|
Džeimsas Dobsonas. Gyvenimas ant ribos. Knygos pristatymas
Šis dešimtmetis užduos šimtus klausimų, į kuriuos teisingus atsakymus surasi ne iš karto. Šiame laikotarpyje ypatingą dėmesį derėtų atkreipti į jaunuoliško mąstymo klaidas. Jos gali turėti įtakos ateičiai. Mūrininkai žino, kaip svarbu kruopščiai išlyginti pamatą. Menkiausias netikslumas apatinėje plytų eilėje suformuoja daug didesnį nukrypimą sienai kylant aukštyn. Taip yra ir gyvenime." šitaip savo knygą "Gyvenimas ant ribos" apibūdina jos autorius, žinomas JAV psichologas dr. Džeimsas Dobsonas (James Dobson). Savo knygose psichologas dalinasi ilgamete šeimos konsultanto patirtimi, asmeniniais išgyvenimais, naudingais patarimais. Kai kurios D. Dobsono knygos jau išverstos į lietuvių k. tai "Pasiruošimas brendimui", "Ką žmonos nori, kad jų vyrai žinotų apie jas" (žr. leidyklos "Sidabrinis trimitas" knygas). Džeimsas Dobsonas yra tarptautinės organizacijos "Focus on the Family" steigėjas ir prezidentas. Ši organizacija kasdien transliuoja savo programas daugiau nei 2 500 radijo stočių. D. Dobsonui yra tekę dirbti JAV prezidento bei teisingumo ministro patarėju. 14 metų jis buvo Pietų Kalifornijos medicinos koledžo pediatrijos profesorius, 17 metų dirbo Los Andželo vaikų ligoninės Medicininės genetikos skyriuje. Autorius lieka ištikimas savo temai jis nagrinėja asmenybę draskančius vidinius konfliktus ir drauge su skaitytoju mėgina atrasti jų priežastis. Knygos "Gyvenimas ant ribos" puslapiuose nagrinėjami aktualūs klausimai. Pavyzdžiui: Ką daryti, kai meilės jausmai išblėsta, o sutuoktinis lieka šalia? Ar "saugus seksas" tikrai yra saugus? Ar įprotis mėgautis pornografija gali žmogų paversti žudiku-maniaku? Kaip elgtis, kai visi draugai vartoja narkotikus? Ar įmanoma išlikti savimi neplaukiant prieš srovę? Kodėl "žvaigždžių" šlovė taip greitai išblėsta? Ar homoseksualizmas paveldimas? Dėl ko verta stengtis šiame gyvenime? Kodėl gyvenimo pabaigoje karalius Saliamonas rašė, kad viskas po saule yra tuštybių tuštybė? ir t. t. ir pan. Savo knygoje dr. Dobsonas atsako į skaitytojų klausimus. Siūlome paskaityti keletą klausimų ir atsakymų iš "Gyvenimas ant ribos": Norėčiau patikslinti, ar teisingai suprantu sąvoką "meilė turi būti patvari". Kaip paprasčiau galėtumėte paaiškinti šią mintį? Ši mintis grindžiama pagarba sau ir asmeniui, kurį įsimylėjote. Tai sprendimas neverkšlenti, nemaldauti ar neįkalbinėti kito jausti tai, ką jūs jam jaučiate. Nebandykite mylimo asmens uždaryti narvelyje. Taip jūs jo tikrai neišlaikysite prie savęs. Atvirkščiai tai įžiebs dar didesnį norą bėgti kuo toliau nuo jūsų. Patvarios meilės idėja kalba apie tai, kad mes turime ne pasisavinti mylimą asmenį, bet paleisti jį, net jei mums labai skaudu tai padaryti. Taip elgdamiesi mes išties galime tikėtis, kad draugystė nenutrūks. Atviros narvelio durys tik patvirtina, jog jūs gerbiate draugystę. Ar tikite meile iš pirmo žvilgsnio? Jokiu būdu! Tai neįmanoma. Kodėl? Kaip jau minėjau, meilė yra daug daugiau nei romantiškas jausmas. Tai daugiau nei seksualinis patrauklumas ar džiaugsmo virpesiai, ar aistra vesti (ištekėti). Aišku, šie signalai, atsiradę "iš pirmo žvilgsnio", ilgainiui gali peraugti į tikrus dalykus. Bet dažniausiai tokie pasireiškimai esti labai laikini ir dar nekalba apie tikrą meilę. Trokštu, kad kiekvienas tai suprastų! Romantiškas susižavėjimas ir tikra meilė iš esmės skiriasi požiūriu į kitą asmenį. Aistros šaltinis yra egoizmas. Įsimylėjėlis gali sakyti: "O, aš nesuprantu, kas man darosi. Niekada nesu patyręs tokio fantastiško jausmo! Tikriausiai įsimylėjau". Atkreipk dėmesį - jis net neužsimena apie kitą asmenį. Jį jaudina jo paties pasitenkinimas. Jis visiškai nėra įsimylėjęs ką nors kita, išskyrus savo paties meilės jausmą. Visai kitokia yra tikra ir nuoširdi meilė. Ji pastebi ir pripažįsta kitą asmenį, žino jo rūpesčius ir džiaugsmus, pažįsta jo charakterį, domisi jo svajonėmis ir viltimis. Meilė yra neveidmainiška, rūpestinga, dosni. Toks požiūris į žmogų neatsiranda staiga, lyg netyčia įkritus į duobę. Mano meilė žmonai augo metams bėgant. Jos, kaip ir kiekvieno žmogaus, charakteris yra gelmė, todėl jį pažinti reikia laiko. Dabar aš vis labiau ir labiau ja žaviuosi, nes giliau pažįstu. Artimi santykiai neatsiranda "vieną ypatingą vakarą". Galiausiai tu negali įsimylėti nepažįstamo objekto, nors jis ir yra patrauklus ar seksualus. Mano draugas labai nekalbus ir nedrąsus. Ar jis visada toks bus? Aš tikiuosi, kad vieną dieną jis atskleis savo mintis ir jausmus. Tavo klausimas man priminė vieną dvylikametį berniuką, kuris tylėjo nuo pat gimimo. Jo tėvai ir artimieji nebesitikėjo, kad jis kada nors prakalbės, nes niekada nebuvo girdėję jo balso. Kartą mama jam padėjo dubenėlį sriubos. Berniukas paragavęs susiraukė, pastūmė dubenėlį į šalį ir ištarė: - Šitų pamazgų aš daugiau niekada nebevalgysiu! Šeima buvo ekstazėje. Jis tai pasakė pilnu sakiniu. Jie visi šokinėjo krykštaudami, o tėtis paklausė: - Kodėl tu iki šiol su mumis nekalbėjai? Berniukas atsakė: - Kadangi iki šiol viskas buvo gerai. Galbūt ir tavo vaikinas vieną dieną tave nustebins savo šnekumu, bet aš tuo abejoju. Drovumas yra įgimta ir pastovi charakterio savybė. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai 15 procentų vaikų yra genetiškai užprogramuoti intravertai ir tokie išlieka visą gyvenimą. Matai, vieni žmonės atrodo gimę būti triukšmadariais, o kiti linkę pasilikti vieni su savo mintimis. Tavo draugas greičiausiai priklauso pastarųjų kategorijai. Aš manau, kad tu ne aklai tekėsi už jo. Tikiuosi, kad tu nesiruoši jo pakeisti. Daugelis moterų įsimyli stiprius ir nekalbius vyrus, o po to visą gyvenimą "graužia" juos už nenorą su jomis plepėti. Tau taip pat reikėtų žinoti, kad vyrai natūraliai yra mažiau kalbūs negu moterys. Jiems dažnai yra sunkiau atskleisti savo jausmus ar išreikšti savo idėjas. Vyras per dieną pasako apie 25 000 žodžių, o jo žmona - 50 000. Taigi jis ateina iš darbo išnaudojęs visą savo žodžių limitą, o ji dar turi 37 000 paleisti į "apyvartą". Tai dažnai žlugdo moterį. Ar tikite "dvigubais standartais"? Ta prasme, kad vaikinams leistina tai, kas neleistina merginoms? Aš netikiu, kad gali egzistuoti dvigubi standartai. Netgi Biblijoje drausdamas amoralų elgesį, Dievo žodis neskiria lyčių. Vaikinui pradėti gyventi nesantuokinį gyvenimą yra lygiai taip pat blogai kaip ir merginai. Bet iš ankstesnių laikų atėjo skirtingi reikalavimai merginoms. Aš manau, taip atsitiko dėl to, kad tėvai suprato, jog merginoms sunkesnės ikisantuokinio sekso pasekmės. Aišku, tik moterys pastoja, be to, jų kūnas imlesnis venerinėms ligoms. Merginos ir moterys emociškai labiau pažeidžiamos. Po atsitiktinės nakties, kai vaikinas giriasi nauju "laimėjimu", moteris paprastai jaučia, kad ja buvo tik pasinaudota, ir jaučiasi pažeminta. Tikriausia dėl to tėvai ir mokytojai labiau rūpinasi merginų skaistumu. Turint omeny šiuos lyčių skirtumus, seksualinės revoliucijos metu vyrai taip pasišaipė iš moterų, kad daugiau tikriausiai jau nebeįmanoma. Sulaužę senas taisykles ir įtikinę pasaulį, kad du žmonės kada nori gali žaisti šiuos žaidimus, jie privertė moteris daryti, ko visada iš jų norėjo. Bet pažiūrėkite, kokia kaina buvo sumokėta už naująją "laisvę". Praktiškai moterys buvo paliktos "ant ledo" - jos turėjo pačios užsimokėti. Aišku, moralinė seksualinio palaidumo reikšmė abiem lytims yra ta pati, bet fizinės ir emocinės pasekmės skirtingos. Moterys praranda daugiau. Ką manote apie pasimatymą, kai mergina įsileidžia vaikiną? Jeigu ji flirtuoja ir užsidaro su juo kambary ar kur nors kitur, kur neturėtų, argi vaikinas neturi teisės pergulėti su ja? Vyras niekada, jokiomis aplinkybėmis neturi teisės jėga paimti moterį. Ji bet kada turi teisę pasakyti "Ne", ir vyras privalo gerbti jos atsisakymą. Tai nusikaltimas, kad tokia daugybė moterų ir merginų šiandien yra prievartaujamos. Mažiausiai 60 procentų moterų, iki 15 metų praradusių nekaltybę, sako, kad pirmą kartą jėga buvo priverstos lytiškai santykiauti. Tai - tragedija, kurios pasekmės dar ilgai bus juntamos. Mane domina tai, kad mūsų visuomenėje vyrai mano turį teisę jėga priversti moterį lytiškai santykiauti. Tyrime, kurį atliko Rhode Island Rape Crisis Center, 1 700 šeštų - devintų klasių mokinių buvo paklausta, ar yra aplinkybės, kuriomis vyras gali jėga pasinaudoti moterimi. 65 procentai berniukų ir 47 procentai mergaičių atsakė, kad gali, jeigu jie pažįstami daugiau kaip 6 mėnesius! Ir 51 procentas berniukų pasakė, kad vaikinas gali priversti merginą pasibučiuoti, jeigu dėl jos išleido "krūvą" pinigų - 12-mečiai nurodė sumą nuo 10 iki 15 dolerių. Nenuostabu, kad šiandieninėms moterims nuolat reikia gintis. Dėl moters išleidęs kelis baksus, vyras mano nusipirkęs prostitutę. Leiskite parodyti, ką prieš mirtį parašė mano tėvas. Jeigu šias mintis įterpsite į savo
vertybių sistemą, jos kaip sumanūs vadovai padės nukreipti jūsų seksualinę energiją:
"Stiprus troškimas yra panašus į upę. Kol ji teka tarp Dievo valios krantų - nesvarbu, ar
srovė silpnesnė, ar stipresnė, - viskas gerai. Bet vos tik ji išsiveržia ir prasigraužia savo
kelius - neišvengsi nelaimės".
Kiti knygų aprašymai: |
