Senas, bet mielas dviratis  

Dabartinis dviratis atsirado ne iš karto, - ir jo istorija senesnė nei automobilio. Pirmieji – mediniai, sunkūs, gremėzdiški. Tai buvo lenta, kurios galuose pritvirtinti ratai. Per jos vidurį atsisėsdavo žmogus ir atsispirdamas į žemę riedėjo į priekį. Toks dviratis neturėjo vairo. Norint pasukti, reikėjo pakrypti į šoną arba sustojus perkelti priekinį ratą. Jis nebuvo patogus, tad nebuvo ir populiarus.

Svarbus vaidmuo dviračio istorijoje priklauso rusų baudžiauninkui Artamonovui1), kuris pirmasis pasigamino metalinį dviratį. Tačiau caras tinkamai neįvertino jo nuopelnų, tad vakarams jis liko nežinomas – ten tokį pagamino tik po 70 m.

Draisienne 19 a. Europoje dviratis išpopuliarėjo. 1813 m. vokiečių girininkas K. Draisas2) pagamino dviratį, kurio priekinį ratą jau buvo galima sukioti. Dviratis su vairu tapo populiaresnis, tačiau tebebuvo nepatogus, nes reikėjo važiuoti atsispiriant kojomis.

Vėliau G. Dalzelis dviračiui pritaisė dvi rankenas, kurias reikėjo sukti rankomis – tad dviratininkas greit pavargdavo. Todėl išradėjas dviratį pertvarkė – įtaisė kojomis minamus pedalus.

1865 m. baigėsi medinių dviračių laikai – jį iš metalo pagamino prancūzai P. Mišo3) ir P. Lalmanas4). Kadangi tais laikais nebuvo lygių kelių, dviračiu važiuoti buvo menkas malonumas – smarkiai kratydavo. Tad dviratį praminė „kaulakračiu“. Kad sumažintų kratymą, pritaisė spyruokliuojančią sėdynę, ant ratų uždėjo pilnavidures gumas, o rėmams panaudojus tuščiavidurius vamzdžius dviračiai palengvėjo.

Anglas Kouperis pritaikė rutulinius guolius – dviračiai pagreitėjo, tačiau dviratininkui teko dažniau minti pedalus. Didinant greitį, imta didinti priekinį ratą – kartais jis siekė žmogaus ūgį. Bet ir čia buvo apribojimų, nes pedalų rato viduryje nepasiekdavo ir ilgakojai vyrai.

Nuo 1884 m. atsirado dviračiai su mažesniais vienodo dydžio ratais. Pedalus perkėlė į rėmo vidurį ir juos su užpakaliniu ratu sujungė grandine, o parinkus gerą dantračių santykį padidėjo ir greitis. 1885 m. škotas Dž. Danlopas5) pritaikė pripučiamas padangas – jo išrastas ventilis ir iki šiol tebenaudojamas. Dviračiu tapo važiuoti maloniau, tačiau pedalai sukosi net ir riedant į pakalnę. Tą trūkumą 1897 m. pašalino prancūzų inžinierius Moro5). Važiuojant į pakalnę pedalus buvo galima sustabdyti, užpakalinis ratas laisvai sukosi. Dviratis pagaliau tapo patogia, o tuo pat metu ir greita susisiekimo priemone.

19 a. į dviratininkus buvo žiūrima nepalankiai. Buvo sakoma, kad jie pardavė velniui dūšią, tad tas ir nešioja juos. Dviratininkus pjudydavo šunimis, apmėtydavo akmenimis. Tuo tarpu 19 a. pabaigoje (1883 m. liepos 24 d.) Maskvoje įvyko raitelių ir dviratininkų lenktynės. Niekas neabejojo dviratininkų pralaimėjimu. Dviratininkai, tuo metu garsūs sportininkai Safonovas ir Tidemanas vis tankiau mindami priekinių ratų pedalus vis artėjo prie raitelių. Raiteliai kas du varstai keitė nuvargusius žirgus, tik dviratininkai be poilsio mynė pedalus. Visų nuostabai lenktynes laimėjo Safonovas su savo „voru“. O jei jau žmogus aplenkė arklį, tai čia neapsieita be nelabojo. Tik čia viskas paprasta: bėgantis žmogus 3/4 energijos panaudoja pašokimui nuo žemės ir tik 1/4 judesiui į priekį. O su dviračiu judėjimui į priekį panaudojama visa energija.

Trumpos biografijos ir pastabos

1) Jefimas Artamonovas (1776-1841) – baudžiauninkas, pirmojo dviračio-pasispirtuko išradėjas 1800 m. Jį sudarė du geležiniai ratai ir medinė sėdynė. Artamonovą 1801 m.pasiuntė į Aleksandro I karūnavimą, dviratis Drais poststamp imperatoriui patiko, jis davė Jefimui 25 auksinius rublius ir atleido nuo baudžiavos. 1802 m. vasara Žemutiniame Tagile eilė meistrų gamino „samokatus“, lengvesnius nei Artamonovo, tačiau juos apkaltino „šeimininkų geležies“ vagimu, o pats Jefimas buvo išsiųstas į tremtį, iš kurios grįžo 1815-ais; 1830-ais dalyvavo savieigio vežimo su garo katilu gamyboje, o 1840-ais – geležinio garvežio kūrime.

2) Karlas Draisas (Karl Freiherr von Drais, 1785-1851) – vokiečių girininkas, išradėjas. Jis išrado vairą dviračiui, rašomąją mašinėlę (1821), mėsmalę, dreziną (1842). 1813-14 m. jis sukūrė du keturračius kojomis varomus vežimėlius, o 1817 m. sukūrė saviriedį, pavadinęs „mašina bėgimui“ (Laufmaschine). Pirmas 7 km važiavimas truko kiek ilgiau nei valandą. Ėmus jį pardavinėti, pasirodė, kad keliai buvo taip užkimšti karietų, kad velicopedams teliko pakelės, tačiau jie važiavo gana greitai ir kėlė pavojų pėstiesiems. Tad Vokietijoje ir dar keliose šalyse jie buvo draudžiami. K. Draisas buvo karštas revoliucijos Badene palaikytojas, dėl to turėjo problemų, jo pensija buvo konfiskuota – ir galiausiai mirė skurde.

3) Pjeras Mišo (Pierre Michaux, 1813-1883) – kalvis, kalęs geležines dalis karietoms. Jis (arba jo sūnus Erbnestas) 19 a. 7-me dešimtm. ant dviračio priekinio rato pritaisė pedalus. 1868 m. su Olivjė broliais įsteigė „Michaux et Cie”, pirmąja pradėjusiu pardavinėti dviračius su pedalais, kurių išskirtinumas buvo serpantininis rėmas iš dviejų varžtais suveržtų geležies juostų.

4) Pjeras Lalmanas (Pierre Lallement, 1843-1891) – kai kurių laikomas pirmuoju, pritaikiusius pedalus dviračiui. 1862 m. Nansi mieste jis gamino vaikiškus vežimėlius, kai pamatė kažką važiuojant dviračiu. Tai, ką ji spamatė, patobulino ant priekinio rato pritaisęs pedalus. 1865 m. jis persikėlė į JAV, kur patobulino ir užpatentavo savo dviratį su serpantininiu rėmu. Gamintojui praradus susidomėjimą jo dviračiu, 1868 m. grįžo į Prancūziją, kur jau buvo sukurti Mišo dviračiai, sulaukę populiarumo tiek Europoje, tiek JAV. Tad jis vėl grįžo į JAV ir A. Pope pardavė patentą. 1998 m. Niu Heivene jam pastatytas paminklas.

5) Džonas Danlopas (John Boyd Dunlop, 1840-1921) – škotų veterinaras, išradėjas, didenę gyvenimo dalį praleidęs Airijoje. Turėdamas patirties su gumos gaminiais, 1887 m. savo vaiko triratukui sukūrė pneumatines padangas. Savo teises joms už nedidelę sumą ir akcijų dalį 1895 m. pardavė Harvey Du Cros. Gyvenimo pabaigoje užsiėmė audinių pardavimu.

6) Laisva eiga – 1869 m. amerikietis W. van Anden’as dviračiams sukūrė laisvą eigą (t.y. nesisukančius pedalus). Tik pradžioje ji buvo nepopuliari tarp dviračių gamintojų ir nebuvo tobulinama. 1898 m. W.M. Farrow sukūrė stabdį pedalais, kai pedalas minamas atgal.

Robotų iškilimas
Akiniai nuo saulės
Mechaninis žvėrynas
Zingeris ir jo siuvamoji
Tokios tad buvo lenktynės
Dirbtinis intelektas kare
Kuo taps Homo sapiens?
Atsiradimai ir paaiškinimai
DNR – kvantinis kompiuteris?
Ar mašina kada nors mąstys?
8 alternatyvūs energijos šaltiniai
„Apie ugnį neprieteliaus sudeginimui“
Degtukai – trumpas, bet svarbus gyvenimas
Skafandrai: atsiradimas ir variantai
Celuloidas – plastmasių prosenelis
Šarvuotųjų automobilių pirmeiviai
Naglumas – sėkmės garantas
Tai matėte ne kartą...
Kaip veikia daiktai?
Garo tramdytojas
Stikliniai laidai
Vartiklis