Kas tas alfa-galas ir su kuo jį (ne)valgo?
Kai kandžioja uodai, tai atrodo, kad nieko blogiau būti negali Tačiau kai vėliau įsisiurbia erkės, nuomonė keičiasi! Erkių pasaulyje daugybė, tačiau čia domina tik tos, kurios neleidžia ramiai pagulėti ant žolytės, - dažniausiai iksodinės (Ixodidae). Jų seilės apie dešimties molekulių mišinys, padedantis erkei prisisiurbti kraujo. Tarp jų yra nuskausminančiųjų, prostaglandidų (skatinančių lokalų kraujagyslių praplatėjimą) ir įvairių antikoaguliantų (pvz., trombino ingibitorių, neleidžiančių susidaryti trombui įkandimo vietoje). Yra jose ir priešuždegiminių medžiagų bei kitų junginių. Tačiau seilėse gali būti ir įvairių mikroorganizmų, pvz., borelijų, sukeliančių Laimo ligą, o taip pat erkinio encefalito virusų.
Ir kas įdomiausia, - nors pačios erkės nėra vegetarės, tačiau vegetarais gali paversti mus! Na,
jei ne
absoliučiai, tai bent dalinai. Kai kurie žmonės po erkės įsisiurbimo priversti atsisakyti jautienos, kiaulienos, veršienos, ėrienos
ir kitų žinduolių (vadinamosios raudonos) mėsos, - bet ne paukštienos ar žuvies. Tai gali nutikti dėl vienos molekulės erkių seilėse
ir reakcijos į ją. Tai alfa 1,3-galaktozė, arba trumpiau tiesiog alfa-galas. Ir nors angliavandeniai būtini organizmui, su ši molekulė
mūsų organizmui nežinoma ir ji nedalyvauja žmogaus metabolizme, nors ji yra pas visus žinduolius, išskyrus mus ir kai kurias beždžiones.
Tačiau mes prieš ją turime antikūnių, klasės G imunoglobulinų (IgG), neutralizuojančių ją, jei ji patenka į kraują. Ir tai viena
iš priežasčių, trukdančių žinduolių organus persodinti žmonėms.
Tiesa, tai dar neturi tiesioginio ryšio su maisto naudojimu, nes IgG tuo požiūriu nesukelia jokių reakcijų. Tačiau erkės įkandimas išprovokuoja B-ląstelių grupės (limfocitų) susidarymą, pagaminant klasės E imunoglobulinus (IgE), dėl kurių kyla alerginė reakcija alga-galui maiste. Tai vadinamasis alfa-galo sindromas. Dėl jo po kurio laiko (2-3 mėn.) žmogui išsivysto alergijai bet kokiai raudonai mėsai.
Bet iš kur alfa-galo molekulė erkių seilėse?! Pradžioje manyta, kad erkė pirma prisisiurbia gyvūnų kraujo, o tada įsisiurbia žmogui. Tačiau vėliau išsiaiškinta, kad alergija gali kilti ir tada, kai erkė prieš tai negavo jokio gyvūno kraujo. Tad spėta, kad ne visos erkės vienodai pavojingos. Vis tik tokią alergiją galima sutikti visur, visame pasaulyje. Tiesa, Europoje ir Azijoje jos atvejai dar gana reti, o gausiausi rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje (tikriausiai tai susiję su ten paplitusia Amblyomma americanum rūšimi).
Anksčiau laikyta, kad angliavandeniai negali būti alergenais, nes jais visad būdavo baltymai. Ir nesvarbu, kad alergija alfa-galui kyla, kai į kraują patenka su baltymais susijusios erkių seilių molekulės (glikolizuoti baltymai, glikoproteinai) ji kyla būtent dėl jų angliavandenilinės dalies! Taip erkės paneigė nuostatą, kad angliavandeniai negali sukelti alergijos.
Ir tikriausiai alergeno išskirtinumas alerginę reakciją padaro išskirtine: simptomai pasirodo po 3-7 val., o ne iškart. Jie gali varijuoti nuo silpno niežulio burnoje, skausmo pilve ir diorėjos (viduriavimo) iki anafilaksijos (visi alerginiai požymiai, tame tarpe ir broncho- ir larin-spazmai, apsunkinantys kvėpavimą).
Šią priklausomybę patvirtino ir tyrimai apie cetuksimabo preparato šalutines reakcijas. Tai glikoproteinas, angliavandenilinėje dalyje turintis alfa-galą. Kai kuriems jį vartojusiems pacientams iškart kilo alerginė reakcija, kartais net letalios baigties. Išsiaiškinta, kad dėl to kaltas būtent alfa-galas IgE jungėsi tik su ta dalimi. Tokia reakcija buvo labai lėta ir atsirasdavo tik tiems, kuriems buvo įsisiurbusi erkė.
Taigi erkės labai puikiai žino, kaip mums pakenkti, - tad venkite jų! O jei kas jūsų paklaus, kodėl nevalgote mėsos, atsakykite, kad greičiausia jums įkando erkė!?
Kodėl uodai kanda ne visus?!
Tai patvirtina ir tyrimai Bet kodėl? Yra bent vienas straipsnis*), kuriame aiškinama, kad O(I) grupės kraujas uodams patinka labiau. Tiesa, bandyta su Azijos tigriniais uodais (Aedes albopictus), o kitų uodų skoniai gali skirtis. Kraujo grupę uodai nustato pagal kvapą apie 85% žmonių išskiria medžiagas, leidžiančias atskleisti jų kraujo grupę tad pagal jas uodai ir renkasi, ką kąsti pirmą (likę 15% mažiau įdomūs uodams!). Tačiau jie kanda visus, nes be kraujo grupės jie užuodžia ir daugiau.
Uodai auką aptinka pagal mūsų iškvepiamą anglies dvideginį; kitaip sakant, jiems visas pasaulis atrodo tarsi CO2 srovės.
Auką jie nustato iš kelių dešimčių metrų atstumo ir jie skenda į ten, kur jo daugiau. Štai kodėl uodai vaikus kandžioja mažiau, nes jie
CO2 iškvepia mažiau. O kai sunkiai dirbate ar sportuojate, tada kvėpuojate dažniau ir tuo didinate uodų susidomėjimą.
Bet uodai jaučia ne tik anglies dvideginį!? Maždaug 1 m atstumu jie pradeda jausti kitus kvapus: pieno rūgšties, amoniako, acetono, sulkatono (tai medžiaga iš ketonų grupės) ir kai kurių karbosikrūgščių (acto, gintaro, skruzdžių ir t.t.). Jų žmogaus kvape daugiau nei gyvūnų, todėl uodai labiau linkę kąsti žmonėms, o ne karvėms ar šunims (o ir plika žmogaus oda irgi suvaidina savo vaidmenį). Pieno rūgštis ir kiti minėti dalykai susidaro biocheminių reakcijų metu o jos irgi vyksta intensyviau organizmo fizinio apkrovimo metu.
O galiausiai dar yra odos mikrofloros išskiriamos medžiagos. Kad ir kaip kruopščiau plautumėm odą su muilu, atsikratyt visų bakterijų ant jos nepavyks bet to ir nereikia, nes kai kurios jų ir naudingos (pvz., Pseudomonas aeruginosa lazdelės bakterija išskiria pseudomoninę rūgštį, kurios nemėgsta stafilokokai ir streptokokai, galintys sukelti sunkias ligas; taip pat ji trukdo augti patogeniniams grybeliams). Tačiau tos bakterijos nepavojingos ar net ir naudingos, kol gyvena odos paviršiuje jei jos prasiskverbia gilyn, gali tapti pavojingu patogenu (minėta Pseudomonas aeruginosa randama pūliuojančiose žaizdose, ji sukelia žarnyno ir šlapimo pūslės uždegimus). Ir prakaitas neturėtų jokio kvapo, jei ne mikroflora ant odos. Bakterijos skaido mūsų išskiriamas medžiagas, o gauti produktai ne visad turi malonų kvapą pvz., aminorūgštys propionobakterijų paverčiamos bjaurų kvapą turinčia propionine rūgštimi, o Staphylococcus epidermidis gamina izovalerijoninę rūgštį, turinčią prakaituotų kojų kvapą. O tai tik du kvapai, o šiaip žmogaus kvapą sudaro keli šimtai kvapnių medžiagų. O žmonių mikroflora skiriasi, tad ir kvapas skirtingas kas irgi skirtingai domina uodus. Bet aiškėja viena tendencija kuo įvairesnė odos mikroflora, tuo rečiau ant jos tupia uodai.
Buvo atlikti bandymai su dvyniais, kilusiais iš vienos ląstelės ar skirtingų ląstelių. Paaiškėjo, kad uodai neatskiria iš vienos ląstelės kilusių dvynių (t.y. juos kandžioja vienodai), tačiau tarp kilusių iš skirtingų ląstelių aiškiai pirmenybę skiria kuriam nors vienam. O tai reiškia, kad įtaką turi ir genai. Tačiau kurie konkrečiai (kaip ir kurių bakterijų medžiagos labiau pritraukia) nėra aišku.
Ir neaišku, kiek lemia odos spalva ar dieta (nors maistas turėtų įtakoti mikroflorą, jis jai tarsi trąšos daržovėms), tačiau be uoslės uodai turi ir klausą bei akis, o taip pat jie turi temperatūros daviklį, leidžiantį pasirinkti šiltesnes vietas. Laikoma, kad uodams tamsesni objektai atrodo patrauklesniais, tad nuo jų (kaip ir erkių) dėmesį galima sumažinti rengiantis šviesiais drabužiais. Be to uodai įsimena kvapus, susijusius su nemaloniomis oro vibracijomis, ie vėliau stengiasi jų išvengti net jei tai žmogaus kvapas. Tad jei jus aktyviai papliaukšėsite delnais, uodai gali įsiminti, kad į jūsų pusę skristi neverta!
*) Yoshikazu Shirai et al. Landing preference of Aedes albopictus (Diptera: Culicidae) on human skin among ABO blood groups, secretors or nonsecretors, and ABH antigens//J. Med. Entomol. 2004 Jul; 41(4)
Klastingas šalutinis poveikis
Kova su uodais didina riziką susirgti maliarija
Jau gerą dešimtmetį nuo uodų bandoma apsisaugoti insekciduose įmirkytais tinklais taip juos atbaidant arba nužudant. Ir taip per šį laiką Afrikoje mirčių nuo maliarijos sumažėjo maždaug milijonu.
Tačiau Londono Higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos mokslininkai, vadovaujami daktarės J. Stevenson, išsiaiškino nerimastingą reikalą atrodo, kad Kenijos maliarinių uodų DNR kiek skiriasi ir jie labiau atsparūs nuodams. O Benine pakito Anopheles funestus aktyvumo laikas jie ėmė daugiausia gelti anksti ryte, o ne naktį, kaip buvo anksčiau. Taigi, jie užklumpa žmones pakeliui į laukus tuo metu, kai šių nesaugo insekcidais išmirkyti tinklai.
Paskelbtas ir dar vienas nemalonus faktas. RTS,S skiepai turėjo apsaugoti naujagimius ir mažus vaikus. Tačiau 14 mėn. trukęs tyrimas rodo, kad maliarijos atvejų tarp paskiepytų vaikų sumažėjo vos trečdaliu. O tai labiausia pažeidžiama grupė.
Lietuvos drugiai
Dzūkijos kopos
Augalai - chemikai
Dygliuotoji kardažolė
Ir kurgi šliaužia pataisas?!
Zebras: Arklys ar tigras?
Alavijai - dekoratyvus vaistas
Miškas: Europoje ir Lietuvoje
Pelkinis gailis svaigus ir tarsi iš vilnos
Kelmučiai, kurie šoka apie kelmus
Apie pelkę su pagarba ir meile
Pažinkime augalus: varnalėša
Bruknė ir skanu, ir vaistas
Kaip karalienė virto slyva
Grybai ir grybavimas
Paprastasis kaštonas
Iš mėlynių ir girtuoklių
Palaidoti medžiai
Skalsės ir nuodai
Žiedadulkės
Vartiklis