Zingeris ir jo siuvamoji  

Pirmieji siuvimo mašinų pavyzdžiai pasirodė Anglijoje 18 a. viduryje. 1830 m. prancūzas B. Temonjė1) užpatentavo pirmąją, daugiau ar mažiau veikiančią (vienasiūlę) siuvimo mašiną. Kariniai intendantai iškart įvertino išradimo naudą ir pateikė užsakymus karinės aprangos siuvimui – nes tai iždui kainavo pigiau. Pasiūtų drabužių paklausos patenkinimui reikėjo: padidinti audinių gamybą, padidinti garo mašinų kiekį (siuvimo mašinų darbui užtikrinti) ir pagerinti siuvimo mašinų kokybę.

Mechanikas Heinričis2) netgi sukonstravo nedidelės apimties 0,1 AJ galios garo variklį, kurį galima buvo prijungti prie Singer, 1890 bet kurios atskiros siuvimo mašinos. Jame žibalinė lempa kaitino vandenį katile (o kartu ir apšvietė siuvimo vietą), garas (norint, kartu išsivirdavo ir arbatos) suko stūmoklį – ir mašina siuvo.

Didelę pažangą padarė amerikietis I.M. Zingeris3), savamokslis mechanikas, pakeitęs daugybę profesijų – nuo aktoriaus iki baldžiaus. Jis pateikė savo siuvimo mašinos variantą. Tačiau jo viltį praturtėti sužlugdė garo katilo sprogimas, Ieškodamas darbo jis atvyko į Bostoną, kur susipažino su kaprizinga O. Felpso (1850) konstrukcijos siuvimo mašina, kurioje špūlė sukosi ratu, horizontaliame adatos laikiklyje buvo įstatyta išlenkta adata. Zingeris nuspendė patobulinti mechanizmą – tai jam pavyko per 2 m – joje buvo: nenutrūkstamai besisukantis smagratis, prispaudžianti letenėlė, kumštelis adatos laikiklio prievadui ir siūlo įtempimo reguliatorius.

Vos išleidus mašiną, Zingeris buvo nubaustas 15 tūkst. dolerių bauda už neteisėtą adatos su skylute naudojimą. Patentas priklausė E. Hou4), kuris buvo ir vienos nenusisekusios siuvimo mašinos autorius. Sumokėjęs baudą, su E. Hou ir dviem fabrikų savininkais rado investitorių ir, supirkdami patentus, įkūrė trestą, privertęs bankrutuoti smulkesnius gamintojus. Zingeris gamino siuvimo mašinas naudojimui namuose, kurios dėl patikimos konstrukcijos ir gausios reklamos buvo sėkmingai pardavinėjamos visame pasaulyje.

Tapęs milijonieriumi, atsikėlė į Angliją ir ištekino dukteris už anglų aristokratų. Amerikiečių žvalgo L. Farago5) knygoje „Lapės žaidimai“ (1971) pranešama, kad Zingerio anūkė Dezė tapo ledi ir buvo V. Čerčilio pussesere.


Trumpos biografijos

1) Bartelamėjus Timonjė (Barthelemy Thimonnier, 1793-1857) prancūzų išradėjas, kuriam priskiriamas pirmosios siuvimo mašinos, pakartojančios rankinį darbą, išradimas (1829; užpatentuota 1830 m.). Ji buvo medinė, o jos ratas buvo sukamas pedalu. Ji naudojo tik vieną siūlą ir adatą su kabliuku – ir per minutę darė 200 dygsnių (kai siuvėjas – tik 30). Tais pačiais metais atidaryta pirmoji automatizuota manufaktūra, turėjusi siūti karinę formą. Tačiau kitais metais darbininkai, baimindamiesi galimo darbo netekimo, sudegino fabriką ir vos neužmušė patį Timonjė. Vėliau jis tobulino mašiną ir gavo naujus patentus, laimėdavo prizus parodose, tačiau jo išradimas plačiai nepaplito.

2) Liuisas Heinričis (Louis Heinrici, 1847-1930) – vokiečių pramonininkas ir fabrikantas. 1876 m. jis pradėjo gaminti karšto oro ir kitas smulkias mašinas. Pirmą fabriką įrengė 1884 m, - ir pradžioje jame tedirbo 2 darbininkai. Jo karšto oro varikliai buvo plačiai naudojami komerciniame ir prvačiame sektoriuose, nes buvo pigiu ir patikimu jėgos šaltiniu. Per 38 m. jis pardavė 21 tūkst. tokių variklių. Jie buvo 12-os dydžių su stūmoklio stemsmeniu nuo 26 iki 190 mm ir galia nuo 1,5 W ir 0.2 kW. Galingesnieji buvo vėsinami skysčiu, o mažesniesiems pakako vėsinimo oru. Jie buvo tylūs, labai saugūs ir galėjo naudoti bet kokį kurą.

3) Izaokas Zingeris (Isaac Merritt Singer, 1811-1875) - amerikiečių išradėjas, verslininkas, aktorius. Iš esmės patobulino siuvimo mašinos konstrukciją, padidinęs jo praktinį panaudojimą ir įkurdamas kompaniją „Singer“. Paskutinius metus, pabėgęs nuo teismo už dvipatystę, nuo 1863 m. gyveno Europoje.

4) Elijas Hou (Elias Howe Jr., 1819-1867) – amerikiečių inžinierius, mechanikas ir verslininkas, sukūręs siuvimo mašiną (1845) ir kitais metais gavo patentą uždaro dygsnio technologiją. Jo mašina galėjo daryti tiesias siūles 300 dygsnių per minutę sparta. Nesugebėjęs suorganizuoti gamybos JAV, išvyko į Angliją, kur parduoda teisę platinti Anglijoje V. Tomui. Grįžęs į JAV sužino, kad tokios mašinos jau pardavinėjamos I. Zingerio, su kuriuo ima bylinėtis ir po 5 m. laimi (1854). Laikinai sujungia aktyvus su I. Zingeriu, tačiau neilgam. 1865 m. Bridžporte įkuria savo kompaniją, kurios mašinos 1867 m. Paryžiaus parodoje laimi aukso medalį.

5) Ladislas Farago (1906-1980) – vengrų karo istorikas ir žurnalistas, parašęs daug knygų apie istoriją ir šnipinėjimą, ypač Antrojo pasaulinio karo metu. Prieštaringai vertinami jo teiginiai apie nacių (pvz., M. Bormano) buvimą Pietų Amerikoje.

Robotų iškilimas
Mechaninis žvėrynas
Kuo taps Homo sapiens?
Tokios tad buvo lenktynės
Dirbtinis intelektas kare
Atsiradimai ir paaiškinimai
DNR – kvantinis kompiuteris?
Ar mašina kada nors mąstys?
8 alternatyvūs energijos šaltiniai
„Apie ugnį neprieteliaus sudeginimui“
Degtukai – trumpas, bet svarbus gyvenimas
Skafandrai: atsiradimas ir variantai
Šarvuotųjų automobilių pirmeiviai
Kolmogorovo DI alfa ir omega
Naglumas – sėkmės garantas
R. Silverbergas. Musės
Kaip veikia daiktai?
Garo tramdytojas
Stikliniai laidai
Vartiklis