Seksualinis augalų gyvenimas
Ar dažnai įsigiliname į augalų gyvenimą? Kadangi augalai mažai juda, įprasta manyti, kad jie gyvena nuobodų gyvenimą. Iš tikro jie yra daug sudėtingesni ir panašesni į mus, nei galite įsivaizduoti. Ir koks įvairus jų seksualinis gyvenimas!? Tad Pažvelkime į žydinčius augalus
Apie 90% žydinčių augalų yra hermafroditai, t.y. jų žiedai turi ir vyriškas, ir moteriškas funkcijas (tobuli
žiedai). Paimkime kad ir pomidorą: praskleidus jo žiedą, pamatysite, kad jis turi mezginę (moteriškojo lytinio organo dalį)
ir dulkines su žiedadulkėmis (vyriškojo lytinio organo dalį). Taigi, to paties pomidoro žiedo žiedadulkės gali apdulkinti mezginę
taigi, pomidorui nereikia kito pomidoro, kad užmegztų vaisių. Labai patogu, ypač tada, kai nėra kitų augalų netoliese.
Tačiau tai netaikoma visiems hermafroditiniams augalams; kai kurie iš jų, pvz., obelys, negali apsidulkinti. Šioms rūšims vaisių užmezgimui reikia dviejų atskirų augalų. Ir čia reikalai dar labiau komplikuojasi. Manoma, kad pirmasis žydintis augalas greičiausiai buvo hermafroditas. Bet kaip su tais kitais 10%, kurie nėra hermafroditai? Kas jie tokie ir iš kur jie atsirado?
Alternatyva tobuliems žiedams yra vienalyčiai žiedai, turintys arba mezginę, arba dulkines su žiedadulkėmis. Kai kuriose rūšyse itas pats augalas išleidžia ir vyriškus, ir moteriški žiedus jie vadinami vienanamiais augalais. Tas pat augalas atlieka ir vyriškas, ir moteriškas funkcijas, tačiau skirtinguose žieduose. Dažnai šie žiedai pasirodo skirtingu metų laiku, todėl augalas negali savęs apdulkinti. Bet yra ir dar viena alternatyva visiškas lyčių atskyrimas skirtinguose augaluose. Vienu tokiu pavyzdžiu yra gluosniai - gluosnis gali būti tik vyriškas arba tik moteriškas (panašiai kaip gyvūnai). Tai vadinama dioecija (dvinamiais). Ji gali išsivystyti dėl galimo neigiamo savidulkos poveikio.
Bet ir tai dar ne viskas! Nedidelė dalis uniseksualių augalų turi sistemas, kurios, atrodo, yra tarp hermafroditizmo
ir dvinamiškumo ta sistema vadinama androdioecizmu, kai vienoje populiacijoje galima rasti hermafroditiškų
ir vyriškų individų, pvz., iš Kalifornijos kilusi Durango šaknis (Datisca glomerata) iš datiskinių šeimos. Ši sistema gamtoje reta.
Atvirkštine sistema yra ginodioecija, kai moteriški individai sugyvena su hermafroditais. Taip yra su kai kuriomis laukinėmis žemuogėmis.
O galiausiai, kai kuriais atvejais, kartu su hermofroditais buvo rasti ir vyriški, ir moteriški individai
ir vienu tokių pavyzdžių yra skanioji papaja.
Augalams, kaip ir daugeliui gyvūnų, lytį daugiausia lemia genai. Tai reiškia, kad sėkla taps vyrišku arba moterišku augalu, priklausomai nuo to, ką nurodo jos DNR. Anksčiau dauguma tyrimų buvo atliekami su vadinamaisiais modeliniais organizmais, tokiais kaip pelės, musės ir kai kurie specifiniai augalai, pvz., pipirnė (Arabidopsis thaliana). Ir paaiškėjo , kad gamtoje lyties nustatymas labai skiriasi. Jei paimsime dvilytiškumą, mokslininkai rado šios sistemos pavyzdžių augalų grupėse, kurios nėra glaudžiai susijusios. Tai reiškia, kad dvilytiškumas evoliucionavo kelis kartus. Ir tai pasakytina ir apie kitas sistemas.
Ginodioecija, androdioecija ir monoecija, regis, yra jungiamoji grandis tarp hermafroditizmo ir dioecijos. Tai reiškia, kad sistemos gali evoliucionuoti pirmyn ir atgal nuo hermafroditizmo iki dioecijos. Ir iš tiesų, buvo aptikta atvejų, kai pokyčiai vyko abiem kryptimis.
O kaip dėl genų, kurie lemia šiuos mechanizmus? Rasta įvairių genų, susijusių su skirtingomis rūšimis. Taigi, pasirodo, kad yra daug būdų, kaip išsivystyti vyriškam organizmui. Pas gyvūnus yra daugelis didelių grupių, pvz., vabzdžiai, yra dvinamiai ir tokie buvo milijonus metų ir dėl to sunkiau ištirti, kaip pradžių pradžioje išsivystė dvinamiškumas.
Žydintys augalai patyrė nuolatinius pokyčius. Skirtingos lytį lemiančios sistemos yra susijusios. Jei rūšis
evoliucionuoja į atskiras lytis, hermafroditizmas ateityje gali vėl pasireikšti.
Tačiau kuri sistema yra geriausia? Gamtoje niekada nėra vieno teisingo atsakymo:
tai priklauso nuo aplinkos, kurioje augalai gyvena, ir iššūkių, su kuriais jiems tenka susidurti.
Žiedadulkės
Miškinis skudutis
Augalai - chemikai
Dygliuotoji kardažolė
Alavijai-dekoratyvus vaistas
Miškas: Europoje ir Lietuvoje
Pažinkime augalus: varnalėša
Žiedadulkės pasakoja istoriją
Rozmarinų aliejus visam kūnui
Daugiau įvairių prieskoninių daržovių
Pelkinis gailis svaigus ir tarsi iš vilnos
Grikiai: ir į lėkštę, ir medus arbatai
Kelmučiai, kurie šoka apie kelmus
Kopūstai ir maistas, ir vaistas
Bruknė ir skanu, ir vaistas
Ir kurgi šliaužia pataisas?!
Voveraitės ir jų sesutės
Kaip karalienė virto slyva
Iš mėlynių ir girtuoklių
Skalsės ir nuodai
Vartiklis