Sigitas Geda

Gyvenimas kaip sunkiai suvyta virvė

Ir tik tai retais atvejais, kai jausdavau nemeluotą
gailesį, širtgėlą, prieraišumą ir širdies skausmą, gyvenau
bėgdamas, vengdamas, ironizuodamas ir ciniškai pats
save pašiepdamas, -
bet buvo labai sunku, o gyvenau; bent akimirksnį
GYVENAU. -
Dabar tik tai ir beliko man atsiminti. -
...kad 1962 metų rudenį, vėlų šalnotą spalį (ar jau
lapkritį) netoli Jurbarko (regis, Šilainėj) sunkiai
bridau naktį per purvyną, dar pastumdamas ir
klimstantį bulvių vežimą. Traukė arklaiai...
...aš tik stūmiau, basnirčia, nugraužtom kojom,
kosėdamas bei užsikirsdamas.
Suvalkietiškai.
---------------       -----------------------------
... ir kai numirsiu, labiausiai pritiktų man žodžiai,
kuriuos sakydavo vienas žmogus, 32-ius išsislapstęs
ant kluono: "Paimk už kojų, nutrauk ir užkask.
Kad nieks nematytų!"
Mano daina, nors joks partizanas.
1997.XI.30


Jonas Šiožinys. Eilės
Vis tiek ateis pavasaris...
Anglickis Stasīs. Poezija žemaitiškai
Algis Markevičius. Eilėraščiai
Algirdas Markevičius. Smėliadėžė
Czeslaw Milosz. Ulro žemė
Bitė Vilimaitė. Juoda Dėmelė
C. Lewis. Didžiosios skyrybos
Skaitinių, poezijos ir fantastikos skyrius
Vartiklis