Ar androidas gali tapti žydu?  

Jau pasirodo pranešimų, kad robotai pajėgūs praeiti Tiuringo testą. Ir tikriausiai ateis laikas, kai Dirbtinis intelektas (DI) protu nesiskirs nuo žmogaus. Ar jis judaizme galės būti laikomas žmogumi? Ar jis galės būti įtrauktas į minyan1)?

Kadaise protingasis Saliamonas pasakė: „Po saule nėra nieko nauja“ [Ekleziastas, 1:9; Mokytojo arba Ekleziasto knyga, Koheleto knyga]. Dar nuo Talmudo laikų aptarinėjamos žmogaus sukurtų žmonių (golemų) ir jų žmoniškumo klausimas. Minima, kad Rava2), naudodamasis mistiniais kodais iš „Sefer Yetzirah“, pagamino „žmogų“, kurį pasiuntė pas rabiną Zeirą3), kuris bandė su juo pasikalbėti, tačiau tasai nekalbėjo ir negalėjo atsakyti. Tada Zeira jam pasakė: „Tu mano kolegos kūrinys, grįžk į dulkes“ [Talmud, Sanhedrin 65b].

Ar tasai Rava kūrinys laikytinas žmogumi? Ar Zeira laikytinas žudiku?

Biblinė „žmogaus“ samprata yra „gimęs iš moters“ [Job 14:1,15:14, 25:4; Pr. 9:7]. Raštai apibūdina nužudymą kaip „pralieti žmogaus kraują žmoguje“. Rabinas Chacham Tzvi4), kurio, kaip pasakojama, senelis rabinas Eliyahu iš Chelmo5) sukūrė žmogų, aiškino, kad tik tasai, kuris nužudo asmenį, kilusį kito žmogaus viduje, atsakingas už nužudymą. Taigi būtybės, sukurtos iš kito šaltinio, sunaikinimas nelaikomas žudymu Responsum Chacham Tzvi 93]. Sophia

Gretutinis klausimas - ar toks „žmogus“ gali būti žydu ir minyan nariu?
Chacham Tzvi cituoja tekstus, kad „tikrojo darbai yra jo palikuonys“. Taigi, žydas atsiranda iš žydo. Tačiau jis pamini, kad kadangi Zeira nedvejojo naikindamas Rava kūrinį, akivaizdu, kad jis negalėjo būti minyan nariu. Jei būtų galima bent minimaliai kažkur panaudoti šį „žmogų“, jo naikinimas būtų neleistinas [Responsum Chacham Tzvi 93].

Rabinas Tzvi Hirsh Shapiro iš Mukačevės (1850–1913) savo veikale „Darkei Teshuvah“ (7:11) nurodo, kad jei Chacham Tzvi reikėjo pacituoti Raštus, kad įrodytų, kad humanoido sunaikimas nereiškia nužudymo, aišku, kad jis manė, kad jis gali turėti tam tikrus žmogiškumo elementus. Tad jis laikė, kad klausimas, ar tokio „žmogaus“ shechitah [ritualinis nužudymas] yra teisėtas [Darkei Teshuvah 7:11].

Tačiau tai, kad golemas gali turėti žmogiškumo elementų, kai kuriuos, įskaitant abu Chacham Tzvi sūnus, tebetrikdė Šiedu, Avraham Meshulam Zalman‘as ir Yaakov Emden‘as, citavo kabalistus, kad tik Dievas turi galią nuleisti sielą žmogui iš dangaus. Tad pasinaudodamas „Sefer Yetzirah“ magija, žmogus tegali tik suteikti gyvastį kažkam, tačiau ne sielą.

Čia reikia atkreipti dėmesį, kad skirtingai nei robotas, golemas turi tam tikrą kibirkštį, jam suteikiantį gyvastį. Jam gyvybė suteikta panaudojant paslaptis iš „Sefer Yetzirah“ – tai tikrai ne robotas, valdomas algoritmų. Tad šiandieniniai robotai mažiau „žmogiški“ nei golemas. Tačiau yra vienas aspektas, kur robotas turi pranašumą prieš golemą.

Viskas pasaulyje gali būtų suskirstyta į 5 „karalystes“ – mineralus, augalus, grybus, gyvūnus ir žmones. Žmogus yra medaber, t.y. „kalbėtojas“. Tai nurodo, kad kalba yra esminis žmogaus bruožas. Tad daugelis aiškina, kad golemas netinka minyan, nes nekalba. Tad iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jei jis galėtų kalbėti (kaip gali šiandieniniai robotai), jį galima būtų laikyti žmogumi. Tačiau kalba nėra vienintelė privaloma žmogaus charakteristika. Tad iš tikro, numanom, kad medaber apibūdina protas. Tad kai kas mano, kad sukūrus kalbantį golemą, turintį protą, jį galima būtų panaudoti minyan [Gershon Henoch Leiner iš Radzino “Sidrei Taharot”, Ohalot 5a].

Tačiau daugelis nurodo, kad „protas“ reiškia ne tik žinias ar net galimybę analizuoti, o tai, kad vadintina „moraliu protu“ arba, kitaip, „laisvą valią“ (žr. daugelio rabinų komentarus Pr. 2:7 ir Pr. 3:22).

Šolom Dovber iš Lubavičo6) aiškina, kad medaber apibūdinimas tikrai tikslus; jis ne tik nusako galimybę kalbėti, bet labiau koach hadibur, potenciją kalbėti. Žmonių kalba skiriasi nuo kitų komunikacijos būdų, nes atskleidžia kas „paslėpta“. Tai ne žodžių atkartojimas kaip daro papūgos, o tai, kas mūsų mintims suteikia formą, raides ir žodžius, kurie tada ištariami burna. Chasidų mokytojai aiškina, kad kalba faktiškai glūdi sielos esmėje, tad yra aukštesnė ir gilesnė nei pats protas. Tad net jei dviem žmonėms kyla ta pati mintis, jie ją išreiškia skirtingai, kiekvienas unikaliai.

Tad, kai žmogų nusakome kaip medaber, „kalbantįjį“, mes iš tikro jį apibūdiname, kaip turintį unikalią, Dievo suteiktą sielą.

Ir tai yra tai, ko DI negali atkartoti.


Paaiškinimai ir biografijos

1) Minyan - judaizme tai kvorumas iš 10-ies suaugusių vyrų, būtinas viešoms maldoms bei daugeliui religinių ceremonijų. Minyan reikalingas, kad malda būtų laikoma visos bendruomenės, o ne individualia malda. Kai kurias vietas maldoje reikia sakyti bendruomenės vardu, todėl ir rekomenduojama melstis kartu. TalmudasA 10 nurodo remdamasis 10 sefirų kabaloje.

2) Abba ben Joseph bar Hama (apie 280-352), Talmude išimtinai nurodomas kaip Rava - 4-os kartos rabinas (amora) iš Mahoza miesto (Babilono sostinės priemiesčio). Jis vienas dažniausiai minimų Talmude. Buvo rabino Abaye draugu ir moksliniu oponentu – šimtai jų halachosA disputų užrašyta Talmude. Savo mieste įsteigė mokyklą, tapusią žydų moksliniu centru Babilonijoje.

3) Zeira () – 3-ios kartos talmudistas (amora), gimęs Babilone, tačiau gyvenęs Izraelyje. Jo atvykimas susijęs su daugeliu anekdotų, pvz., kadangi buvo smulkus ir tamsaus gymio, buvo pravardžiuojamas „juodu puodu“.

4) Tzvi Hirsch ben Yaakov Ashkenazi (1656-1718), žinomas kaip Chacham Tzvi – rabinas iš Moravijos, pasižymėjęs oponavimo Sabatėjui Zevi. Iš Obudos Vengrijoje, ją 1686 m. užėmus austrams, pasitraukė į Vokietiją, o 1710 m. gavo pasiūlymą tapti Amsterdamo rabinu, ten įsivėlė į incidentą ir 1714 m. persikėlė į Londoną. Tik dalis jo darbų buvo atspausdinta pavadinimu „Responsa Chacham Tzvi” (1712).

5) Eliyahu Baal Shem (1550-1583) – lenkų žydų rabinas Chelme, kabalistas, kuris, atseit, sukūrė golemą, naudodamas „šem“ (t.y. vieno Dievo vardo raidžių kombinaciją), ir yra vienas pirmųjų turinčių Baal Shem titulą. Legenda byloja apie jo didingumo pasireiškimą po mirties. Vienintelis kelias į žydų kapines vedė pro rusų cerkvę, pro kuria einant iš ten buvo mėtomi akmenys. Taip buvo ir nešant Elijo karstą, tačiau jis staiga atsisėdo karste, pažvelgė į Toros ritinį, buvusį karste, ir cerkvė su visais nenaudėliais prasmego. Pasakojama, kad vėliau niekad nebuvo mėtomi akmenys laidojant žydus.

6) Šolom Dovber (1860-1920) – 5-sis Chabad-Lubavič chasidų rabinas iš Šneurų dinastijos (Dovber ivrite reiškia „lokys”). 1897 m Lubavičiuose įsteigė chasidų seminariją (Tomchei Temimim). Kitą ješivą 1911 m. įsteigė Palestinoje (Toras Emes). Chasidizmo idėjas skleidė Gruzijoje (1916 m. ten įsteigė ješivą). 1915 m. paliko Lubavičius dėl vokiečių puolimo ir persikėlė į Rostovą prie Dono. Buvo produktyvus Chabad chasidizmo rašytojas

.

Toji erdvė...
Dirbtinis protas
Ateities žmogus
Papildytoji tikrovė
Dirbtinis intelektas kare
Robotai - dirbtiniai žmonės
Ar Internetas turi savimonę?
HAL 9000 – pramanytas kompiuteris
Paradoksai sulig dirbtiniu intelektu
S. Lemas. Televizija be korseto
Kolmogorovo DI alfa ir omega
Judaizmo ir krikščionybės etika
Į ką iškeisčiau muilo operas?
Visata kaip kompiuteris
Kam Elizai Internetas?
Mano sielos grobikai
Informacijos ekologija
Profesorius kiborgas
Mechaninis žvėrynas
Robotų iškilimas
Judėjai
Vartiklis