Nežinomojo pažinimas  

Korane (4:34, 15:52 ir kt.) naudojamo „Ghayb" termino reikšmė arabų kalboje yra „kas nuslėpta", - kaip priešybė „Hadhitr" – „kas suvokiama jutimais". Tai nurodo santykį su išoriniu pasauliu (t.y. Ma`lumat). Tad jos nereikia painioti „Ilm/ Džahl" („žinojimu / nežinojimu"), nes ši pora susijusi su vidine būsena. Ir gali nutikti, kad kas dabar yra „Ghayb", bus arba jau buvo, arba yra kitoje vietoje (ne čia). Taigi, tai gali reikšti priklausomybę nuo laiko ar erdvės dimensijos.

Taigi, žinojimą galime dalinti į dvi dalis:
1) Žinojimą kažko, kas yra tiesiog čia ir dabar (Ilm bil Hadhir);
2) Žinojimą kažko, ką žinome, ko nėra čia ir dabar.

Toliau jau „Ghayb" žinojimas gali būti skirstomas į:
a) pažinimą, gaunamą per jutimus, tačiau netiesiogiai (pvz., istorija, apie kurią sužinome iš kitų pasakojimų ar reliktų ir darydami išvadas pagal juos);
b) pažinimą, įgaunamą ne per jutimus.

Reikia pastebėti, kad pirmuoju atveju minimi ne tik įprastiniai 5 jutimai, bet ir ypatingi, tokie, kaip telepatiniai. Bet tik antrasis atvejis yra tikrai „Ghayb". Korane minimi istoriniai įvykiai apibūdinami kaip „Ghayb naujiena / žinia" (11:49, 12:1-2, 25:4-6), kurie visi yra antrojo tipo ir nėra pasiekti per jutimus.

Korane aiškiai nurodyta, kad tik Alachas žino „Ghayb" apie žemę ir dangų:Jis turi Ghayb raktus; niekas jų nežino, tik Jis" (6:59)

Ir niekas nesužinos, jei jis nepanorės (žr. 2:255). Pagal Koraną , dalykai, kurie yra ypatinga Alacho nuosavybė (kaip pasaulio sutvėrimas, gyvybės suteikimas, gydymas be vaistų, žinojimas, kas buvo ir kas bus) gali būti arba iškart atskleisti, kai jų prireikia, arba Alacho leidimu suteikta galia juos (prireikus) naudoti. Vienas tokių atvejų pateikta apie pranašą Jėzų:
„Atėjau pas jus su ženklu nuo mūsų Viešpaties; jums iš molio nulipinsiu paukštį, o tada įkvėpsiu [gyvybę] į jį ir jis bus paukštis, Alacho leistas; taip pat išgydysiu akląjį ir raupsuotąjį bei prikelsiu mirusįjį, Alachui leidus. Taipogi pasakysiu, ką valgote, ir kokius turtus turite namuose. Taip, tai ženklas jums, jei tikite" (3:49, t.p. 5:110).

Alachas leido Pranašui ir Imamams žinoti tai, ką jiems reikėjo. Tačiau jie neturėjo visų žinių, nors Alachas jas galėjo atskleisti jiems prireikus.

Pagal Koraną bei Ahlul-Bayt tradiciją, Alachas turėjo dviejų tipų žinias:
a) neatskleistos žinios (Ghayb), kurių be Alacho valios niekas negali žinoti. Visas Usul al-Kafi skyrius aptaria šio tipo žinias;
b) suteiktos žinios (t.y. perduotos Mahometui ir imamams).

Apie pirmąjį tipą pasakyta: „Alachas pašalina, ką nori, ir patvirtina, ką nori; ir Jis turi Knygos esmę" (13:39). „Knygos esmė" yra neatskleistos žinios (Ghayb) ir tik Alachas jas turi: „Mano Viešpats neklysta ir neužmiršta" (20:52). Ir galiausiai paimkime šį sakinį (72:26-27):
„Jis žino Ghayb ir neatskleidžia Ghayb niekam, išskyrus Pasiuntinį, nes juo labai patenkintas".

O Mahometas toliau perdavė tas žinias tiems, kurie buvo to verti: „Ir jis nešykštėjo Nepažintųjų žinių" (81:24). Usul a-Kafi sakoma: „A`mar al-Sabati sakė: Paklausiau Abu Abdillah [Džafar al-Sadiq], ar imamas žino Ghayb. Jis atsakė: ‚Ne, bet jei panorsta ką sužinoti, Alachas tai duoda'".

Šeichas al-Mufeed (m. 1022 m.), buvęs vienu iškilių šiitų mokslininkų, rašė: „Visi Imamai dėl to sutinka, išskyrus atsiskyrusius nuo jų, kurie vadinasi Mufawwidah ir ekstremistai", (Awa`il al-Maqalaat).

Rašto pažinimas

Koranas mini ir kito tipo pažinimą, kuris buvo perduotas pranašams ir imamams. Tai iš anksto suteiktos žinios bei žinios apie visatą. Tai „Rašto pažinimas": „Taip Mes parodėme Abraomui galią ir dangaus ir žemės dėsnius, kad jis [, juos žinodamas], būtų užtikrintas" (6:75). Taip pat: „Suteikėme žinias Dovydui ir Saliamonui ir jiedu sakė: ‚Palaimintas tebūnie Alachas, kuris mus iškėlė virš daugelio savo tikinčiųjų tarnų!' Saliamonas buvo Dovydo palikuonis. Jis pasakė: ‚O žmonės! mus išmokė paukščių kalbos ir mums davė [kai kurias žinias] apie visus dalykus'" (27:15-16).

Turintys tokių žinių galėjo tverti nepaprastus dalykus. Štai Saliamono laikais Asafas, turėjęs tik mažą dalelę tų žinių, akies mirksniu galėjo perkelti Sabos karalienės Balkidos (Bilqis) sostą iš vienos vietos į kitą (žr. 27:40).

Anot kai kurių tradicijų, „Rašto pažinimas" yra Alacho Didžiojo vardo dalis. Tasai Vardas sudarytas iš 73-ių dalių. Tai ne raidės, o Visatos valdymo pažinimas.

Korane yra toks sakinys: „[Pranašas] pasakė: Pakankamas liudytojas tarp manęs ir jūsų yra Alachas ir tasai, kuris turi Rašto pažinimą" (13:43). Ir čia nesakoma kad „dalį Pažinimo", o visą Pažinimą.

Iš čia aišku, kad „tasai" nėra nei Alachas, nei Mahometas. Tai kas jis? Šiitai tvirtina, kad tai Ali ir po jo sekę imamai. Kai kurie sunitai laikė, kad tai Abdullah ibn Sallam*), į islamą atsivertęs žydų rabinas. Dar kiti sunitai tvirtino, kad kalbama apie žydų ir krikščionių mokslininkus, ateinančio Pranašo ženklus radusius savo Raštuose. Bet kažin ar jie galėjo turėti „visą" Pažinimą?!


*) Abdula ibn Salamas (m. 643 m.) – Mahometo palydovas, buvęs žydų kunigas Jasribe (Medinoje), iki atsivertimo į islamą vadinęsis Huseinas ibn Salamas. Dalyvavo užkariaujant Siriją ir Palestiną. Į Mediną atvykus Mahometui, jis, atseit, šiam uždavė tris klausimus, nes atsakymus į juos gali žinoti tik Pranašas: „Koks bus pirmas Paskutinio teismo ženklas; ką pirmiausia paragaus atvykę į Rojų ir kodėl kūdikis kartais panašus į tėvą, o kartais į motiną“. Mahometui atsakius (a) ugnis, varysianti žmones iš rytų į vakaris; b) banginio kepenų; c) priklausomai nuo to, tėvo ar motinos vandenys spartesni), ibn Salamas priėmė islamą, visur sekė Mahometą ir buvo hadisų perdavėju.

Šiitai Korane
Šiitai, sufijai ir kiti
Pranašas Mahometas
Koranas. Dana Medinoje
Mahdi: Paskutinysis šviesuolis
Gyvasis imamas šachas Karimas Aga Chanas
Islamas: Laisva valia ir determinizmas
Jėzus Kristus musulmonams
Pranašų nenuodėmingumas
Asasinai, šiitai-izmailitai
Kas dėbtelėjo į akląjį?
40 an-Navavi chadisų
Izmailizmo istorija
Kaaba Mekoje
Adomo nuopuolis
Filosofijos skyrius
Religijos sritis
Vartiklis