Vienas iš Aukščiausiojo dievo vardų pas žemaičius ir Prūsijoje buvo
Ūkopirmas (palyginkite su suomių aukščiausiu oro sutvėrėju Uku).
Jis egzistavo dar iki pasaulio sukūrimo, kai viskas dar buvo
paskendę ūkuose (migloje). Dažnai jis buvo rašomas Okopirmas. Taip
(Occopirmus) jis pirmąkart 1530-ais paminimas bažnytinių raštų
rinkinyje "Dies Constitutiones Synodales".
Jis laikomas dangaus, žvaigždžių, žemės, laiko atgimimo dievu,
Visatos kūrėju, pradžios davimu, laiko amžinumu.
Tik trečią kartą panėręs angelas atnešė
po nagu žemės, iš kurios Dievas sutvėrė sklypą žemės, ir abu su angelu
ant jos stovėdami plūduriavo. Angelui nusibodo ant tos žemės stovėti.
Jis paprašė Dievą, kad žemę padidintų, kad ant jos būtų galima ir
atsisėsti ir atsigulti. Dievas žemę padidino, ir abu bandė atsigulti
ir pamiegoti. Tačiau angelas neužmigo. Jis sumanė Dievą nustumti nuo
žemės į vandenį.
Bet, stumiant Dievą į vandenį, žemė toje pusėje didėjo. Dievas pabudo
ir paklausė, kodėl jis nemiega. Angelas teisinosi, bet Dievas pasakė,
ką jis darė, ir už melą angelą pavertė velniu.
Tai patvirtina ir kita sakmė, užrašyta 1887-ais Antvėjų km. (Raseinių apskr.)
Praskleidęs miglas, padarė į aukštį taką, kuriuo galėjo visur vaikščioti.
Beeidamas nusispjovė į kairę pusę. Seilės nukrito ant vandens, kuriame pasirodė
žmogaus pavidalo būtybė. Dievas jį pavadino Liucinu. Liepė tam Liucinui
pasinerti į marias ir iš ten atnešti žemės sėklų. Liucinas tik trečią
kartą panėręs atnešė jų pilną burną ir pilnas ausis.
Dievas subarė Liuciną už gobšumą, o sėklas pasėjo - pradėjo augti jo
pasėta žemė.
Taip pat galite pasiskaityti: Taip pat paruošti ir kitų kraštų pasaulio sukūrimo mitai:
Iš pradžių nebuvo pasaulio, tik ūke (miglose) gyveno Dievas, o po jo
kojomis buvo vanduo. Dievui nusibodo vienam gyventi, ir jis sumanė
sutverti gyvą daiktą, su kuriuo galėtų linksmai leisti dienas. Tai buvo
angelas, tačiau jis pradėjo nerimauti, kad miglose sunku gyventi, kad
nėra ant ko atsistoti. Dievas liepęs angelui pasinerti į vandenį ir
atnešti kelis grūdelius žemės.
(pagal Balys J. Lietuvių liaudies sakmės, K., 1940)
Mitų, kad Žemė sukurta iš dumblo ar smėlio, atnešto iš vandenyno dugno,
gausu Rytų Europoje, Kaukaze, Indijoje, Indonezijoje ar Šiaurės
Afrikoje. Daugelyje tų mitų žemę atneša paukštis. Jiems kintant,
paukštis antromorfizuojasi (angelas).
Nuo pat pradžių, kai dar nebuvo šviesos, tamsybėse lakiojo dvasia,
panaši į karvelį. Tai buvo Dievas sutvėrėjas, kuris ėmė skirstyti pasaulio
dalis.
iš kur kilo baltų Dievas
Dievo vardas ir Tvanas
Seniausias lietuviškas žemėlapis
Lietuvių senojo tikėjimo pradmenys bei
Senovės lietuvių tikėjimas
Kai dar elniai iš dangaus krisdavo
Vaivorykštė: laumės juosta, smakas, straublys
Zep Tepi - pirmasis laikas
Filipinų tvėrimo mitai
Vartiklis
karštosios Indijos mitas;
atšiauriosios Skandinavijos mitas;
papirusų krašto - Egipto mitas;
ir
net tolimųjų užjūrių - majų mitas.