Chaosas. Synergetika. Vartiklis

Áprasta pagŕsdinti chaosu. Uţ já baisesnio dalyko nëra nei graikř mitologijoje, nei indř ar kinř senovës mokymuose. Ten juo vadino beribć laike ir erdvëje, nesutvarkytŕ, amorfinć, nenuspëjamŕ substancijŕ. Bet graikams tai buvo vieta, kur gimsta visa, kas yra.

Intuityvus chaoso supratimas susiformavo dar antikos laikais. Tada laikyta, kad tvarka yra tai, kŕ galima numatyti. Dienŕ keičia naktis, potvyná atoslűgis – tai tvarka. Kita – chaosas.

Viduramţiais problema iđsprćsta matematiđkai – tvarkŕ sukuria Dievas, chaosŕ tveria đëtonas. Taip buvo, kol nepasirodë Rene Dekartas (ţr. R.Descartes. Cogito ergo sum) paskelbćs, visa, kas aprađoma matematikos lygtimis, yra tvarka. Jei ne – tai chaosas.

Chaoso supratimui nemaţai prisidëjo Hegelis, pateikćs garsiŕjŕ triadŕ: tezë- antitezë-sintezë. Gamtoje visa keičiasi á prieđybć. Dygsta augalas, yra tvarka, prasideda chaosas, tada praţysta ţiedas. Mat Hegelis buvo ne tik filosofas, bet ir botanikas, uţsiiminëjćs augalř sisteminimu. Ir jam pavyko áţvelgti besivystančiř sistemř esmć. Bűtent tokiose sistemose ramiŕ aplinkŕ keičia "sprogimas", susidaro chaosas, kuriame vël susikuria tvarka, tik kitokia. Sinergija

20 a. pabaigoje iđvystyta dinamiđko chaoso teorija, kurioje matematika ástengë aprađyti perëjimŕ nuo tvarkos prie chaoso ir atgal. Tapo svarbu tam tikrŕ laikŕ sugebëti nuspëti sistemos vyksmŕ. Tai „prognozës horizontas“, kuris ir yra chaotiđkumo kriterijus. Jei jo reikđmë nedidelë, vyrauja chaosas ir spëti vyksmŕ neámanoma, jei didelë – tai sistema dinamikos, tvarkos bűsenoje. Jis niekada nebűna begalybë ir niekada nulis. Pikosekundës laikotarpyje galima nuspëti viskŕ, bet to niekam nereikia, kas bus po milijonř metř, negalima nuspëti, bet tai dar nieko ir nejaudina. Műsř pasaulyje betvarkë ir tvarka ir teskiriama tik tuo „prognozës horizontu“.

Bet kuri socialinë sistema yra besivystanti. Jei ţmonës gali nuspëti savo bűsenŕ keliems metams, tai tvarka. Jei jie pasimetć, chaosas. Ekonomikoje stabilumo laikotarpiais "prognozës horizonto" reikđmë aukđtoka, net neiđvengiamai jie pasikeis chaoso laikotarpiais. Tai vystymosi prielaida, nes tik iđ chaoso gali gimti naujos vertybës. F. Nyčë sakë: „Đlovinu darbinančius Chaosŕ. Juk be jo nesukursi đokančios ţvaigţdës“.

Tačiau chaoso reikia bijoti, nes vystymasis ne visada progresas. Bet reikia bijoti ir chaoso nebuvimo. Sveiko ţmogaus organizmas „triukđmauja“, t.y. yra điokiř tokiř nukrypimř. Gydytojas suvokia, kad pacientas, kurio visi parodymai idealűs, mirs po dviejř savaičiř. Tokio asmens organizmas negeneruoja vertingos informacijos. Jis nesugeba sprćsti neiđsprendţiamř uţdaviniř, áveikti netikëtumř.

Chaosas randasi kiekvienoje aplinkŕ atpaţástančioje sistemoje. Tam reikia daug kŕ perrinkti ir ávertinti. Iđ čia – viskas turi bűti su saiku. Va tik paskaičiuoti kiek ir kada to chaoso leistina, yra labai sunku. Su tuo ir susijusi sinergetika.

Ciolkovskio idëjř panaudojimas

K. Ciolkovskiui esmine buvo pasaulio vieningumo idëja, kurioje viena pagrindiniř vietř priklauso atomistinio panpsichizmo principui, pagal kurá pasaulio pilnumas uţtikrinamas atomu, Visatos materijos plyta, kuris kartuyra ir maţiausiu objektu, turinčiu jutiminius sugebëjimus. Panađias panpsichizmu mintis iđsako nemaţai điuolaikiniř mokslininkř. Pvz., M. Talbotas, analizuodamas holografiná Visatos modelá, iđvystytŕ D. Bomo, rađo: Ąholografinëje Visatoje sŕmonës turëjimas nëra vien smegenř prerogatyva,... net el. dalelës turi tokiŕ savybć... Mes privalom bűti atviri panađiems spëjimams. Visatoje, kurios gelmës uţpildytos sŕmone, net pati materija turi dalyvauti tř reiđkiniř kűrime´.

Reikia pastebëti, kad pasaulio vieningumo idëja iđreiđkia monistinius principus, bűdingus điuolaikinei sinergetikai. Sinergetinis monizmas remiasi Ąchaoso´ (chaotiđko judëjimo) sŕvoka. Chaosas dviveidis Janas¹⁾: jis turi griaunamŕ jëgŕ (sudëtingos sistemos gali bűti jautrios neţymioms chaotiđkom fliuktuacijom), tačiau kartu ir konstruktyvus, kuriantis; jis gali sutvarkyti sistemos tvarkŕ. Tačiau sistema, turinti savireguliacijŕ, privalo bűti atvira ir netiesine.

Sistemos atvirumas reiđkia, kad joje yra đaltiniř ir nutekëjimř, medţiagř ir energijos apykaita su aplinka. Toká apibrëţimŕ kosmistř koncepcijose tenkina smulkiausios pasaulio dalelës (atomai, elektronai). Be to, Ciolkovskio atomai dar geba keistis informacija paprasčiausiř malonaus ir nemalonaus pojűčiř pavidalu.

Netiesiđkumo savybë kosmizmo poţiűriu labiau problemiđka. Netiesiđkumu suprantama sistemos sugebëjimas atlikti energijos apsikeitimŕ tarp atskirř jos daliř. Tačiau bűtent netiesiđkumas sukuria Ątvarkŕ chaose´. O matematikoje netiesiđkumas apibűtina tam tikras lygtis, turinčias kelis iđ esmës skirtingus sprendinius.

Trečioji sinergetikos funkcija irgi turi savo specifikŕ. Evoliucijos keliř (vystymosi tikslř) daug, tačiau kelio pasirinkime iđsiđakojimuose (bifurkacijos tađkuose) pasireiđkia tam tikras neapibrëţtumas. Tai visř pirmastruktűrř-atraktoriř egzistavimas, á kuriř veikimo laukŕ patekusi sistema neiđvengiamai evoliucionuoja á tas santykinai stabilias bűsenas. Kaţkaip keista, kad bűsima sistemos bűsena kaţkaip traukia, tvarko, keičia jos dabartinć bűsenŕ. Nuo A. Liapunovo²⁾ ir Ţ.-A. Puankarë darbř atraktoriais suprantami stabiliř sistemř ribiniai ciklai. Điuolaikiniame moksle tai Ąpulsuojančios Visatos´ kosmologinis modelis.

Iđ tikro, tokia supersudëtinga savireguliuojanti sistema kaip Visata yra labai jautri bet kokiems destabilizuojantiems veiksniams, keičiantiems kai kuriř fundamentaliř fizikiniř konstantř reikđmes. Neţymus jř pasikeitimas padarys neámanomŕ bet kokiř stabiliř struktűrř egzistavimŕ (galaktikř ir ţvaigţdţiř sistemř susidarymŕ, gyvybës atsiradimŕ...). Mokslininkř (S. Hokingo, R. Dikës, B. Kalero³⁾ ir kt.) dëmesys điai problemai leido prieđ kelis deđimtmečius atsirasti antropiniam principui ir ávairiems jo aiđkinimams.

Pagal neţymiai modifikuotŕ đio principo aiđkinimŕ, Visata, tokia, kokia yra, skirta tam, kad atitinkamu momentu joje atsirastř mŕstanti bűtybë - stebëtojas. O pagal ţymiai modifikuotŕ aiđkinimŕ, Visata yra kaţkokios antgamtiđkos prieţasties (superproto) Ąuţmačia´. Silpnoji modifikacija yra kitaip suformuluotas V. Vernadskio gyvybës kosmiđkumo principas, o smarkioji - konstatuoja K. Ciolkovskio Visatos valios, pasireiđkiančiŕ paţangiř kosminiř civilizacijř veikloje, supratimŕ.

Neseniai fizikas G. Giviđvilis⁴⁾ pasiűlë Ąsuperstipriŕ´ antropinio principo formuluotć, - kad Visata yra tokia, nes mŕstanti substancija yra bűtinas jos bűties elementas ir tolimesnis Visatos vystymasis neámanomas be jo valdančio poveikio.

Tad galime padaryti iđvadŕ, kad dabarties mokslininkai vaisingai panaudoja K. Ciolkovskio kosmizmo idealus, iđsakytus prieđ daugelá deđimtmečiř.

Sinergetika tai yra mokslas, tiriantis atvirř, nepusiausviriřjř sistemř saviorganizacijos dësningumus (stabiliř struktűrř arba periodiniř procesř tokiose sistemose formavimŕsi). Viena iđ svarbiausiř tokiř sistemř charakteristikř yra didelis sudedamřjř daliř - elementř - skaičius ir netiesinë sŕveika tarp jř. Jos pagrindus 7-me deđimt. padëjo vokiečiř fizikas Hermanas Hakenas⁵⁾. Saviorganizacijos procesai pasireiđkia ávairiose gyvenimo, gamtos srityse ir mokslo đakose.

Sinergija, sinergizmas (gr. „veikimas kartu“) - reiđkinys, kai du atskiri veiksniai, veikdami kartu, duoda didesná poveiká, negu jř abiejř veiksniř, veikiančiř atskirai, poveikiř suma. Jos sŕvoka moksle atsirado 1925 m. Sinergijos prieđingybë yra antagonizmas, o artimas reiđkinys yra emerdţizmas (angl. emergence), kai sistema iđ keliř elementř ágyja savybiř, kuriř neturi kiekvienas elementas atskirai. Pvz., sinergija pasireiđkia ir vartojant narkotikus: pvz., vartojant marichuanŕ su LSD, marichuana stiprina haliucinogeniná LSD poveiká.

¹⁾ Janas (Janus) - romënř dviveidis vartř, durř, pradţios ir pabaigos dievas, todël turi raktus ir lazdŕ, kuria nugena nelauktus svečius. Jo garbei buvo vadinamas pirmasis metř mënesis (Ianuarius). Jis neturëjo specialiai jam skirtř ţyniř. Laikyta, kad Janas numatë konfliktř (taigi ir karŕ bei taikŕ) pradţiŕ ir pabaigŕ. Jo đventykla Romoje buvo atidaroma prasidëjus karui ir uţdaroma atëjus taikai.

²⁾ Aleksejus Liapunovas (1911-1973) - tarybinis matematikas ir ankstyvasis kompiuterininkas TSRS, vienas iđ tarybinës kibernetikos kűrëjř. Taip pat uţsiëmë realaus skaičiaus funkcijř teorijŕ, aibiř teorija, matematine lingvistika ir matematine biologija. Buvo N. Luţino mokiniu. 1940 m. susiejo integruojamumo ir iđkilumo sŕvokas. Nuo 1934 m. iki 6-ojo deđimtm. pradţios dirbo Steklovo vardo matematikos inst-e, o M. Keldiđui ásteigus Taikomosios matematikos inst-tŕ, buvo pakviestas á ten vadovauti programavimo darbams. 1961 m. persikëlë á Matematikos ins-to Sibiro skyriř Novosibirske, kur ásteigë kibernetikos skyriř.

³⁾ Dţeimsas Kaleras (James Bailey "Jim" Kaler, 1938-2022) - amerikiečiř astronomas ir autorius, Ilinojaus un-to profesorius (1964-2003). Rađë apie planetariniř űkř ir ţvaigţdţiř cheminć sudëtá ir vystymŕsi. Iđleido kelias knygas: ĄDangaus palietimas´ (2009) ir kt. Palaikë svetaines ĄSkylights´ ir ĄStars´. Jo gyvenime buvo svarbi muzika: grojo trimitu ir gitara, dainavo.

⁴⁾ Givis Giviđvilis - gruzinř tarybinis geofizikas, Ţemës magnetizmo, jonosferos ir radijo bangř ins-to (IZMIRAH) vyr. bendradarbis. Taip pat uţsiima 3D dialektikos kűrimu, apmŕstydamas Hëgelio ir Aristotelio mintis iđ antropinio principo ir humanizmo pozicijř.

⁵⁾ Hermanas Hakenas (Hermann Haken, 1927-2024) - vokiečiř fizikas teoretikas, Đtutgarto un-to profesorius (1960-1995), sinergetikos teorijos kűrëjas ir vienas iđ kvantinës mechanistinës lazeriř teorijos Ątëvř´. Nuo 1995 m. vadovavo Sinergetikos centrui. Jo darbř sritis buvo netiesinë optika, lazeriř fizika, el. daleliř fizika, statistinë fizika ir grupiř teorijŕ. Domëjosi ir pilkřjř sistemř teorija (GRA). Iđleido knygas, vadovëlius ir monografijas lazeriř fizikos, branduolinës fizikos, kvantinio lauko teorijos ir t.t., o taip pat sinergetikos temomis - viena populiariausiř ĄStruktűros mokslas: sinergetika´ (1984).