Trijų taisyklė

Bėdos vaikšto po tris...  

Dar Aristotelis pastebėjo, kad žmonėms lengviausia įsiminti tris dalykus. Savo „Retorikos mene“ jis įvardijo „trijų taisyklę“ – jis kalbėjo apie „tris kalbos tipus“ ir „tris įrodymo formas“. Aristotelis „Poetikoje“ skelbė „trijų vienumų“ taisyklę dramos kompozicijai: veiksmo, vietos ir laiko. Ją priėmė klasicizmas (pirmąkart 1657 m. aiškiai suformuotas prancūzų abato d'Aubignac’o*)  ), o N. Bualo apibendrino (Poezijos menas, 1674):

Vienas į parą tilpęs veiksmas
Vienoje vietoje tegu scenoje teka.

Abraomas Linkolnas ją įsisavino savo vieno kambario mokykloje. Ją naudojo Šekspyras („Draugai, romėnai, žmonės“), T. Džefersonas („Gyvenimas, Laisvė ir Laimės siekis“). Lewis Carroll, kuris ne tik parašė „Alisą veidrodžių šalyje“, bet ir buvo matematiku Oksforde, savo rašiniuose ne kartą paminėjo „trijų taisyklę“, pvz., savo eilėraščiuose „Snarko medžioklė“ ar „Pamišusio daržininko dainoje“, kurioje, radus šią taisyklę:

Ir visa jos paslaptis
Man aiški kaip diena.
Trys antys

Skaičius trys yra tikrai magiškas. Jį sutinkame Cezario „Veni, vidi, vici“ ir sporte („citius, altius, fortius“). Iki šių laikų „trijų taisyklė“ taikoma daugelyje sričių. Fizikoje turime tris Niutono ir tris termodinamikos dėsnius. Religijoje - Trejybės koncepcija.

Kompiuterijoje tai kodo pertvarkymo M. Foulerio įvesta „nykščio taisyklė“ , teigianti, kad jei kodo fragmentas pasikartoja tris kartus, jis turi būti keičiamas nauja procedūra. C++ kalboje “Didžiojo trejeto” taisyklė skelbia, kad jei klasė ar struktūra apibrėžia vieną iš (minimų) metodų, ji privalo apibrėžti ir visus tris (destruktorių, kopijavimo konstruktorių ir priskyrimo kopijavimu operatorių).

Matematikoje „trijų taisyklė“ naudojama spręsti tokio tipo (proporcijų) uždaviniams: „Jei 4 m medžiagos kainuoja 12 eurų, kiek kainuos 6 m medžiagos?“. Formulė yra: 12 x 6 / 4
Statistikos „trijų taisyklė“ skelbia, kad jei tam tikras įvykis nenutinka imtyjen elementų, 0..3/n yra įvykio 95% tikimybės pasikliautinis intervalas.

Aviacijoje yra nusileidimo „trijų taisyklė“ (3:1): trims mylioms skridimo žemėti reikia 1000 pėdų (greitas nusileidimas sukelia keleivių diskomfortą keičiantis slėgiui ausų būgneliuose). Ekonomikoje „trijų taisyklė“ skelbia, kad laisvojoje rinkoje visad yra trys pagrindiniai konkurentai. Net išgyvenimo sąlygos turi „trijų taisyklę“: 3 min. be oro, 3 d. be vandens, 3 savaitės be maisto. „Trijų taisyklę“ turi ir akvalangistai.

Ir vėl grįžtant prie komunikacijos temos (paminėtos prie Aristotelio), ši taisyklė tebedominuoja literatūroje, dramaturgijoje (ir aplamai mene) ir prezentacijose (pradžia, vidurys, pabaiga – ir šiaip, trilogijos, triptiko koncepcija). Yra nemažai kūrinių, kurių pavadinime sutinkame „tris“ (žinomiausiu yra Diuma „Trys muškietininkai“). Atskiru atveju – kompiuteriniuose žaidimuose. Ir net daugelis geriausių pasaulio anekdotų prasideda trimis žmonėmis, kurie kažką veikia ar svarsto.


*) Abatas d‘Obinjakas (Francois Hedelin, abbe d'Aubignac , 1604- 1676) – prancūzų dvasininkas, dramaturgas, teatrologas ir literatūrologas. 1647 m. pastatyta jo tragedija „Zenobija“ nesulaukė pasisekimo, o filosofinis romanas „Makarizė“ (1664) sulaukė pašaipų. Tačiau jis buvo įtakingas kaip teatro kritikas, išleidęs traktatą „Teatro praktika“ (1657), kuriame, be kitko, buvo aiškiai suformuluotas trijų vienybės principas (veiksmo, vietos ir laiko). Be to, jis buvo aktyvus literatūrinėje polemikoje, būrė draugus siekiant sukurti savą literatūrinė akademiją. Reikšmingas ir po jo mirties išleistas „Akademinis tvirtinimas dėl Iliados“ (1715), kuriame padaryta išvada, kad „Iliada“ ir „Odisėja“ nėra parašytos vieno asmens.

Tylos kalba
Eiliuota forma
Apie ontologiją
Borchesas ir matematika
Objektyvizmas (Ayn Rand)
Matematikos filosofinės problemos
Faneroskopija prieš fenomenologiją
Raselas. Laisva mintis ir oficialioji propaganda
Džordžas Birkhofas - matematikas ir meno matuotojas
Empirinis teorinio gamtos pažinimo pagrindimas
Aš nekuriu hipotezių... Niutonas ir Dekartas
Vitgenšteino stilius - kliūtis jo supratimui
Mokslo filosofas Tomas Kunas
Monada arba sielos grūdas
Kibernetikos istorijos etiudai
P. Florenskis ir matematika
Heraklitas iš Efeso
Agnosticizmas
Filosofijos puslapis
Matematikos skiltis
Meritokratija
Vartiklis