Terahas buvo 70 metų, kai jam gimė Abramas, Nahoras ir Haranas... Abramo žmonos vardas buvo
Sarai... Sarai buvo nevaisinga ir neturėjo vaikų.
Terahas pasiėmė sūnų Abramą, savo vaikaitį Lotą, Harano sūnų, savo marčią Sarai, Abramo žmoną, ir išėjo su jais iš kaldėjų Ūro į Kanaano kraštą. Atėję lig Harano, ten apsigyveno. Pr. 11:26-31 Humaše [Penkiaknygėje] mažai kalbama apie Abraomo ankstyvąjį gyvenimo tarpsnį. Toroje mažai nuorodų į žydų
tautos protėvį iki jam sulaukus 75 m. amžiaus. Toks svarbus įvykis, kaip Abraomo nepaklusimas Babilono karaliui
Nimrodui, liepusiam garbinti ugnį, dėl ko tasai buvo įmestas į besikūrenančią krosnį, paminėtas tik
prabėgšmom. Šis ir kiti Abraomo gyvenimo faktai buvo perduodami iš lūpų į lūpas tol, kol talmudistai jų neužrašė įvairiose
Midrašose.
Abraomas (pradžioje vadintas Abramu) gimė 1948 m. po pasaulio sukūrimo (išeitų, 1813 m. pr.m.e.) Kutos mieste Mesopotamijoje (Toroje jo gimtinė vadinama Ever-haNahor už upės). Jo tėvui Terahui tuo metu buvo 70 m. [Pr. 11:26-25.10 ]. Abraomas priklausė 10-tai kartai po Nojaus, šio sūnaus Šemo palikuonims. Abraomui gimus Šemas buvo 390 m. amžiaus, Nojus 892 m., o Nojui mirštant Abraomui buvo 58-i, o Šemui mirštant 110 m. Tai svarbūs faktai, nes Abraomas daug metų praleido Nojaus ir Šeri namuose, gaudami pamokymus iš jų. Taigi jis apie Tvaną sužinojo tiesiogiai iš jį išgyvenusių žmonių. Dar daugiau, Nojus pažinojo Metušaelį kelis šimtus metų, kas reiškia, kad tasai kartu su Adomu gyveno irgi kelis šimtus metų, - taigi Abraomas gavo informaciją apie pasaulio pradžią vos ne iš pirmųjų lūpų. Abraomo tėvas Terahas buvo pirmojo Toroje paminėto karaliaus Nimrodo ministru. Terahas buvo stabmeldys kaip ir karalius ir garbino Saulės dievą. Nimrodo astrologai pasakė Nimrodui, kad Teraho naujagimis vieną dieną kels pavojų jo sostui. Nimrodas įsakė Terahui atnešti kūdikį, kurį ketino nužudyti. Tačiau Terahas pergudravo Nimrodą atsiųsdamas vergės sūnų, gimusį tą pačią naktį kaip Abraomas, kurį Numrodas nužudė savo rankomis. O Abraomas su motina ir aukle 10 metų slapstėsi oloje. Jau 3 m. amžiaus Abramas žinojo, kad netinkama yra garbinti Saulę ar kokį kitą stabą; ir kad yra didysis Dievas, sutvėręs saulę ir mėnulį bei visą pasaulį, kuris, nors ir nematomas, yra visa ko Viešpats, galingesnis už Nimrodą. 10 m. amžiaus Abramas nusprendė palikti olą ir vykti pas senuosius Nojų ir Šemą, apie kuriuos motina jam buvo papasakiojusi daug įdomių istorijų. Niekieno neatpažintas jis nukeliavo į kalnuotą Kedemo kraštą [Rytus] prie Ararato, kur gyveno Nojus su šeima. Tie jam papasakojo viską, ką žinojo. Ten Abramas gyveno beveik 39 m., iki 1977-ųjų. Prieš to laikotarpio pabaigą, kai Abramui buvo 48-i, jis išgirdi apie Babelio bokšto statymą Šinearo krašte (taip vadintas Babilonas), kurį valdė Nimrodas. O sulaukęs 50-ies jis grįžo į tėvo namus Babilone. Terahas buvo vyriausias stabmeldžių žynys. Jis turėjo 12 dievų, po vieną kiekvienam mėnesiui, bei kitus stabus. Faktiškai Teraho namuose buvo parduotuvė ir dirbtuvės, kur buvo gaminami stabai iš medžio, akmens, sidabro ir aukso. Žmonės ateidavo aukoti stabams ar jų pirkti, tad Teraho verslas buvo pelningas. Terahas priėmė Abramą pardavėju. Abraomo veikla, žodžiais ir darbais, sukėlė Nimrodo pyktį. Šis įsakė atvykti Abraomui su tėvu. Valdovo astrologai iškart atpažino Abraomą, kaip asmenį, apie kurį kadaise įspėjo Nimrodą. Terahas bandė apgauti Nimrodą ir kaltę suvertė vyresniam sūnui Haranui, kuris buvo 32 m. vyresnis už Abraomą. Haranas slapta palaikė Abraomą, tačiau nebuvo tikras ar gerai taip daro. Nimrodas įsakė Abraomą įmesti į kūrenamą krosnį.
Po 2 m. Nimrodas susapnavo keistą sapną, kurį jo patarėjai išaiškino, kad kol gyvens Abraomas, jo karalystei grės pavojus. Vėl buvo sumanyta nužudyti Abraomą ir pasiųsti vyrai, kad jį suimtų. Laimei, Eliezeras sužinojo apie sąmokslą ir laiku pranešė Abraomui, kuris su 300 pasekėjų pasitraukė pas Nojų. Po mėnesio jų aplankyti atvyko Terahas, Abraomas įkalbinėjo jį mesti stabų garbinimą. Jis nurodė, kad ir jo gyvybė pavojuje, nes Nimrodas jo nepasigailės. Tad Terahas paliko aukštą postą ir su Abraomu nuvyko į Kanaaną, kur galėjo netrukdomi garbinti dievą. Jie atvyko į Haraną, kur gyveno Nahoras ir ten apsistojo. Po 3 m., kai Abraomui buvo 55-i, jam apsireiškė Viešpats ir liepė su žmona ir namiškiais vykti į Kanaaną. Ten Abraomas praleido 15 m. Tuo metu, kai Abraomui buvo 70 m. Dievas su juo sudarė sutartį, - ir netrukus Abraomas grįžo į Haraną, kur gyveno 5 m. Tada Viešpats vėl jam pasirodė ir liepė palikti tėvų namus ir vykti į Kanaaną. Šįkart jį lydėjo vaikaitis Lotas. Terahas mirė Harane, o Nahoras su šeima ten. Tad 75 m. Abraomas persikėlė į Kanaaną, Dievo pažadėtąją žemę jo palikuonims.
Eik iš savo gimtojo krašto, iš savo tėvo namų, į kraštą, kurį tau parodysiu. Padarysiu iš tavęs didelę tautą..
Abraomas išėjo, kaip Viešpats buvo jam paliepęs, ir Lotas ėjo su juo. Abramas buvo 75 metų, kai paliko
Haraną. Pr. 12.1-2; 4
Papildomai skaitykite Abraomas nebuvo žydas?
Manos beieškant |
Kai Abraomas iš jos išėjo be nudegimų, Haranas viešai paskelbė, esąs Abraomo pusėje ir buvo įmestas
į krosnį, kur mirtinai sudegė. O Dievo apsaugotą Abraomą žmonės ėmė garbinti. Tačiau jisai liepė garbinti
Dievą, išgelbėjusį jį kūrenamoje krosnyje, nes jis tėra paprasta žmogus. Nimrodas labai bijojo Abraomo. Jis
jam davė brangių dovanų, taip pat ir Eliezerą, tapusį Abraomo patikimu tarnu ir draugu. Abraomas ir išlikęs
jo brolis Nahoras vedė savo dukterėčias, jų brolio Hrarano dukteris: Nahoras Milką, o Abraomas Jiską (plačiau žinomą Saros vardu).