Biblijos asmenys:
IEVA

(Papildomai skaitykite: "Pirmoji šeima", viso 3 dalys)

   

Labai norėčiau išsklaidyti mistikos rūką, kuris dengia kiekvieną Biblijoje minimą asmenį.Biblija tampa kažin kokia nesuprantama istorijų knyga, artimesnė pasakai nei realiam gyvenimui. O joje minimi žmonės lyg kokie antžmogiai, neturintys nieko bendro su šiandieniniu gyvenimu. Vis dėlto kiekvienas tada gyvenęs žmogus buvo toks pat kaip ir mes - jautė ir skausmą, ir silpnumą. Ir tik vienintelė priežastis, kodėl jų gyvenimai buvo aprašyti Šventajame Rašte - jų santykis su Dievu ar su Jo tauta - Izraeliu. Te kiekviena Biblijos istorija mums labiau primena šeimos albumą, kur kiekviena nuotrauka kalbėtų apie vieną ar kitą pažįstamą žmogų ar su juo susijusius įvykius.

Tik teisingai įvertinus tai, kas aprašyta pirmuose trijuose Šv. Rašto skyriuose, galima suprasti į pirmosios šeimos ir jų palikuonių gyvenimo istorijas. Ką patyrė Adomas ir Ieva kai už jų nugaros užsitrenkė Edeno sodo vartai?

Biblijos enciklopedijoje apie Ievą rašoma:
“Ieva. Pirmoji moteris, Adomo žmona. Ji ir Adomas nepakluso Dievo įsakymui nevalgyti pažinimo medžio vaisių . Todėl Dievas juos išvarė iš Rojaus ir į pasaulį atėjo mirtis. Pradžios knygoje minimi trys Ievos sūnūs: Kainas, Abelis ir Setas (Pr 2.18-4.2;4.25).”

Manau, tai gana neišsamus moters gyvenimo aprašymas. Penktame Pradžios knygos skyriuje parašyta, kad Adomas gyveno devynis šimtus trisdešimt metų. Nors Ievos amžius nėra paminėtas, bet nemanau, kad ji būtų gyvenusi trumpiau nei Adomas. Žmones paprastai labai domina ilgaamžių istorijos. Pasidomėkime Ievos gyvenimu.

Visiems mokykloje teko skaityti K.Donelaičio “Metus”. Nagrinėjome puikius gamtos aprašymus, būrų papročius. K.Donelaitis buvo pastorius, puikiai žinojo Bibliją ir norėjo jos tiesas perteikti kitiems. Štai kaip jis pasakoja apie Adomą ir Ievą:

Ak, Adom, tu pirms žmogus išdykusio svieto,
Tu su savo Ieva, sode pavasarį švęsdams
Ir gėrybes uždraustas slaptoms paragaudams,
Sau ir mums, nabagėliams, daug padarei vargelių.
Dievs, tave koliodams ir žemę visą prakeikdams,
Dėl rasputstvos tos iš rojaus išmetė laukan
Ir su rūpesčiais tavo duoną paliepė valgyt.
Taip po tam tu, bėdžiau, su Ieva, savo mote,
Išrėdyts su kailiais, per laukus bėginėjai
Ar tamsoj pasislėpt į krūmus kur nusitraukei.
Žinom juk ir mes: koktu, kad kaip nusidėję
Slapomės ar kartais šen ir ten bėginėjam.
Tau, tėtat garbings, pirmykščios tavo lėlatės
Daug dyvų bei neregėtų štukų pridarė,
Ik po tam iš tų lėlių pulkai pulkai prasidėjo
Ir, kaip mūsų žiopliai, tavo biedną kvaršino galvą.
Tu su savo Ieva juk dar nebuvota bandę
Kaip mūsų veislės pulks ant svieto šio prasiplatins
Ir kiek vargo jiems jisai padarys užaugdams.
Ale ką mislijo Ievutė, tavo pačiutė,
Kaip jos pirmas vaiks užmigęs klykti pagavo,
Ar kaip pirmą syk ji jam pasturgalį šluostė
Ir, prastai suvystijus, į pašalį kišo?
Ale, žėlėk Dieve. kiek džiaugsmo judu sulaukėt
Kaip susivaidijęs ant lauko juma sūnelis
Barės rūstaudams ir brolis sumušė brolį?
Ak, Adom. tu peržemgdams prisakymą Dievo,
Sau ir mums padarei vargus ir didelę bėdą.
Juk ir mes, kaip tu šiame sviete vos pasirodom
Štai tuo bėdos iš visų pašalių susibėga
Ir nuo lopšio mus ik grabo persekinėja.
Creation of Eve

Ievos sukūrimas

tiesų ar mes susimąstome, kad patys būdami “šviežiai iškepti” Adomas ir Ieva niekada nebuvo regėję mažų vaikų. Juk net jie patys nebuvo vaikai - Dievas juos sukūrė kaip subrendusius žmones. Ar galite įsivaizduoti, kaip jautėsi Ieva, kai pirmą kartą pastojo? Juk tokio reiškinio žemėje dar nebuvo. Gal būt iki tol jie buvo matę kaip gyvūnai atsiveda savo jauniklius? Ievai pastojus, šalia nebuvo tų, kurie galėtų padėti: nei mamos, nei poliklinikos ir net jokios knygos. Iš Adomo taip pat buvo mažai naudos. Gal Ievai pradėjus storėti Adomas paslapčia skaičiavo, kiek ji suvalgo?.. Taigi vienintelis žinių ir pagalbos šaltinis buvo Dievas. Bet su Juo pasikalbėti ne taip paprasta- žmonių padaryta nuodėmė atskyrė juos nuo Kūrėjo ir tik nekalto avinėlio auka leisdavo vėl stovėti švento Dievo akivaizdoje.

Pirmojo kūdikio gimimas sukėlė didelį sąmyšį. Juk ką tik gimęs vaikas nėra toks, kaip suaugęs žmogus. Dabar visi žino, kad kūdikiai nekalba, nevaikšto ir kad turi praeiti nemažai laiko, kol šis pats atsisės ant puoduko. Nors šiandien pilni knygynai knygų, patariančių, kaip prižiūrėti, maitinti, migdyti vaikus, bet vis tiek dar iškyla įvairių klausimų. O ką daryti vargšei Ievai ir jos vyrui Adomui - tikra neįmenama mįslė tas pirmagimis. Nieko nekalba, rėkia, geria tik mamos pieną. Štai tau ir pirmosios problemos. Tačiau galiausiai šis visiškai bejėgis padarėlis tapo didžiausia tėvų viltimi: jis išgelbės iš prakeikimo, sutryps šėtono galvą, kaip sakė Dievas ir tada jie vėl galės gyventi Edeno sode ir bendrauti su savo Kūrėju. Tuo metu jie sunkiai suprato, kas yra tasai prakeikimas. Jiems tai buvo nutrūkęs bendravimas su Dievu, išvarymas iš Edeno sodo, alinantis darbas ir gimdymo skausmai. Tačiau priešaky laukė nauja patirtis - susidūrimas su mirtimi. Matydami, kaip miršta aukai skirtas avinėlis, pirmieji žmonės suprato, kad už savo nuodėmes turėtų mirti patys. Tačiau žmogaus mirtis kol kas jiems buvo didelė paslaptis.

Gimė daugiau vaikų. Jiems paaugus Adomas ir Ieva pasakodavo istoriją apie Dievą, sodą, gyvatę, prakeikimą. Vaikai šią istoriją mokėjo atmintinai. Kodėl taip manau? Juk tai buvo vienintelė istorija, kurią Adomas su Ieva žinojo. Tuomet nebuvo gražių pasakų knygų. Kiekvieną kartą baigus pasakoti žinomą istoriją jų akyse sužibdavo ašaros, sklidinos vilties, - kuris iš besiklausančių pyplių bus tas išvaduotojas?

Mažyliai užaugo. Ir štai du broliai išėjo aukoti auką Viešpačiui. Išėjo dviese, o grįžo vienas. Kainas užmušė savo brolį Abelį. Ar galima įsivaizduoti, ką jautė tėvai?

Tai, ko jie taip bijojo, atėjo į žemę. Mirtį atnešė jų sūnus, Kainas, kurį taip mylėjo ir tikėjo, kad jis išvaduos juos iš mirties baimės. Tai buvo dvigubas skausmas: jų viltis sudužo, jie neteko abiejų sūnų (Abelis mirė, o Kainas pabėgo). Ar gali būti kas nors skaudžiau tėvams, kaip laidoti savo vaikus?

Kodėl Jėzus negalėjo gimti tada - pirmajai šeimai išgelbėti. Kiek nelaimių, vargų būtų išvengusi žmonija… Bet ar būtų suvokusi, kas iš tiesų yra laisvė?

(Bus daugiau...)

Parengė Lina Garnytė

Pirmoji šeima: Nuopuolis
Ir atėjo trys karaliai
Vienuolių institucijos įsigalėjimas
Fokso kankinių knygą: Kruvinoji Meri
Lesteris Samralas. "Žmogus", 1 knyga, 2 dalis
Kristaus dieviškumo pagrindimas šv.Jono rašiniuose
Jonas Auksaburnis. Apie Susaną
Pasaulio sukūrimo puslapis
Apie Šv.Trejybės paieškas
Abraomo ankstyvasis gyvenimas
Kodėl kovo 8-oji?
Mitologijos puslapis
Biblijos pagrindinis puslapis
Vartiklis