Efraimas Kišonas. Mokantis klausinėti
Papildomas F. Kafkos „Proceso“ skyrius  

Apie autorių   >>>>>

Mano draugų ir bičiulių, kurie nesusigaudo, žiniai – kodėl paskutiniu metu manęs nesimato ir nesigirdi: gaila, aš susipainiojau teismo procese dėl avarijos su nukentėjusiais, ir dėl to labai abejoju – ar dar galėsiu kada nors jiems pasirodyti kaip padorus, įstatymus nepažeidžiantis žmogus.

Avarija, į kurią įsivėliau, įvyko vidurdienį Tel-Giborime*), kai jau vykau namo. Prieš pat mano nosį didelė valdiška mašina netikėtai susidūrė su dviratininku ir iš jo paliko vien skutus. Mašina lėkė per raudoną šviesą, draudžiama kryptimi, viršydama greitį, o vėliau dar paaiškėjo, kad jos vairuotojas buvo išgėręs ir nelabai gaudėsi aplinkoje. Kadangi buvau vieninteliu liudininku, tai ir pažadėjau policininkui atvykti į teismą ir duoti parodymus.

Teismo salė buvo sausakimša. Mat kaip paaiškėjo iš kaltinamosios išvados, mašiną vairavo svarbus asmuo, kurio vardas gerai žinomas. Toji asoba neturėjo problemų su lėšomis, tad pasisamdė patyrusį gynėją, kuris dar ir gerai pasirengė procesui, kaip vėliau paaiškėjo.

Kadangi buvau vieninteliu liudininku, tai mane pirmuoju ir pakvietė. Patikrinęs, kaip privaloma, mano asmeninius duomenis, teisėjas atidavė mane kryžminei apklausai kaltinamojo advokatui. Tasai atsistojo ir pareiškė teismui, kad jis pasiruošęs įrodyti, kad aš neatsakingas asmuo, melagis ir potencialus nusikaltėlis, kurio parodymai neverti net popieriaus, ant kurio bus užrašyti. Pagal kryžminės apklausos taisykles advokatas pradėjo mane klausinėti, o aš atsakinėjau, kiek pajėgiau.

Advokatas: Pone K., ar tiesa, kad kažkur 1953-ųjų pabaigoje tarptautinė “Interpolo” policija paskelbė jūsų paiešką dėl ginkluoto apiplėšimo įtarimo ir klaidingų parodymų?
Aš: Ne, netiesa.
Advokatas: Jūs norite pasakyti, kad „Intepolas“ ieškojo jūsų ne dėl šito kaltinimo?
Aš: Manęs aplamai niekas neieškojo. Iš kur traukėte, kad „Interpolas“ paskelbė mano paiešką?
Advokatas: Tada kokia policija ieškojo jūsų?
Aš: Manęs jokia policija neieškojo.
Advokatas: O kodėl neieškojo?
Aš: O iš kur aš žinau?

Teismas

Taip, čia padariau lemiamą klaidą. Privalėjau atsakyti taip: „Manęs jokia policija neieškojo todėl, kadangi niekada gyvenime nieko nusikalstamo nepadariau“. Tačiau viskas vyko teismo salėje prieš gausią publiką; fotografai nesustodami spragsėjo fotoaparatais, o korespondentai bėgiojo prie telefono aparatų, kad mano atsakymus perduotų į redakciją, - ir aš, žinoma, baisiai nervinausi.

Advokatas pasilenkė prie ginamojo, pasišnabždėjo su juo, o tada atnaujino kryžminę apklausą:
Advokatas: Ar tiesa, Pone K., kad buvote nuteisti metams ir 8 mėnesiams už neleistinus veiksmus su nepilnamečio kūnu?
Aš: Ne, netiesa.
Advokatas: Jei taip, tai kokiam laikui jus nuteisė už tuos neleistinus veiksmus?
Aš: Manęs aplamai nenuteisė už tokius veiksmus.
Advokatas: Tai už kokius veiksmus jus nuteisė?
Aš: Už jokius.
Advokatas: Taigi, Pone K., tada jūs teigiate, kad mūsų šalyje niekuo nekaltus piliečius nuteisia kalėti nepateikdami net kaltinimo?
Aš: Aš niekada nekalėjau.
Advokatas: Aš nesakiau, kad jūs kalėjote; aš tik sakiau, kad jus nuteisė kalėti! Šitie jūsų išsisukinėjimai jums visai nepadės, Pone K. Atsakykite: Taip arba ne.
Aš: Manęs nenuteisė kalėti ir aš nesėdėjau kalėjime.
Advokatas: Tokie atveju vis tik ką skelbia nuosprendis dėl jūsų neleistinų veiksmų su nepilnamečio kūnu?
Aš: Nebuvo jokio nuosprendžio.
Advokatas: Kodėl nebuvo?
Aš: Tai kaip “kodėl nebuvo”? Todėl, kad ir teismo tokio nebuvo.
Advokatas: Tai koks, tokiu atveju, buvo teismas?
Aš: O ar aš žinau?

Aš vėl susipainiojau. Sakant tiesą, aš maniau, kad man teisme teks pasakoti kelių nutikimo Tel-Giborime detales ir nebuvau pasiruošęs autobiografinio pobūdžio klausimams. Be to mane paveikė nepalankus publikos elgesys. Jie visą laiką apie kažką šnabždėjosi ir rodė pirštais į mane bei dažnai sarkastiškai šypsojosi. Ir jei to dar buvo maža, penktą mano apklausos valandą salėje ėmė graibyti visai šviežius vieno vikraus laikraščio, spėjusio pirmame puslapyje atspausdinti didelėmis raidėmis: “GYNYBA: K. ATLIKO NELEISTINUS VEIKSMUS SU NEPILNAMEČIU!” Po šia antrašte smulkiu šriftu taip pat buvo atspausdinta: „K. spiriasi – jo apklausa tęsiasi“.

Kai pamačiau laikraščius, mane apėmė kažkoks silpnumas. Aš prisiminiau mylimą žmoną ir mane sukaustė nerimas: juk ji nelabai supranta procedūrines vingrybes, nežino, ką tiksliai reiškia „gynyba“. Ji dar pamanys, kad gerbiamas teismas prieš mane iškėlė tuos sunkius kaltinimus. Taip ar kitaip, man teko ir toliau atlaikyti žudančią ugnį, kuria priešingos pusės gynėjas užliejo mane pagal procedūrinį kodeksą.

Advokatas: Ar tiesa, ponas K., kad jūsų pirmoji žmona išsiskyrė po jūsų antrojo pabėgimo iš beprotnamio ir per policiją privertė jus gražinti jos asmenines brangenybes, kurias pardavėte blusų turguje?

Čia įsikišo teisėjas ir nurodė man, kad man nebūtina atsakyti į klausimus, liečiančius mano šeimos statuso pasikeitimus. Aš apgalvojau teisėjo žodžius ir padariau išvadą, kad ir iš tikro neverta į procesą įtraukti žmoną, tuo labiau, kad mes su ja niekada nebuvom išsiskyrę, o ir myliu ją visomis savo sielos skaidulomis. Tačiau mano tylėjimas dar labiau sustiprino publikos jaudinimąsi; ir viena storulė, sėdėjusi pirmos eilės šone, net spjovė į mano pusę pasišlykštėjimo ženklan. Nepaisant to, aš sukaupiau drąsą ir netgi neatsakiau į advokato klausimą, ar tiesa, kad dezertyravau iš armijos karo už nepriklausomybę metu? Neatsakiau ir į kitą klausimą: ar tiesa, kad savo dukteris grandine pririšu prie lovos kojos?

Čia, kai reikalai palietė grandines, nutiko apmaudus dalykas, sutrikdęs normalią proceso eigą. Kažkoks salėje sėdėjęs automobilių remontininkas pašoko iš vietos ir necenzūriškai keikdamasis su geležiniu laužtuvu puolė mane. Teisėjo nurodymu policininkai jį išvedė iš salės, tačiau tai nė kiek nepalengvino mano padėties. Kai advokato rankose pamačiau ilgą klausimų, liečiančių mano menamus nusikaltimus, sąrašą, mane užvaldė slaptas siaubas ir aš iš visų jėgų ėmiau rėkti, kad prisipažįstu, atseit, su viskuo, ir kad tik aš vienas, ir tik aš, sutraiškiau dviratininką Tel-Giborimo kelyje…

Teisėjas pasodino mane į vietą, nurodęs, kad aš tik liudininkas, ir kad apklausa bus tęsiama.

Advokatas: Ar tiesa, kad už panašius parodymus „avarijos“ byloje su mirtina baigtimi lapkritį iš vieno sėkmingo importuotojo gavote tris persiškus kilimus?
Aš: Ne, netiesa.
Advokatas: Jūs drįstate tvirtinti, kad namuose neturite kilimų?
Aš: Aš turiu kilimų.
Advokatas: Jie vietinės gamybos ar importiniai?
Aš: Importiniai...
Advokatas: Dėkoju! Daugiau klausimų neturiu!..

Kaltinamojo gynėjas pareiškė, kad baigė kryžminę apklausą ir publikai audringai plojant atsisėdo. Tuo metu suspėjo ir antras laikraščo leidimas su mano nuotrauka pirmame puslapyje ir naujomis plačiomis antraštėmis: „TEISME APTARIAMAS SKANDALAS SU KILIMAIS (K. TURIU KILIMŲ, TAČIAU NE IŠ IMPORTUOTOJO!) GYNĖJAS: MELAGIS IR BEPROTIS!“ Paprašiau leidimo eiti namo, tačiau pasirodė, kad prokuroras turi vieną klausimą, susijusį su avarija. Prokuroras paklausė: ar kaltinamasis, mano nuomone, vairavo mašiną neatsargiai? Aš atsakiau „Taip“ ir mane paleido.

Teismo sekretorė iš teismo rūmų išvedė pro slaptą išėjimą, kad nepatekčiau į minios, susirinkusios prie išėjimo ir mosuojančios lazdomis ir akmenimis, rankas – maždaug po valandos po trečio laikraščio leidimo pasirodymo. Nuo tada aš, kaip jau rašiau pirmoje pastraipoje, slepiuos nuo žmonių ir laukiu, kad advokato klausimai artimiausiu metu būtų užmiršti.


*) Tel-Giborimas (anksčiau vadinosi Tel A-Rišas) – arabų gyvenvietė (Jafos priemiestis) į šiaurės vakarus nuo Holono miesto. 1948 m. Tel-Giborimas buvo ant fronto linijos; per iš Holono įsikūrusios žydų Haganos rengtus antpuolius žydai patyrė nemažų nuostolių. Įsteigus Izraelio valstybę, Tel A-Rišas prijungtas prie Holono ir pervardintas į Tel-Giborimą.
Holonas - pakrantės miestas Izraelio centrinėje dalyje, esantis piečiau Tel-Avivo, beveik 200 tūkst. gyv. Jis dar vadinamas „vaikų sostine“ dėl didelio kiekio vaikams skirtų pasilinksminimo ir ugdymo įstaigų, o taip pat dėl per Purimo šventę vykstančio karnavalo.

E. Keretas. Venera
Riiti Jokomicu: Musė
J. Radičkovas. Medgręžis
E. Keretas. Pakeltas saugiklis
Lietuvių literatūros tendencijos
Peteris Karvašas. Archimedas
Radoslavas Bratičius. Kur tu, Moze?
Kurtas Vonegutas. Žmogus be šalies
Igoris Gamajunovas. Nepririšta valtis
Davidas Kartvelišvilis. Sekti vardan meno
V.S. Naipaul. Mūsų universalioji civilizacija
Deividas Konstantainas. Arbata Midlande
E. Keretas. Ką žmonės mąsto Izraelyje
Pasimetusios merginos memuarai
Umberto Eco. Įžengiant į miškus
J. Erlickas. Peleninė daina
C. Lewis. Didžiosios skyrybos
A. Rimbaud. Blogas kraujas
Czeslaw Milosz. Ulro žemė
A. Tolstojus. Pirtyje
Chiromantija
Skaitiniai, poezija
Vartiklis