Išgąsdinti paukščiai

      Tegul rausta vakarė šviesa,
          tegul vynuogės rausta,
      tegul magina akį
          skaidriu švelnumu,
      tegul mėnesiai neša mane
          tartum vandenys plaustą,
      bet lai būna mažiau
          tų išgąsdintų
      paukščių širmų,
      kurie primena man,
          kad jau baigias
      vasarvidžio vaišės,
      kad dienoraščio mano
          palaidus lapus
      nelabasis, duris atidaręs,
          į lauką išpūs
      ir po to dar kvatos
          lyg iš pykčio pakvaišęs,
      kad gyvenimo plaustas
          tiek amžių
      neskyla perpus.
      


           Pasmerkimas

        1


      Kam laiminu
      tas dideles, tas juodas
      akis, kurių
      bijodavau anksčiau,
      kur šitiek kartų
      skendo mano luotas-
      ir aš jį veltui
      gelbėti bandžiau,-
      kam žvilgsniai mudjiejų
      lyg du kareiviai
      vėl susitinka
      sankryžoj lemčių,
      kam, nusilenkęs
      pikto džiaugsmo deivei,
      aš tartum dieną
      gimtąją švenčiu
      visų legendų savo
      pasmerkimą
      be graudesio,
      be graužaties kančių?

        2


      Nesmerkite manęs
      už tai, kad dešimt
      įsakymų šventų
      sulaužiau gal,
      kad suklupau pusiaukelėj,
      nesmerkite,
      kad taip ilgai ruošiausi
      atomazgai,
      kurios kiti ieškos,
      kad krito mano užmojai,
      kaip kriaušė
      nunokusi
      nukrinta nuo šakos,-
      už tai manęs nesmerkit,
      kad į juodą
      fatamorganą
      spindinčių akių
      juokaudamas
      likimas meta luotą,
      kuriuo kasdien
      į nežinią plaukiu.


           Paskutinis teismas

      Mane teisė trys
         jau akli
         šio pasaulio teisėjai,
      mano pypkė geso,
         apyblandoj smilkdama,
      temo salės langai,
         nuo jų
         aš visas tamsėju,
      ir įėjo minkštai
         naktim apsisiautus dama,
      kurią pažinojo kadais
         dar Šekspyras,
         ji tarė:
      "Ką jūs teisiat?
         Jis -
         tik visatos dulkė, žmogus,
      o aš - jo lemtis,
         aš jo dvasia geradarė,
      o aš - jūsų mirtis,
         nusimeskite perukus".