Stasys Stacevičius


      Duona

      III

  Myli ar nemyli. Mini mirtį.
  Grįžta iš laukų. Po vieną. Dviese.
  Į aruodą gilų - nieks negirdi -
  amžinybė pila tamsą, šviesą.

  Myli ar nemyli. Paaukotas,
  gal Marijai, grįžta iš durnyno.
  Daug šviesos ir daug tamsos aruoduos
  kasdieninei duonai, kasnaktiniai.

  Mylim ar nemylim. Lūžta medis.
  Suanglėja vakaras raudonas.
  Tyliai - net negirdim patys -
  pjauname ir vėl pamirštam duoną.

      Nežinia

  Lyg pateptieji
  šviesūs knygnešiai
  aidžios nakvynės
  priešpiliuose ieško,
  o žada mums
  kelionių bei šviesos
  Istorija,
  ne nuo manęs pastojusi.

  Susibara Perkūnai aštuoni
  ir jų vienintelė
  sesuo Perkūnė -
  ir neįžiūrime,
  kas kalvoje
  sūpuokles
  arba kartuves sūpuoja.

  Lyg pasmerktieji
  blyškūs knygnešiai
  pigios nakvynės
  užkampiuose ieško,
  ir nežinau:
  gimdys
  ar negimdys
  Istorija,
  nuo slibino pastojusi.

     Paskutinėj

  Nebuvėlės dykvietės vėjas?
  Nebuvėlio miesto pašvaistė?
  Vėtrungė virš kapinių?
  Perkūnės atsiminimai?
  Paparčio atsiminimai?
  Patriarcho sapnai?
  Astronomo sapnai?
  Atsivėrusi lokei erdvė? --

  ---------------------------

  Paskutinėj lietuvių knygoj,
  ugnies nešamoj dangun?



O dabar kviečiu paskaityti H.Hesės eilėraštį
Czeslaw Milosz. Ulro žemė
Juozas Tysliava. Verkiau, kaip vaikas
W. Szymborska. Eilėraščiai...
Skaitinių, poezijos ir fantastikos puslapis
Vartiklis