Lakšliaują bukai pietspirgai
     Sau grąžtėsi ant pieplatės;
     Greit rainelaiši šluotpūkai
     Šmųlydę čiukai švilpčiaublės.

     "Tu Taukšlio saugokis, sūnau,
     Jo žnyplių ir kandžių nasrų!
     Venk plastplast paukščio, aš manau,
     Taip pat ir aitvarų!"

     Pagriebęs kardą kirskidurk,
     Jis vijos priešą atkakliai.
     Sustojo po medžiu kažkur
     Mąstydamas giliai.

     Ir kai jis mąstė ne juokais,
     Liepsnojančiom akim Taukšlys
     Atskrido švilpdamas miškais
     Ir šnypštė kaip kvailys.

     Viens du! Viens du! Ir vėl - viens du!
     Čia smigo kirskidurk ašmuo!
     Nukirtęs galvą jam kardu,
     Jis grįžo šokdamas namo.

     "Tu Taukšlį įveikei, sūnau?
     Apglėbsiu aš tave už tai!
     Kokia diena! Plunksnuok! Plunksnau!"
     Jis džiūgavo karštai.


     Lakšliaują bukai pietspirgai
     Sau grąžtėsi ant pieplatės;
     Greit rainelaiši šluotpūkai
     Šmųlydę čiukai švilpčiaublės.