Konspiracijos teorijos apie Dianos žūtį. Vartiklis

Bet koks didesnis įvykis susilaukia įvairiausių vertinimų. Ypač dėmesį patraukia žymių žmonių mirtys. Kai kam visur vaidenasi sąmokslai. Ne išimtis ir Dianos, Velso princesės žūtis. Čia pateikiamos versijos verčia susimąstyti, o gal galite sukurti savąją? Paryžiaus teisininkai nutraukė bylą dėl įkalčių stokos (policija atsisakė surasti spėjamą „Fiat Uno“ automobilį, tariamai buvusį avarijos vietoje, kai Dianos „Mersedes“ praradęs valdymą rėžėsi į tunelio sieną) ir nieko nekaltina dėl jos mirties, - net ir paparaci, kurie tariamai persekiojo Dianos „Mersedes“ tą lemtingą rugpjūčio naktį, ir iš pradžių buvo apkaltinti netyčine žmogžudyste. Bet gal kam pavyks sužinoti „tikrąją“ paslaptingos mirties istoriją?

Sąmokslo teorijų šalininkai gavo naują postūmį, kai aukštas Londono pareigūnas prasitarė, kad norėjo pradėti naują Dianos mirties tyrimą. Jie kelia hipotezes, kad Paryžiuje buvo ne paprasta avarija, o kažkas daugiau.

Įgrisus nesiliaujantiems žinasklaidos pasikėsinimams į jos privatų gyvenimą, Diana, pasinaudojusi milžiniškais Dodi resursais, suruošė mirties „spektaklį“, po kurio galėjo pasitraukti į taip trokštą ramybę.

Iš čia pateiktų minčių kai kas gali būti priimtina, - bet kaip būtų su jos dviem vaikais? Neįtikėtina, kad ji būtų galėjusi juos palikti visam laikui. O tikimybė nepastebėtai atvykti jų aplankyti yra neįtikėtinai maža. Nors plastinė oprracija leistų jai ateityje vėl pasirodyti visuomenėje.

Anglijos vyroiausybė ir karališkoji šeima buvo susirūpinusios didėjančia politine Dianos nepriklausomybe, gausiai „pašeriama“ Al Faido milijonais. Karalienė ir anglų vyriausybė buvo svarbios figūros post-sovietiniame Naujojo pasaulio akcentų perskirstymo žaidime. Ir jame nebuvo vietos Dianos garsiajai lauko minų kompanijai. O kareivoms, kaip žinia, proto į tuščią puodą neprikiši.

O gal karališkoji šeima nenorėjo, kad Anglijos sostą paveldėtų islamo patėvio vaikai? Libijos Muamaras Kadafi padėjo plisti tokiems gandams, pareiškęs, kad anglų ir prancūzų „intelektualiosios“ tarnybos suplanavo avariją, kad Diana neištekėtų už arabo. Taip pat, ir princui Čarlzui būtų lengviau užmegzti naujus ryšius pradingus eks-žmonos šešėliui.

Įsitikinimas vienišais genijais didina palankumą sąmokslo teorijoms

Taip pat skaitykite Kodėl tikima sąmokslo teorijomis?

2026 m. atliktame JAV gyventojų tyrime (paskelbtame „Current psychology“) nustatyta, kad žmonės, kurie mokslo pažangą įsivaizduoja kaip vienišų genijų darbą ir kurie apie mokslą daugiausia sužino iš tinklalaidžių ir dokumentinių filmų, yra žymiai labiau linkę į sąmokslo teorijas – ir tai nepriklausomai nuo jų išsilavinimo lygio ar politinių pažiūrų. Tai dera ir platesniu kontekstu: 16-oje šalių atliktoje apklausoje 70% respondentų tikėjo bent vienu klaidingu arba neįrodytu teiginiu apie sveikatą. Didelis pasitikėjimas mokslu ir plačiai paplitę sąmokslo teorijų įsitikinimai, regis, egzistuoja tuose pačiuose visuomenės sluoksniuose. ne 5G

Mokyklose mokslo progresas dažnai pateikiamas tiesiog kaip nuasmeninta faktų seka, iš kurios žmogiškasis aspektas iš esmės pašalinamas (tikriausiai mokyklos turėtų ne tik pristatyti žinias, bet ir paaiškinti, kaip veikia mokslo bendruomenė). Tuo tarpu filmuose (o ir kitose medijose) akcentuojamas išskirtinių (genialių) žmonių gyvenimas. Neretai jų siužetas toks: pasirodo genijus su nepaprasta idėja, tačiau yra irgnoruojamas ir išjuokiamas, kol po daugybės asmeninių kančių visi supranta, kad jis visą laiką buvo teisus. Taip yra su Dž. Bruno kankinio vaizdavimu, taip yra ir su „Nuostabiu protu“ (2001) apie Dž. Nešą...

Būtent tuo naudojasi daugelis sąmokslo teorijų šalininkų - iš dalies įtaigai, kad tie, kurie jas žino, taip pat turi būti neįprastai protingi, kai visi kiti yra „naivūs“ arba su „išplautomis smegenimis“. Tačiau tie „vienišių“ praleidžia didžiąją dalį to, kas vyksta moksle: rutininius (ir nuobodžius) darbus, duomenų kaupimą ir vertinimą, recenzavimą ir nepaliaujamas rietenas...

Taip pat nustatyta, kad žmonės, kai jiems be galutinių išvadų pateikiami šiuo metu tebevykfomi moksliniai tyrimai, dažnai bet kokias dvejones ar dviprasmybes supranta kaip mokslinį silpnumą, o ne kaip mokslininkų sąžiningumą.

Dauguma žmonių žino apie mokslą nesuprasdami jo techninių detalių. O tai reiškia, kad pasitikėjimą galima juo galima lengvai susieti su bendrais kultūriniais „moksliškumo“ žymenimis: techniniu žodynu, diagramomis, įgaliojimais, modernia įranga, įspūdį keliančiais pacituotais skaičiais. Kitaip tariant, tas, kas pateikia teisingus požymius, atrodo įtikinamai mokslišku.

Kaip pavyzdį imkime chemiko italų chemiko Corrado Malanga^*), sukūrusio išvystytą teoriją apie ateivius, vagiančius žmonių sielas, ir radarų specialisto Filippo Biondi^**) atvejį. Jiedu, pasinaudodami sintezuojančios apertūros radaru, 2025 m. kovą pareiškė po Chefreno piramide (antrąja pagal dydį prie Gizos) 2 km gylyje atradę miestą. Ir nors archeologai iškart atmetė tuos teiginius, F. Biondi 2026 m. sausio mėn. paskelbė apie „atradimą“ vienoje populiariausių tinklalaidžių „The Joe Rogan Experience“.

2026 m. išnagrinėta 8,7 mln. „Twitter“ (dabar X) įrašų, kuriuose buvo dalijamasi tariamai patikrintomis naujienomis. Nustatyta, kad nuorodos į mokslinius institucijas – vartojant tokius terminus kaip „mokslininkas“, „universitetas“ ar „studija“ – turėjo buvo labiau „šarinimos“. Tai ypač susiję „mažai teisingu turiniu ir lankytojų polinkiu į dešinę“.

^*) Corrado Malanga (g.1951 m.) - italų chemikas, ufologas ir autorius, per 35 m. dirbęs Pizos un-te. Žinomas prieštaringais teiginiais apie ateivių pagrobimus ir žmogaus sąmonės prigimtį. Paskelbė per 50 mokslinių publikacijų. Aktyvus ufologijoje pradedant paskutiniu 20 a. dešimtmečiu, tačiau atsiskyręs nuo tradicinės ufologijos dėmesį sutelkęs pagrobimams taikydamas gilią hipnozę ir neurlingvistinį programavimą (NLP) šimtams tvirtinusią, kad buvo pagrobti. Paskutiniu metu perėjo prie platesnių metafizinių ir dvasinių koncepcijų, pvz., aiškinant, kad Visata veikia kaip holografinė, fraktalinė projekcija, kurioje materiją tiesiogiai generuoja sąmonė. Sukūrė meditacinius pratimus, skirtus padėti žmonėms išlaisvinti psichiką nuo tariamų išorinių poveikių. Kartu su F. Biondi ir Armando Mei 2025 m. paskelbė, kad, naudodami SAR, giliai po Gizos piramidėmis aptiko požemines struktūras (8-is spriralinies šachtas vedančias į dvi dideles kubo formos ertmes). Paskelbė per tuziną knygų skirtų toms temoms, pvz., „Io e Dio“ („Aš ir Dievas“, 2022), kurioje jungiama kvantinė fizika ir dvasingumas.

^**) Filippo Biondi (g. 1974 m.) - italų aerokosmonautikos ir nuotolinės apžvalgos specialistas, žinomas palydovinių radarų taikymu archeologijoje. SAR technologiją naudoja kosmoso ir gynybos srityse, o taip pat dujų ir naftos kompanijoms. Paskelbė straipsnių apie upės lygių ir aukštos įtampos elektros linijų, aktyvių ugnikalnių stebėjimus. 2022 m. su C. Malanga paskelbė straipsnį apie Didžiosios Gizos piramidės struktūros SAR tyrimą. Išgarsėjo 2025 m. paskelbdamas, kad giliai po Gizos piramidėmis rado požemines struktūras ir .. sukeldamas archeologų kritiką.