Tai matėte ne kartą...
Lentelė su skirtingo dydžio raidžių eilutėmis kas nesitikrino pagal ją regėjimo oftalmologo kabinete? Vienas pirmųjų ją panaudojo prancūzų gydytojas Ferdinandas Monoeris*) (1836-1912). Jo variante, atmetus stambiausių raidžių eilutę, kraštinės raidės duos jo vardą FERDINAND MONOYER DM (t.y., medicinos daktaras)
Be to, jis įvedė dioptrijos sąvoką linzių (prie kurių priskiriamas ir akies lęšiukas) optinės galios mato vienetą. Viena dioptrija linzė, kurios židinys yra 1 m nuo jos. Visiems, nešiojantiems akinius, šis vienetas žinomas iš akinių recepto.
1862 m. Hermanas Snelenas (Herman Snellen, 1834-1908) sudarė lenteles regos aštrumui tirti, vienos minutės
žiūros kampą laikydamas norma (1,0). 1909 m. Tarptautinis oftalmologų kongresas patvirtino jį normalaus regos aštrumo
standartu. Šis rodmuo ne riba, jis tik nurodo tik žemutinę normos ribą. Daugelio žmonių mažiausias regos kampas yra vienos
minutės dydžio. Naudojant optotipų lenteles, pagaliau atsirado galimybė regos aštrumą įvertinti skaitiniais dydžiais.
Ženklai, skirti regėjimo aštrumui nustatyti, yra labai įvairūs. H. Sneleno pasiūlyti ženklai yra E formos. Kiekvienos ženklo detalės
storis yra toks, kad žiūrint į jį iš tam tikro atstumo, akyje susidaro vienos minutės žiūros kampas. Viso ženklo aukštis ir plotis yra 5
k. didesnis negu jo atskirų detalių storis ir visas ženklas matomas 5' kampu.
Sneleno ženklai |
 Landolto ženklai |
Kutenimas: kitų ir savęs
Netikėtas kutenimas**), ypač jautriose vietose, tokiose kaip pažastys, liemuo ar padai, gali priversti daugumą
žmonių nevaldomai juoktis ir priversti juos muistytis, tuo tarpu kiti gali likti visiškai abejingi. Kas gi
konkrečiai tam tikrą prisilietimą paverčia kutenimu? Kutenimas yra keistas ir intriguojantis pojūtis, kurį
mokslininkai vis dar stengiasi išsiaiškinti.
Konstantina Kilteni su kolegomis iš Donderso ir Karolinskos institutų Švedijoje tuo tikslu sukūrė automatizuotą kutinimo aparatą. Eksperimento dalyviai kišo kojas pro platformos angas, kur mechaninė lazdelė kuteno jų padus. Tyrėjai stebėjo smegenų veiklą ir platų reakcijų spektrą: vieni žmonės nevaldomai juokėsi, kiti krūptelėjo ir atsitraukė, o kai kurie liko visiškai abejingi.
Ir nors Aristotelis manė, kad kutenimas būdingas tik žmonėms, žiurkės ir didžiosios beždžionės taip pat gali būti jo paveikiamos, - o tai rodo evoliucinį šio pojūčio pagrindą. Mokslininkai pasiūlė keletą teorijų apie kutulio priežastis. Pagal vieną jis atlieka socialinę funkciją; padeda užmegzti ryšį tarp žmonių, nes priverčia žmones juoktis (geros nuotaikos generatorius; už ją pasisakė ir Č. Darvinas). Kita teorija teigia, kad kutenimo reakcija yra apsauginis refleksas, padedantis organizmui reaguoti į netikėtus pojūčius pažeidžiamose vietose (pvz., vabzdžius, smulkius gyvūnus ) ir išlikęs evoliucijos tėkmėje - bet tada klausimas: kodėl kutenamas žmogus juokiasi?! Tai gal tai tiesiog sudėtingos nervų sistemos veiklos šalutinis efektas, kylantis iš ribinių būsenų tarp švelnaus prisilietimo ir smarkesnio (skausmingo) poveikio argumentu tam yra tai, kad jautrios kutenimui vietos yra ten, kur oda plonesnė ar kur sueina daugiau nervų mazgų.
Bet kodėl beveik neįmanoma pakutenti save?! Tai irgi pastebėjo dar Aristotelis. Anot Kilteni, smegenys prisilietimą prie savęs apdoroja kitaip nei kitų prisilietimą. Kai žmogus pajudina ranką, norėdamas paliesti veidą, smegenų somatosensorinė žievė prisilietimą registruoja silpniau nei kito prisilietimą. Taip yra todėl, kad dar prieš prisilietimą smegenėlės, t.y. sritis, atsakinga už judesio numatymą, numato pojūtį ir neleidžia suveikti kutenimo refleksui.
Be to, asmenims, sergantiems šizofrenija, yra sumažėjęs neuronų aktyvumas srityse, susijusiose su savęs lietimu - dėl to jiems gali būti lengviau save kutenti. Tyrėjai teigia, kad tai gali būti dėl sutrikusio numatymo mechanizmo ir haliucinacijų sunkumu, kai asmenys savęs lietimą suvokia kaip svetimą.
Vis tik dar daug kas lieka nežinoma dėl kutenimo - jis tebelieka didele neurologijos mįsle.
*) Ferdinandas Monojeris (Ferdinand Monoyer, 1836-1912) - prancūzų oftalmologas, 1872 m. įvedęs
lęšio laužiamosios gebos matavimo vienetą dioptriją. Taip pat žinomas kaip Monojerio lentelės, kuri naudojama regos
nustatymui, sudarytojas. 1877-1909 m. buvo Liono un-to medicininės fizikos profesoriumi.
Monojerio lentelė susideda iš eilučių, kurių kiekvienoje surašytos vienodo dydžio raidės, o raidžių dydis didėja
eilutėse link apačios. Numatytos dvi lentelės tikrinant iš 3 (baigiasi NXV) ir 5 m. (baigiasi ZU;
būtent šioje F. Monojeris įdėjo savo vardą). Raidžių dydis parinktas taip:
AV = 1/a = x/10
kur a - skiriamasis kampas minutėmis; x dešimtosios regėjimo aštrumo
dalys. Tad regos aštrumui 10/10, a = 1' = apie 0,0166o
**) Kutenimas - reakcija į žmogaus ir kai kurių gyvūnų odos prilietimą, kurią paprastai lydi visuotinis suaktyvėjimas, lydimas nevaržomo juoko ir nevalingų judesių gausa. Veidas paprastai parausta, pulsas ir kvėpavimas padažnėja, o po ilgai trunkančio kutenimo žmogus gali jaustis išsekusiu. Išskiriami du kutenimo tipai: knizmeze (lengvų prisilietimų pojūtis, pvz., lengvas perbraukimas ar vabzdžio ropojimas) ir gargalezė (reakcija į smarkesnius kutenimo veiksmus, ypač jautriose kutenimui vietose: vidinės ausies sritys, šlaunų sritys, kaklas, šonai, pažastys, pilvas ir bambos sritis, sritys po keliais, padai Viduramžių Europoje ir Indijoje kutenimas naudotas kaip ypatingas kankinimo būdas.
Robotų iškilimas
Akiniai nuo saulės
Mokslas apie garbanas
Karai dėl telefono
Mechaninis žvėrynas
Akys išduoda mintis...
Zingeris ir jo siuvamoji
Kuo taps Homo sapiens?
Kodėl kraujas raudonas?
Tokios tad buvo lenktynės
Atsiradimai ir paaiškinimai
DNR kvantinis kompiuteris?
Langų stiklas Lietuvoje
Šiltų prisiglaudimų paslaptis
Elektros panaudojimas žemdirbystėje
Celuloidas plastmasių prosenelis
Ar mašina kada nors mąstys?
8 alternatyvūs energijos šaltiniai
Apie ugnį neprieteliaus sudeginimui
Degtukai trumpas, bet svarbus gyvenimas
Skafandrai: atsiradimas ir variantai
Šarvuotųjų automobilių pirmeiviai
Naglumas sėkmės garantas
Kas išrado telefoną?
R. Silverbergas. Musės
Kaip veikia daiktai?
Stikliniai laidai
Vartiklis