indus anglims.

Iš 38,4 Aukurui padarė iš vario išpintas groteles aplinkui jį nuo apačios iki pusės.

Iš 38,5 Nuliejo keturias varines grandis grotelių kampuose kartims įkišti.

Iš 38,6 Padarė kartis iš akacijos medžio ir aptraukė jas variu.

Iš 38,7 Kartis įkišo į grandis aukuro šonuose, kad būtų galima nešti. Aukuras buvo sukaltas iš lentų, vidurys buvo tuščias.

Iš 38,8 Padarė ir praustuvę su stovu iš vario, kurį paėmė iš budėjusių ties palapinės įėjimu moterų veidrodžių.

Iš 38,9 Padarė ir kiemą. Jo pietų pusėje buvo šimto uolekčių ilgio užkabos, padarytos iš plonos suktų siūlų drobės,

Iš 38,10 ir dvidešimt stulpų su jų variniais pakojais; taip pat kablius ir skersinius iš sidabro.

Iš 38,11 Šiaurės pusėje buvo šimto uolekčių ilgio užkabos, dvidešimt stulpų, dvidešimt varinių pakojų ir sidabriniai kabliai bei skersiniai.

Iš 38,12 Vakarų pusėje buvo penkiasdešimties uolekčių ilgio užkabos, dešimt stulpų su variniais pakojais; jų kabliai ir skersiniai buvo padaryti iš sidabro.

Iš 38,13 Rytinė pusė buvo taip pat penkiasdešimties uolekčių pločio;

Iš 38,14 viename krašte buvo penkiolikos uolekčių ilgio užkaba su trimis stulpais ir jų pakojais

Iš 38,15 ir kitame krašte taip pat penkiolikos uolekčių užkaba, trys stulpai ir tiek pat pakojų.

Iš 38,16 Visos užkabos aplinkui kiemą buvo iš plonos suktų siūlų drobės.

Iš 38,17 Stulpų pakojai buvo variniai, o jų kabliai ir skersiniai - iš sidabro; stulpus aptraukė sidabru ir sujungė juos sidabriniais skersiniais.

Iš 38,18 Įėjimui į kiemą padarė iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų suktų siūlų išsiuvinėtą užkabą, kuri buvo dvidešimties uolekčių ilgio, penkių uolekčių pločio pagal visų kiemo užkabų aukštį.

Iš 38,19 Užkabai padarė keturis stulpus su variniais pakojais ir sidabriniais kabliais bei skersiniais.

Iš 38,20 Palapinės ir kiemo kuoleliai buvo variniai.

Iš 38,21 Tai sąrašas to, kas buvo sunaudota Susitikimo palapinei, kaip suskaičiavo Mozei įsakius kunigo Aarono sūnus Itamaras, padedamas levitų.

Iš 38,22 Huro sūnaus Urio sūnus Beselelis iš Judo giminės padarė viską, ką Viešpats įsakė Mozei.

Iš 38,23 Su juo buvo Ahisamako sūnus Oholiabas iš Dano giminės. Jis buvo sumanus raižytojas, audėjas bei siuvinėtojas iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų.

Iš 38,24 Šventyklai iš viso buvo sunaudota dvidešimt devyni talentai ir septyni šimtai trisdešimt šekelių aukso pagal šventyklos šekelį.

Iš 38,25 Sidabro, kurį davė visi tautoje suskaičiuoti vyrai, buvo šimtas talentų ir tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt penki šekeliai pagal šventyklos šekelį.

Iš 38,26 Nuo kiekvieno, kuris buvo dvidešimties metų amžiaus arba vyresnis, buvo surinkta po pusę šekelio pagal šventyklos šekelį. Iš viso jų buvo šeši šimtai trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt.

Iš 38,27 Iš šimto talentų sidabro nuliejo šimtą pakojų šventyklai ir uždangai, kiekvienam pakojui sunaudojo po vieną talentą.

Iš 38,28 Iš tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt penkių šekelių padarė kablius stulpams, aptraukė stulpus sidabru ir sujungė juos skersiniais.

Iš 38,29 Dar buvo paaukota septyniasdešimt talentų ir du tūkstančiai keturi šimtai šekelių vario.

Iš 38,30 Iš jo padarė pakojus Susitikimo palapinės įėjimui, varinį aukurą su grotelėmis ir visus aukuro reikmenis,

Iš 38,31 kiemo ir įėjimo pakojus ir palapinės bei kiemo kuolelius.

Iš 39,1 Iš mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų padarė apdarus, kuriais turėjo vilkėti Aaronas, tarnaudamas šventykloje, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 39,2 Efodą padarė iš aukso, mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų suktų lininių siūlų.

Iš 39,3 Supjaustę išplotą auksinę skardą, padarė iš jos siūlus, kad jie galėtų būti įausti į mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų audinį.

Iš 39,4 Padarė jam petnešas, kad jį sujungtų; iš abiejų pusių sujungė jį.

Iš 39,5 Padarė ir juostą efodui tų pačių spalvų ir taip pat padarytą, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 39,6 Du onikso akmenėlius su įrėžtais ant jų Izraelio sūnų vardais įstatė į auksinius įdėklus.

Iš 39,7 Juos pritvirtino ant abiejų efodo pečių Izraelio sūnų atminimui, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 39,8 Krūtinės skydelį padarė taip pat meniškai, kaip ir efodą, iš auksinių, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų suktų lininių siūlų.

Iš 39,9 Jis buvo keturkampis, dvilinkas, sprindžio ilgumo ir sprindžio platumo.

Iš 39,10 Ant jo pritvirtino keturias brangakmenių eiles. Pirmoje eilėje buvo sardis, topazas ir smaragdas;

Iš 39,11 antroje - rubinas, safyras, jaspis;

Iš 39,12 trečioje - hiacintas, agatas ir ametistas;

Iš 39,13 ketvirtoje - chrizolitas, oniksas ir berilis. Eilėmis sustatyti brangakmeniai buvo įtvirtinti aukse.

Iš 39,14 Pačiuose akmenyse buvo įrėžti dvylikos Izraelio giminių vardai, kiekviename po vieną vardą.

Iš 39,15 Krūtinės skydelio kampams padarė iš gryno aukso grandinėles,

Iš 39,16 dvi sagtis ir du auksinius žiedus. Žiedus pritvirtino dviejuose krūtinės skydelio kampuose

Iš 39,17 ir įvėrė dvi auksines grandinėles į žiedus krūtinės skydelio kampuose.

Iš 39,18 Ir prie dviejų auksinių grandinėlių galų pritvirtino sagtis ir prisegė jas prie efodo petnešų ties krūtinės skydeliu.

Iš 39,19 Ir padarė du auksinius žiedus, ir pritvirtino prie dviejų krūtinės skydelio kampų toje pusėje, kuri buvo prie efodo.

Iš 39,20 Ir padarė du kitus auksinius žiedus, ir pritvirtino prie efodo šonų žemai, kur apatinis sujungimas virš juostos.

Iš 39,21 Ir pririšo krūtinės skydelį už jo žiedų prie efodo žiedų mėlynu raiščiu, kad jis būtų virš efodo juostos ir neatsiskirtų nuo efodo, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 39,22 Efodui padarė mėlyną tuniką.

Iš 39,23 Jos viršuje per vidurį buvo skylė galvai, apsiūta aplinkui, kad nesuplyštų;

Iš 39,24 apačioje prie kojų buvo granato vaisiai iš mėlynų, raudonų, violetinių ir suktų lininių siūlų

Iš 39,25 ir varpeliai iš gryno aukso, kurie buvo prikabinti tarp granato vaisių aplink visą tuniką.

Iš 39,26 Auksiniai varpeliai ir granato vaisiai ėjo pakaitomis aplink visą tunikos kraštą, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 39,27 Aaronui ir jo sūnums taip pat padarė drobines jupas,

Iš 39,28 mitrą iš drobės, drobinius gobtuvus ir kelnes iš drobės.

Iš 39,29 O juostą išaudė raštais iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų suktų lininių siūlų, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 39,30 Iš gryno aukso padarė plokštelę ir joje įrėžė, kaip yra išraižomi antspaudai: "Pašvęstas Viešpačiui".

Iš 39,31 Ją pririšo ant mitros mėlynu raiščiu, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 39,32 Susitikimo palapinės darbai buvo baigti; izraelitai padarė visa, ką Viešpats buvo įsakęs Mozei.

Iš 39,33 Jie atnešė Mozei palapinę, uždangalus, visus daiktus bei reikmenis: kabes, lentas, kartis, stulpus ir pakojus;

Iš 39,34 uždangalą iš raudonai dažytų avinų kailių, uždangalą iš opšrų kailių, uždangą,

Iš 39,35 Liudijimo skrynią, jos kartis, dangtį,

Iš 39,36 stalą su jo reikmenimis ir padėtinę duoną,

Iš 39,37 žvakidę, lempas, sustatytas į savo vietas, jos priedus ir aliejų deginti,

Iš 39,38 auksinį aukurą, patepimo aliejų ir kvepiančius smilkalus, užuolaidą palapinės įėjimui,

Iš 39,39 varinį aukurą su grotelėmis, kartimis ir visais jo reikmenimis, praustuvę ir jos stovą,

Iš 39,40 kiemo užkabas ir stulpus su jų pakojais, užkabas kiemo įėjimui, jo virveles ir kuolelius, - visa, ko reikia tarnavimui Susitikimo palapinėje.

Iš 39,41 Apdarus tarnavimui šventykloje, šventus drabužius kunigui Aaronui ir drabužius jo sūnums, kad atliktų kunigų tarnystę.

Iš 39,42 Visa padarė izraelitai, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 39,43 Mozė apžiūrėjo darbą ir pamatė, kad viskas padaryta pagal Viešpaties nurodymus, ir Mozė palaimino juos.

Iš 40,1 Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

Iš 40,2 "Pirmo mėnesio pirmą dieną ištiesk Susitikimo palapinę,

Iš 40,3 pastatyk joje skrynią, pakabink prieš ją uždangą,

Iš 40,4 įnešk stalą ir padėk ant jo tai, kas turi ant jo būti. Įnešk žvakidę ir sustatyk ant jos lempas.

Iš 40,5 Auksinį smilkymo aukurą padėk priešais Liudijimo skrynią. Palapinės įėjime pakabink užuolaidą.

Iš 40,6 Pastatyk deginamųjų aukų aukurą priešais įėjimą į Susitikimo palapinę,

Iš 40,7 o tarp aukuro ir palapinės - praustuvę, į kurią pripilk vandens.

Iš 40,8 Atskirk kiemą užkabomis ir pakabink užkabą įėjime.

Iš 40,9 Paėmęs patepimo aliejaus, patepk palapinę ir visus jos daiktus, ir tai bus šventa;

Iš 40,10 taip pat deginamųjų aukų aukurą, visus jo reikmenis

Iš 40,11 ir praustuvę su jos stovu.

Iš 40,12 Aaroną ir jo sūnus privesk prie Susitikimo palapinės įėjimo, apiplauk vandeniu

Iš 40,13 ir apvilk Aaroną šventais rūbais man tarnauti: patepk ir pašventink jį, kad jis galėtų būti man kunigu.

Iš 40,14 Taip pat ir jo sūnus privesk ir apvilk jupomis,

Iš 40,15 ir juos patepk, kaip jų tėvą patepei, kad galėtų būti man kunigais. Tas patepimas jiems bus amžinai kunigystei per kartų kartas".

Iš 40,16 Mozė padarė visa, ką Viešpats įsakė.

Iš 40,17 Taigi antrųjų metų pirmojo mėnesio pirmą dieną palapinė buvo pastatyta.

Iš 40,18 Mozė pastatė ją: sustatė lentas, padėjo pakojus, įkišo užkaiščius, pastatė stulpus,

Iš 40,19 užtiesė palapinės uždangalą ir ant jo uždėjo kitus uždangalus, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 40,20 Į skrynią įdėjo liudijimą, įkišo kartis ir uždėjo dangtį.

Iš 40,21 Kai įnešė skrynią palapinėn, prieš ją pakabino uždangą, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 40,22 Pastatė ir stalą Susitikimo palapinės šiauriniame šone šiapus uždangos

Iš 40,23 ir ant jo sudėjo padėtinės duonos kepalus, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 40,24 Susitikimo palapinėje priešais stalą pastatė žvakidę

Iš 40,25 ir paruošė lempas, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 40,26 Prieš uždangą pastatė ir auksinį aukurą,

Iš 40,27 ant kurio degino kvapnius smilkalus, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 40,28 Susitikimo palapinės įėjime pakabino užuolaidą,

Iš 40,29 pastatė deginamųjų aukų aukurą priešais Susitikimo palapinę ir ant to aukuro aukojo deginamąją ir duonos auką, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 40,30 Tarp Susitikimo palapinės ir aukuro pastatė praustuvę ir į ją pripylė vandens.

Iš 40,31 Mozė, Aaronas ir jo sūnūs plaudavosi joje rankas ir kojas,

Iš 40,32 prieš eidami į Susitikimo palapinę ir prieš artindamiesi prie aukuro, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 40,33 Aplink palapinę ir aukurą atitvėrė kiemą ir jo įėjime pakabino užkabą. Taip Mozė užbaigė visus darbus.

Iš 40,34 Kai visa buvo baigta, debesis apgaubė Susitikimo palapinę ir Viešpaties šlovė pripildė ją.

Iš 40,35 Mozė negalėjo įeiti Susitikimo palapinėn, nes debesis buvo ant jos ir Viešpaties šlovė buvo ją pripildžiusi.

Iš 40,36 Debesiui pakilus nuo palapinės, izraelitai keliaudavo toliau;

Iš 40,37 jei debesis būdavo virš palapinės, jie pasilikdavo toje pačioje vietoje, kol debesis pakildavo.

Iš 40,38 Viešpaties debesis buvo virš palapinės dienos metu, o naktį virš jos buvo liepsna visų Izraelio vaikų akivaizdoje per visą kelionės laiką.


Kitose knygose toliau aprašoma Mozės gyvenimo istorija bei išvardinama daug Viešpaties nurodymų (Dešimt Įsakymų – tai dar ne viskas). Apie Mozės tarnavimo ir gyvenimo pabaigą galima pasiskaityti Pakartoto įstatymo knygos paskutinėse eilutėse.

Įst 34,5 Viešpaties tarnas Mozė mirė Moabo žemėje, kaip Viešpats buvo sakęs.

Įst 34,6 Jis jį palaidojo Moabo žemės slėnyje ties Betpeoru; bet nė vienas žmogus nežino jo kapo iki šios dienos.

Įst 34,7 Mozė mirė šimto dvidešimties metų; nenusilpo jo akys ir jo jėgos neišseko.

Įst 34,8 Izraelitai jį apraudojo trisdešimt dienų Moabo lygumose. Po to gedulas pasibaigė.

Įst 34,9 Nuno sūnus Jozuė buvo pilnas išminties dvasios, nes Mozė buvo uždėjęs ant jo rankas. Izraelitai jo klausė ir darė, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.

Įst 34,10 Niekad nebebuvo Izraelyje tokio pranašo, kaip Mozė, su kuriuo Viešpats būtų kalbėjęs veidas į veidą,

Įst 34,11 kuris darytų tokius ženklus ir stebuklus, kuriuos daryti Viešpats pasiuntė Mozę į Egipto žemę faraonui, jo tarnams, ir visam jo kraštui;

Įst 34,12 kuris parodytų galingą ranką ir baisius dalykus, kuriuos Mozė darė izraelitų akivaizdoje.

Joz 1,1 Viešpaties tarnui Mozei mirus, Viešpats tarė Nuno sūnui Jozuei, Mozės tarnui:

Joz 1,2 "Mano tarnas Mozė mirė. Pakilk ir eik per Jordaną su visa tauta į žemę, kurią duodu izraelitams.

Apie Kalėdas
Apie Velykas
Monoteizmas
Apie Šv.Trejybės paieškas
Jonas Auksaburnis. Apie Susaną
Ir atėjo trys karaliai
Kaip buvo galima pastatyti piramidę?
Pradžios knyga. I-II d. Pasaulio sukūrimas.
Pasaulio sukūrimo puslapis
Mitologijos puslapis
Religijos skiltis
Vartiklis