Adomas Mickevičius. Piligrimas

 Po mano kojų kraštas prabangos ir turtų.
 Viršuj gilus dangus, greta mieli veideliai,
 Bet veržiasi širdis į tolimąją šalį,
 Kad praeities dienas svajonėse atkurtų.

 O Lietuva! Mieliau miškai man tavo gieda
 Už lakštutes Baidaruos, mergeles Salhyre.
 Linksmiau klampodavau po tavo drėgną girią,
 Nei čia minu marvas ir ananasų žiedą.

 Taip tolimas! Tokios įvairios čia vilionės!
 Dėl ko gi nuolat skrenda ilgesio svajonės
 Į tą, kur pamilau aš savo amžiaus rytą?

 Ji tėviškėj mieloj, kuri man uždaryta,
 Kur primena jai viskas ištikimą draugą.
 Ar savo atminimą ji dar šiandien saugo?

Vertė Vincas Mykolaitis-Putinas

---

Skaitinių ir poezijos puslapis
Poetinės Vizijos
Siūlai, siūlai susivykite...
Paslaptingas reiškinys: hyper-pasakojimas
Romanas 'Palikti'
Atgyja vėjas
Asfodelijų pievos
Alegorija "Kutai"
Lukas Vangelis. 13 17 40 (naujausia)
Lukas Vangelis. Iki ir po sapno
Fantastikos puslapis
Filosofijos puslapis
Vartiklio Naujienų puslapis
NSO puslapis