Eilės:
Aš - beržas;
Ir nusinešė saulę miškai;
Kai staugia širdis;
Liepsnabokščiai klevai.

    ****** Aš - beržas *****

            Aš - beržas.
            Lietuviškas beržas,
            Išbridęs
            Iš pievų nakties.
            Sustojau
            Ant mūšių
            Didžiausiųjų
            Kelio
            Su plieno
            Dalgiu
            Ant peties.

            Ir audrą,
            Ir giedrą,
            Ir viską
            Praūžęs -
            Girdžiu aš
            Tyliais vakarais.
            Kaip skleidžiasi
            Naktys
            Žalioj mėnesienoj
            Baltųjų aušrų
            Pumpurais.

            Purienos -
            Kaip taurės
            Auksinės
            Sudužo.
            Nukrito
            Po kojom
            Iš mano širdies.

            Aš, viską
            Užmiršęs,
            Rūkais
            Užsirūkęs,
            Geriu
            Žalią vyną nakties.

            Geriu
            Žalią tylą.
            Geriu
            Žalią šilą.
            Geriu
            Ir apsvaigęs
            Einu.

            Negaila
            Man aukso,
            Negaila
            Sidabro
            Nei tų
            Praūžtųjų
            Dienų.

            Ne viskas
            Išgerta,
            Ne viskas
            Pragerta, -
            Aš didelį
            Lobį valdau:

            Turiu
            Savo džiaugsmą.
            Turiu savo skausmą.
            Ateik -
            Dovanosiu
            Ir tau.

            Netinka
            Tau auksas,
            Netinka
            Sidabras,
            Nei žodžiai,
            Saldumo pilni.
            Netikras
            Tas auksas.
            Netikras
            Sidabras.
            Ir deimantai tie -
            Netikri.

            Bet skleisis
            Dar naktys
            Žalioj mėnesienoj
            Baltųjų aušrų
            Pumpurais.

            Ateik -
            Apkabinsiu,
            Į širdį priimsiu,
            Papuošiu
            Žvaigždėtais
            Nakties
            Auskarais.

            Praeisi
            Pro šalį,
            Kaip laimė
            Praeina, -
            Nekeiksiu
            Aš savo lemties --

            

            Aš - beržas.
            Lietuviškas beržas
            Su plieno
            Dalgiu
            Ant peties.


   **** Ir nusinešė saulę miškai ****

                     A-nei Ž.

                     Mėlyna paukštė,
                     Mėlyna paukštė
                     Pasauly yra.
                           (iš dainos)

   ------------------
   1. Aš taip laukiu

            Nulingavo,
            Nusinešė
            Saulę
            Tolimi
            Vaivoriniai
            Miškai.

            Krinta lapai -
            Pageltę,
            Numirę
            Laiškai.

            Krinta,
            Krinta
            Kaip grumstai
            Ant karsto.

            Širdį varsto
            Kraupus
            Graudulys.
            Stoviu aš
            Kaip Čiurlionio
            Legendų
            Šaulys.

            Po mirgiuoju
            Žvaigždynų
            Šalmu
            Tiesia toliams
            Rankas
            Obelis -

            Išsiilgus,
            Nuoga,
            Į mane
            Panaši
            Laukimu.

            Aš taip laukiu.
            Taip laukiu
            Ateinant
            Kažko, -
            Ligi galo
            Atvėręs
            Duris.

            Tuštuma.
            Nykuma.
            Nors užklystų
            Vagis
            Bet kuris.

            Užu lango
            Galanda -
            Gal man ? -
            Savo dalgį
            Mirtis.

            Kaip ilga,
            Kaip ilga
            Vieniša
            Ir vėjuota
            Naktis !

            Žiba spindi
            Viena
            Kelrodėlė
            Žvaigždė -
            Tolimoji
            Klajūno
            Viltis.

            Aš taip laukiu,
            Taip laukiu,
            Atvėręs
            Duris.

   ----------------------------
   2. Vaivorykščių tiltais

            Tu ir vėl
            Ateini.
            Ateini
            Iš anapus,
            Kur nusinešė
            Saulę
            Miškai.

            Ateini
            Ir šypsaisi
            Kaltai
            Ir mieguistai
            Kažkaip.

            Virpa pirštai
            Kaip rožiniai
            Žiedlapiai
            Trapūs.
            Paskubom
            Žvaigždeles
            Atsagstai
            Ir vediesi
            Vaivorykščių
            Tiltais
            Anapus...

            Ir alsuoji
            Alsuoji
            Karštai.

            Skleidžias
            Pasakai
            Kopos Supiltos
            Ir...
            Bedugnė -
            Gelmė !
            Tik tu jos
            Nematai. -

            Užsimerkus
            Eini.
            - Nuodėmė -
            Ne dėmė, -
            Man sakai.

            Einam ten,
            Kur nusinešė
            Saulę
            Miškai.

    ----------------------
    3. Krito mano žvaigždė

            Griuvo
            Pasakų tiltai.
            Krito
            Mano žvaigždė.

            Iš svaiginančio
            Aukščio
            Šiurpulingon
            Bedugnėn
            Krentu !

            Mano
            Mėlyna paukšte,
            Mano
            Mėlyna paukšte,
            Kur tu ?

    ---------------------
    4. Nesugrįšiu daugiau

            Tu likai
            Amžinai
            Ten, anapus,
            Kur nusinešė
            Saulę
            Miškai.

            Liko meilė
            Kaip vienišas
            Kapas.
            Ten ir tu
            Be dėmės
            Palikai.

            Nesugrįšiu
            Daugiau ten
            Vaivorykščių
            Tiltais aukštais.

            Saugo paslaptį
            Mažas namelis
            Su visais
            Pažadais
            Užmirštais.


   **** Kai staugia širdis ****

            Tu šypsaisi,
            Padavėja.
            Akys -
            Pragaro šulniai.
            Tavimi susižavėję
            Mes visi -
            Girti velniai.

            Supas smuklėj
            Rūkas šėmas.
            Pakaruoklis -
            Ant pušies.
            Mano skausmą
            Pasiėmus
            Ant padėklo
            Tu nešies.

            Dar atnešk,
            Žavi nešėja,
            Tos degtinės
            Kaip tulžies.
            Gal ir aš
            Kada išėjęs -
            Pasisupsiu
            Ant pušies.

            Su manim
            Šią naktį -
            Draugas.
            Porą duok
            Aitrių taurių.
            Draugą tą
            Užuot pasmaugęs -
            Aš už jį
            Ir ją geriu.

            Nebijok,
            Vikrus šaunuoli,
            Iki dugno
            Gerki ir tu, -
            Gundo kipšas
            Ten pasuoly.
            Žybsi peilis
            Tarp dantų.

            Bet nekelsiu
            Kerštui rankos,
            Nesustosiu
            Tarpdury.
            O jinai -
            Tegu sau trankos.
            Tegu renkas
            Bet kurį.

            Ar girdi,
            Širdis kaip staugia ?
            Aš girčiausias
            Iš girtų -
            Ant jos kaklo
            Pasismaugiau.
            Pasismaugsi
            Dar ir tu.

            Dar ir tu
            Gali netekti
            Vieną kartą
            Mylimos.
            Ir ateisi
            Šaltą naktį
            Čia ieškoti
            Šilimos.

            Tai atnešk,
            Žavi nešėja,
            Tos degtinės
            Kaip tulžies.
            Nebijok, -
            Neišprotėjau.
            Nesisupsiu
            Ant pušies.


  *** Liepsnabokščiai klevai ***


  Tave visą pro lūpas išvogčiau...
  Žvilgsi mėnuo tik lango kampais.
  Ir klevai, ir klevai
  liepsnabokščiai
  Skamba rudenio vario varpais.

  Palei langą atžvanga nužvanga,
  O tu žiūri,
  Kaip žiūri linai.
  Ten matau aš nuskendusį dangų
  Ir save, nuskandintą tenai.

  Aš matau ir neištariu žodžio,
  O parodyt širdies negaliu.
  Ką mačiau, ką jaučiau-
  Tau parodžiau
  Vien atodūsiu savo giliu.